Kelyje į šviesią ateitį
Nexrow
Labas vakaras, brangūs skaitytojai.
Jau kurį laiką nesidalijau savo išmintimi su Jumis. Kai kurie galbūt tai pastebėjo, kai tuo tarpu kiti net nepajuto. O priežasčių šiai tylai buvo pačių įvairiausių. Tačiau labiausiai veikė, žinoma, faktas, kad man tiesiog pabodo šis žaidimas. Karyba neįdomi, kol nesi kažkoks pasaulinės klasės tankas, politika nusivažiavo bala žino kur, o apie ekonominį modulį net kalbėti nesinori. Ir paskutinis lašas į šio kartaus gėralo taurę buvo taip ilgai lauktas, tačiau visai nesmagiai priimtas spaudos modulio atnaujinimas. Aš pats, žinoma, nieko prieš tokį spaudos skirstymą neturiu. Deja, aš esu tik vienas iš keleto tokių - daugumą visgi atbaido toks didelis spaudos skilčių pasirinkimas. O, koks to rezultatas, visi matome - skaitomumas siaubingai kritęs, nors gyventojų ir padaugėjo.
Tačiau vis dėlto šiandien sugalvojau kažką parašyti. O tai daryti mane įkvėpė filmas, kurį ką tik pabaigiau žiūrėti. O vadinasi jis The Adjustment Bureau. Pats filmas gal ir nebuvo labai įspūdingas, tačiau turėjo gerą mintį (beje, pastatytas pagal knygą, tad spėju, kad knyga visai nebloga turėtų būti). Ir ta mintis man šiuo metu labai tiko netyčia užklydus į eRepublik‘ą.
Taigi, filmo esmė yra ta, jog egzistuoja toks Biuras, vadovaujamas kažkokio paslaptingo Direktoriaus. Minėtas paslaptingasis veikėjas atseit yra parašęs kažkokį milžinišką, žmogui nesuvokiamą planą, kaip kiekvienas tūlas pilietis turi gyventi, kad visa visuma sudarytų progresyvų visuomenės tobulėjimą. O tas Biuras turi rūpintis, kad tas planas būtų vykdomas be klaidų ar nukrypimų.
Žinau, galbūt tai skamba kiek banalokai, tačiau man visa tai pamačius kilo labai didelės asociacijos tarp minėtų tarnautojų ir mūsų visų mylimo žaidimo administracijos. Šie žmonės turi galią valdyti mūsų virtualų gyvenimą taip, kaip jie nori; jie stebi mus, prižiūri, kad nebūtų jokio sukčiavimo bei jokio priešinimosi jų valdžiai. Ir, teisybę pasakius, ką gi gali žinoti - galbūt jie, darydami visus tuos nesąmoningus atnaujinimus, keldami piliečių nepasitenkinimą ir malšindami jį kofeino kupinais saldainiais, pamažu tyliai vykdo kažkokį keistą ir net iškrypusį planą. Galbūt tai iš tikrųjų stabilus judėjimas tam tikra aiškia kryptimi, užmaskuotas po neapsisprendimo ir neatsakingumo kauke. Galbūt šio žaidimo administracija įsivaizduoja Naująjį Pasaulį tokį, kokio mes jo nematome net pačiose netikėčiausiose fantazijose (ar žiauriausiuose košmaruose) ir pamažu mėgina mus vesti į tą Pasaulį, tačiau daro tai pamažu, suvokdami, kad pernelyg kardinalūs šuoliai gali mus išgąsdinti.
Tačiau šioje vietoje mano rašinėlis lūžta pusiau ir prasideda kita jo mintis. Mintis, kuri, beje, yra iš dalies pavogta iš kito straipsnio, kurį siūlau visiems taip pat paskaityti.
Taigi, kadangi aš nesu matęs to absoliutaus plano ir tikrai nežinau, ko siekia žaidimo administracija, galiu daryti tik asmenines prielaidas, analizuodamas esamą situaciją. Tačiau, kad ir kaip besistengčiau, labai daug galimų kelių nesugalvoju. Teisybę pasakius, mano menkas, nematantis the big picture protas tesugebėjo nutiesti vieną, ganėtinai tiesų ir beveik akivaizdų mūsų visų likimo greitkelį. Ir taip, jei jau perskaitėte minėtą straipsnį, tai žinote, apie ką kalbu - Single-player eRepublik.
