Valiutos nuvertėjimas

Day 1,161, 04:29 • Published in Lithuania Lithuania • by Nexrow

Laba diena, brangūs skaitytojai.

Kaip dauguma jau greičiausiai pastebėjo ar bent girdėjo iš kitų, lito kursas smarkiai krito. Net labai smarkiai. Tačiau vis dažniau išgirstu nusiskundimų dėl to, kad LTB neišlaikė tokio kurso, koks buvo, ar klausimų, kodėl jis krito. Tad pasistengsiu bent maždaug situaciją paaiškinti šiame straipsnyje.

Priežastys

Situaciją daugiau ar mažiau jau apžvelgė pokstasq savo straipsnyje. Tačiau paprasčiausiai ne kiekvienas klauso „bet ko“, nesvarbu, kokio lygio to žmogaus žinios. Šiuo atveju pokstasq apie ekonomiką žino tikrai daug, tačiau net ir po jo straipsnio vis dar sulaukiu klausimų, kodėl yra taip, o ne kitaip. Ir tie klausimai sustojo tik tada, kai savo atsakymus nukopijavau į praktiškai visus Lietuvos bendruomenės Skype pokalbius. O juk ne visi piliečiai ten yra. Taigi, pakartosiu priežastis dar kartelį.

1) Žaidimo administratorių atnaujinimai, susiję su įmonėmis. Suteikus galimybę įmonių savininkams per vieną dieną dirbti visose jų turimose įmonėse iš karto (taip leidžiant jiems greičiau keltis savo darbo specialybės (skill) lygį ir pagaminant daugiau prekių), kilo didžiulė įmonių paklausa. Dėl nežmoniškų kainų įmonių rinkoje, dauguma piliečių kuria naujas įmones, taip naikindami auksą iš žaidimo (įkūrus vieną įmonę, 20 auksinių keliauja „į administratorių kišenes“).

2) Žaidimo administratorių atnaujinimai, susiję su žaidėjų „apdovanojimais“ auksu. Kaip žinia, visai neseniai administracija panaikino tą savotišką naujovę, pagal kurią už kiekvieną medalį bei pasiektą naują lygį (nuo kažkurios ribos - tiksliai nepamenu) buvo duodamas lobių žemėlapis su paslėptu aukso kiekiu (berods vidutiniškai apie 4.3 auksinio). Dabar už medalius, kaip ir seniau, duodami stabilūs 5 auksiniai, tačiau už naują lygį teduodamas 1 auksinis. Tai stipriai sumažino aukso įplaukas. Ypač jaunesnių žaidėjų ir sukčių, nelegaliai kuriančių daugiau, nei vieną anketą (nemalonu pripažinti, tačiau ir jie buvo naudingi).

3) Žaidimo administratorių atnaujinimai, susiję su perprodukcijos supirkimu. Dar visai neseniai forume ir kai kuriuose laikraščiuose pasirodė pasipiktinusių žaidėjų straipsniai apie tai, kaip žaidimo administracija sukūrė „script‘ą“, superkantį perprodukciją viso pasaulio rinkose. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo gerai - gamintojai patenkinti, nes jų prekė parduodama ir nereikia mažinti kainų, mažėja konkurencija. Tačiau tas administratorių kūrinys valiutą savo pirkiniams spausdino tiesiog „iš oro“ (prisiminkime: valiuta į žaidimą ateina tik sukūrus valstybę (100.000) ir po to Seimui spausdinant pinigus už auksą). Kadangi ši programa neturi teisės vykdyti pinigų spausdinimą ir taip pat labai abejotina, kad ji perka tą valiutą valiutų rinkoje (MM), vienintelis logiškas paaiškinimas yra tas, kad ji pati kuria valiutą, taip užtvindydama rinką.

4) Per didelis aukso naudojimas kariaujant (Health packs) ir treniruojantis/dirbant (Boosters). Čia, manau, nėra ką aiškinti. Visi esat matę pasaulinės klasės „tankus“, kurie per vieną mūšio raundą gali padaryti virš milijono karinės įtakos taškų. O juk su 30 smūgių (300HP už batonus) tiek tikrai nepadarys. Vadinasi naudoja auksą. Taip pat ir su treniruotėmis bei darbu - visi nori būti stipresni, turėti aukštesnį specialybės (skill) lygį ar pagaminti daugiau prekių.