Matydamas, jog praktiškai visi šio žaidimo aspektai pamažu iš skatinančių tautinius, nacionalinius ar galų gale tarptautinius santykius, virsta propaguojančiais asmeninės gerovės siekimą, galiu su trupučiu drąsos teigti, jog pasiekęs paskutinę savo atnaujinimų traukinio stotelę, šis žaidimas taps mafijų karais ar kokia nors ferma, turinčia tik vieną žaidėjus į visumą apjungiantį aspektą - ranking sistemą (tai tiesiog būtina, kadangi, priešingu atveju, jis nebeneštų pelno). Ir, teisybę pasakius, per daug dėl to nesijaudinu - tik pamanykit, galėsim patys save išrinkti šalies vadovais ar tapti aukščiausios klasės kariais, laiminčiais karus prieš didžiules armijas... (Derėtų paaiškinti, nes galbūt ne visi supras - tai jau ir taip yra įmanoma.) Galėsime vieni diktuoti rinkos sąlygas, gamintis tai, ko patiems reikia, o ne tai, ko nori kiti, mums pirkti nieko nereikės - tik kaupsime pinigus ir beprasmiškai plėsimės be galo... (Žr. kiek aukščiau esančią pastabą.) Galėsime be jokių sunkumų tapti spaudos magnatais, net nesistengdami kažką rašyti - juk vis tiek niekas neskaitys... (...) Tiesiog šaunu, ar ne? Argi ne tokie troškimai kirba visų mūsų galvose?
Aš jaučiu, jog įvykus tokiai metamorfozei, per daug nenusivilčiau. Vis dėlto, galbūt mane jau paveikė mūsų vedlių pastangos koreguoti mūsų mąstymą, galbūt tas palaipsniui vykdomas mūsų pratinimas prie individualaus žaidimo jau spėjo įsišaknyti manyje... O gal tiesiog vasara už lango veikia. Tačiau nesijaučiu per daug skriaudžiamas. Žaidimas juda, o kokia to judėjimo kryptis, koks viso to tikslas - ne mūsų menkiems protams suprasti. Matyt, visgi teks pasiduoti stipresniųjų valiai ir tekėti pasroviui, kol pagaliau sulauksime to aukso amžiaus, kai galėsime sau vieni su Lietuva visą pasaulį užkariauti 🙂
Tad sėkmės Jums, brangūs skaitytojai, augant, stiprėjant, plečiant savo imperiją. Galbūt kada nors iš viso to bus kokios nors realios naudos. O dabar ačiū Jums už dėmesį ir labos Jums nakties 🙂
Pagarbiai,
Nexrow
Comments
2011 06 15 Daniochas>Nexrow
2011 06 16 Daniochas=Nexrow
Miau, truputį pakeičiau pabaigą, nes abejoju, ar kas imsis rašyti kažką šia tema. Be to, dėl tokio tipo diskusijų skatinimo galiu būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Vis dėlto, jei kas nors parašys ką nors įdomaus šia tema (kalbu apie straipsnį, ne šiaip komentarą), tai gal ir padovanosiu kokį simbolinį aukso gabaliuką 🙂
Pagaliau, vienas iš geresnių straipsnių per pastarąsias... em, gal net ne dienas, o savaites.
Straipsnis patiko, tačiau lai Nexrow ant manęs nesupyks, tačiau drįsčiau paprieštarauti dėl vadinamo ,,Single-Player" rėžimo. Šio žaidimo pamatas - bendravimas. Nors administracija siekdama didesnio pelno ir prikišo mums tokių malonių niekučių (darbas savo įmonėje, lengvas verslas ir t.t.) kurie veda į šį rėžimą, tačiau eRepublik visada buvo ir liks ,,Multi-Player". Visų pirma, iki galo tapti savarankiškais neleis politika, visų antra, faktas, jog žaidimas paremtas bendravimu.
single player butu mirtis erep. adminai turi paprastesniu svertu.
man tik smalsu ar erepublik yra dariusi tiesiogine itaka kaikuriu karu baigciai noredami pagerinti savo finansinius rodiklius
samokslo teoretikams:
bogdan_a tankinimas dingo tik pradejus vengrams sniukstineti uz kokius pinigus ka tik univera baiges vaikinukas perka auksa.
kazkur skaiciau straipsni, kad romperis kartais i erepublik taip isijausdavo kad zaisdavo paromis nedarydamas ilgesniu pertrauku miegui ir pan.
@Migai - pilnai sutinku, jog "ant" bendravimo stovi šis žlungantis žaidimas. O visą pelną neša noras būti stipresniu, turėti daugiau įmonių, ir tiesiog konkurencija.