Dėl visų šių priežasčių rinkoje ženkliai sumažėjo aukso kiekis, o valiutos padaugėjo. Kadangi valiutos vertė yra paremta auksu, visa tai paskatino labai staigų kurso kritimą (didžiausią žalą, turbūt, padarė trečioji priežastis, nors administracija ir neigia „script‘o“ naudojimą).

Beje, prašau atkreipti dėmesį į faktą, kad trys iš keturių (o ta ketvirtoji ne tokia ir rimta) paminėtų infliacijos priežasčių iš esmės yra sukeltos nesenų žaidimo atnaujinimų. Tai gali būti žaidimo administracijos siekis paskatinti žaidėjus pirkti auksą (nes jo trūksta, o jo vertė padidėjo) arba kažkoks keistas ir iškrypęs noras destabilizuoti viso pasaulio ekonomiką.

Pasekmės

Po visų šių naujovių (ypač trečiosios), valiutų kursai labai staigiai krito visame pasaulyje ir nemažą nuostolį patyrė daugybė žmonių, organizacijų ir net valstybinių bankų (mūsiškis taip pat ne išimtis). Tiesa, negaliu tiksliai apibrėžti nuostolio kol kas, kadangi pajamas skaičiuoju kas mėnesį. Vasario pradžioje pasistengsiu parašyti ataskaitą, kurioje turėčiau paminėti ir nuostolį, patirtą dėl viso šito.

Daugmaž visame pasaulyje valiuta krito bent po 0.005 auksinio už vieną vietinės valiutos vienetą. Litas, iš tikrųjų, išsilaikė stabilus bene ilgiausiai. Tačiau taip nutiko greičiausiai dėl to, kad žmonės nelabai norėjo prekiauti litais pigiau, nors aukso vertė ir šoktelėjo staigiai.

Valiutos paklausa stipriai pasikeitė. Kai anksčiau iš banko per dieną būdavo nuperkami mažiausiai 5.000 litų (kursu: 1LTL=0.02GOLD), tai paskutinėmis dienomis litai buvo visiškai neperkami. O riba, ties kuria bankas pardavinėjo auksą, kad nekristų lito vertė (1GOLD=52.5LTL, nes tokiu atveju parduodant litus po 0.019GOLD būtų patiriamas nuostolis), buvo pasiekta ir viršyta praktiškai per vieną dieną. Po to kasdien buvo išperkama po ~150 auksinių. To per maždaug pusę metų darbo banke patirties aš niekada nemačiau. Po keleto dienų, pamatęs, jog išlaikyti kursą bus praktiškai neįmanoma (o jei ir įmanoma, tai kainuos per daug ir sukels per didelius nuostolius), nustojau dėti auksą į rinką ir leidau jo kainai kilti. Tai turėjo reikšti lito vertės kritimą, nors jis ir vyko lėtai (matyt spekuliantai norėjo pasipelnyti).

Perspektyvos

Žinodamas, kad senasis kursas ilgai neišsilaikys, mėginau nuspėti, ties kokia riba stos jo kritimas. Tiesa, tai nuspėti buvo labai sunku, nes nebuvo aišku, kiek valiutos per dieną į rinką patenka „iš oro“. Taigi mėginau lyginti su kitomis užsienio valstybėmis.

Rusijoje kursas buvo toks kaip ir pas mus (0.02GOLD už rublį). Vakar jis buvo kritęs iki 0.017GOLD. Indonezijos rupijų vertė buvo kiek didesnė (0.028GOLD už vienetą), o vakar buvo 0.025GOLD. Kitose valstybėse taip pat panašiai. Pastebėjęs tendenciją, kad kursas daugmaž visur krenta po 0.003-0.004GOLD už valiutos vienetą, padariau išvadą, kad ir mūsiškis turėtų nusistovėti ties 0.016-0.017GOLD už litą. Tačiau šiandien rublis jau kainuoja 0.013GOLD, o rupija - 0.021GOLD. Vadinasi valiutos pumpavimas į rinką ir aukso paklausa nemažėja - ji toliau auga ir dėl to valiutos kursas toliau krenta.

Dėl to labai tikėtina, kad ir lito kursas dar kris ir kris stipriai. Velniai žino, kada administracija sustabdys šią nesąmoningą veiklą ir leis mums stabilizuoti kursą. Dėl to bankas to kritimo nestabdys, siekdamas apsisaugoti nuo dar didesnių nuostolių. Turiu atsiprašyti visų dėl galimų nepatogumų ir nuostolių, tačiau šis reikalas tikrai ne mano rankose - tai jau administracijos kompetencijos klausimas.

Pagarbiai,
Nexrow