@porno - pritariu ir tau, man rumunai, pradėją žaisti nuo pat pradžių, nėra patikimi. Neaiškūs ryšiai su adminais ir panašiai. Juolabiau, permetus akimis adminų blog'us ir matant, kaip tarpusavyje bendrauja rumunų tankai ir adminai, tikrai susidaro įspūdis, jog jie yra realiai neblogi draugai.
@Nexrow - puikus straipsnis, šiais, šlamšto prikimštos spaudos, laikais.
@Migasss "... tačiau eRepublik visada buvo ir liks ,,Multi-Player". Visų pirma, iki galo tapti savarankiškais neleis politika, visų antra, faktas, jog žaidimas paremtas bendravimu."
Suabejočiau, kad neleistų, neleidžia tik dabar, o kaip jau ir rašė Nexrow, viskas daroma palaipsniui, ir ne paslaptis, kad visų tokių "online" žaidimų valdytojai siekia maksimalaus pelno, pagal paskutinius mėnesius ar savaites matosi, kad dabartinis žaidimo "žanras" neneša to maksimumo.
Bet dar blogiau, kad eRepublik'o aplinka taip įsitvirtinus daugumos (jei ne visų) pasamonėje, kad šito žaidimo atsisakymas vos neprilygsta gyvenimo tragedijai. O tai labai paranku "užsikalant" pinigus.
P. S. Geras, logiškas straipsnis kuris visgi parodo, kad yra ir daugiau susimasčiusių apie panašų scenarijų.
Ka jie tiksliai zada keist? Laiko ner ieskot ir skaityt 😐
Aš laukiu v3..., jei neturėčiau vilties sulaukti kažkokių prasmingesnių pakeitimų, jau būčiau metęs.
Nu Agniau, nu super straipsnis!
Lenkams NE
Ne=inau, kiek geras buvo šis žaidimas praeityje, tačiau kiek išssiaiškinau, galiu padaryti išvadą, jog adminai naikina tai, ką buvo sukūrę.
Pats šiuo metu su komanda kuriu panašuas pobūdžio žaidimą (na, gan platesnį). Tad pirmas įspūdis apie erepublik - originali, bet visiškai neprogresyvi konsepcija. Ne gana to, adminai vis leidžia žemyn.
Žaidėjai čia ateina ir žaidžia, kol jų valstybė negauna lupti. Jei taip nutinka - migruoja. Tačiau dažniau tiesiog meta. Taip, čia nuobodu. Ir didžioji dalis žaidžia vedini patriotinių jausmų. Manau.
Ekonomika siaura. Skatinanti valiutų nuvertėjimą. Alogiška.
Pradėjęs žaisti (niku shva) rašiau straipsnius. Tačiau spauda mažai kas domisi.
Politiką "žaidžia" tik siauras ratas žmonių. Mafija, kaip minėjo straipsnio autorius.
Neįdomu jau darosi, gal net neverta skaityti straipsnius ,analizuojančius adminų patobulinimus ir veiksmus.
Na, šiandieninis atnaujinimas dėl HP limito galbūt kiek išgelbės situaciją, tačiau realiai iki tol beveik viskas buvo orientuota į individo gebėjimą save apsirūpinti be kitų pagalbos. O kas dėl bendruomenės, tai visi žaidimai ją turi - net ir single-player. Jei tik jie populiarūs, tai žmonės dalijasi savo įspūdžiais, padeda vieni kitiems. Dėl to masiniai ir individualūs žaidimai skiriasi praktiškai tik vienu dalyku - komandinio darbo egzistavimu.
O tau, Baneri, jei neįdomu, tai neskaityk. Ne tau vienam rašau.
Tai kad kiekvienas tik pradėjęs žaisti pilietis gali save pilnai aprūpinti yra bene labiausiai šiuo momentu žaidimą žlugdantis dalykas.Nėra ko siekti, dėl ko stengtis.Kad geru kariu tapti jau per vėlu supranti pažaides keleta dieneliu,spauda ir visi kiti reikalai aišku įdomu, bet pasidaro įdomu tik po kurio laiko kai įsitrauki į žaidima...Žodžiu išsilaksčius nors pusei senų žaidėju (kas mano supratimu ir gresia) čia iš karto taptu dykuma su dviem straipsniais ir trim shoutais per savaite..
Be tavęs dar kiti rašo apie atnaujinimus ir šiaip, kaip galiu neperskaitęs žinoti apie ką tai rašoma?
Pamatei, kad neįdomu, meti skaityt ir imi kitą straipsnį. O jei jau visą perskaitei, tai nesiskųsk, kad buvo neįdomu skaityt. Visgi tekstas nėra trumpas ir jei būtų neįdomu, joks save gerbiantis skaitytojas nevargtų be reikalo.