{Pažintis} "Mes esame skolingi savo protėviams"

Day 1,698, 05:00 Published in Lithuania Lithuania by miestiete
Karjerą pradėjo nuo trečio Naujokų būrio pavaduotojo, vėliau vado pareigų. Tuo metu priklausė ir LNP tarybai. Trumpam buvo pasitraukęs į two-clicką. Grįžęs prisijungė prie GV būrio, tapo Marzzz pavaduotoju. Vėliau tęsė karjerą LK – kartu su Marzzz atkūrė struktūrą. Vos kelias savaites pabuvęs URM ambasadoriumi, tapo jos galva – ministru. Apšilimas diplomatijos srityje, patirtis karuose ir bendravimas su užsieniu paskatino dvidešimtmetį siekti CP kėdės. Nors pirmą kartą kandidatuojant jam nepasisekė, Žygimantas nenuleido rankų ir galiausiai buvo išrinktas CP. Poto sekė darbas KAM, ten dirbo ministro kėdėje. Be viso to, jam dukart teko pabuvoti ir ABC BC (kovų koordinatoriumi).
Šiuo metu jis LK vadas, LK Elite vadas, KT Teisėjas, LNP Tarybos narys bei ABC kovų koordinatoriaus pavaduotojas – vBC. Pokalbis su dabartiniu eLietuvos prezidentu ZygaLTU.


(Muzikinis fonas)


– Iš kur sužinojai apie erepublik? Kas Tave užkabino?
– Kad aš atsiminčiau... Užkabino bendravimas ir galimybė bendrauti su bent kiek vyresniais žmonėm. Tiesiog įdomu su jais buvo. Įspūdžiai buvo geri, smagi kompanija, nesmerkiamas buvau dėl amžiaus.
Klaidos – netaupiau. Daugiau ir prisiminti sunku. Gal dar klaida buvo tai, kad įsitraukiau tik į LK.

– Kodėl pasirinkai LNP partiją?
– Dėl to, kad realiame gyvenime buvau ir esu nacionalistas. Tai yra partija, kuri turi savo vertybes, idealogiją. Dar prisidėjo tai, kad žmonės, su kuriais bendravau, buvo iš LNP daugiausiai. Realiai man buvo 16 metų, tai ėjau iš karšto kraujo, nacionalistinių pažiūrų. O dabar net neįsivaizduoju savęs kitur. Tokios šiltos, įdomios kompanijos tikrai nesitikėjau ir džiaugiuosi, jog ją atradau.

– Antrą kartą sėdi CP kėdėje. Kokių savybių turi turėti prezidentas?
– Visų pirma – komunikabilumas. Reikia bendrauti su labai įvairiais žmonėmis, prie jų prisitaikyti ir su jais rasti bendrą kalbą. Toliau – organizuotumas. Nemokant paskirstyti darbų ir atsakomybių, tektų kiaurą parą nolifint. Diplomatiškumas – juk ir su priešais sutart reikia, ir sąjungininkams įsiteikti. Šaltakraujiškumas – negalima užsiplieksti, kelt konfliktų ten kur jų nereikia. Reikia apgalvoti veiksmus ir nepasiduoti net esant sunkiausiai situacijai.
Sakyčiau labiausiai trukdytų prezidento darbui pasipūtimas.

– Papasakok šiek tiek apie save realiame gyvenime
– Esu studentas, studijuojantis ekonomiką SSE Riga universitete, būsiu antro kurso studentas. Pomėgiai – tinklinis, pirtis. Na, aišku alus. Tinklinį žaidžiu kai tik turiu progą, kamuolį ir kompaniją. Pirtis nuo vaikystės patinka, kažkaip įpratino tėvas. Kas porą savaičių bent nueinu, vasarą ir kiekvieną savaitgalį, jei tik pavyksta. Daugiau – universiteto organizacijos, renginių organizavimas, bet nesakyčiau, kad tai yra veikla į kurią būčiau labai įsitraukęs. Na, o dėl domėjimosi ekonomika, tai turbūt aiškint nereikia, čia kaip ir nesiplėsiu 🙂

– Apibūdink save kaip žmogų – kokių savybių turi?
– Čia jau matyt draugai geriau atsakytų. Iš teigiamų, kurias girdėjau – esu rūpestingas labai. Man gali paskambint viduryje nakties – vistiek padėsiu, kad ir iki Kauno reiktų važiuot. Na, čia jei draugas/-ė geras ir man brangus. Kas be ko stengiuos padėt ir kitiem, bet dėl šiaip pažįstamų tokion avantiūron nesileisčiau. Jei jau žmogų vadinu draugu – tai draugu jis man lieka ilgam. Daugumai žmonių (bent tiems, su kuriais bendrauju ir man pačiam yra įdomu) esu įdomus pašnekovas gebantis argumentuoti. Esu neagresyvus, kol nepersistengia žmonės su provokacijomis. Labai nemėgstu, kai skriaudžia silpnesnius, stengiuos kiek galėdamas padėti tokiose situacijose.
Neigiamas, manau, galėčiau vardint ir vardint – nemėgstu daugumos žmonių ir atvirai parodau, kai žmogus mane užknisa. Esu labai tiesmukiškas. Persistengiu sakydamas ką manau. Sunkiai bendrauju su nepažįstamais, šiaip nesu linkęs bendrauti. Labai nemėgstu naujų žmonių. Neretai esu labai netolerantiškas kitų žmonių požiūriui, man visada knieti įrodyti savo tiesą. Na ir taip toliau...

– Kokios vertybės tau yra svarbiausios gyvenime?
– Meilė, šeima – juk be jos būtų labai nyku. Visas gyvenimas tuo ir yra varomas. Tebūnie būna nusivylimų, kurie į gilų traurą nustumia, tačiau tai palaiko žmones gyvus. Kad ir kokios patirtys bebūtų jos padeda mokytis ir tobulėti.
Principingumas – reikia mokėt pastovėti už save, apginti savo principus, požiūrį. Negalima mėtytis kaip mažam vaikui, reikia mokėti apsispręsti. Patriotiškumas – na tiesiog neapkenčiu žmonių, kurie negeba nieko, apart sakyti, kaip viskas Lietuvoje blogai. Nepatinka kažkas? Keisk! Verksmai ir kitos nesąmonės niekada nepadeda. Reikia dirbt, stengtis dėl savo Tėvynės ir tautos.

– Ar esi toks pat žaidime ir RL?
– Žaidime esu daug pakantesnis kitiems žmonėm ir gebu bendraut laisviau. Kaip jau minėjau (o gal ne?) – esu ganėtinai uždaras ir nebendraujantis. Čia gal yra ir problema, bet čia laisviau jaučiuosi. Vistik žinau, kad realybėje su žmonėm jei ir susitiksi, tai tik su tais, su kuriais malonu bendrauti ir čia. Kitų nė nepamatysi, tai galima bendraut laisviau, esant reikalui patrolint ir parėkt. Tai netrukdo toliau dirbti kartu, nors tikrovėje su tokiu žmogumi tiesiog nebebendraučiau. Žaidime, sakyčiau, esu optimistiškesnis ir linksmesnis. RL rečiau būnu toks atsipalaidavęs, dažniau kimba rimtesnės temos. Tačiau iš esmės, manau, esu ganėtinai toks pat. Specialiai nieko tikrai nekuriu, nebent tai gaunasi natūraliai ar aš to net nepastebiu.

– Minėjai,kad esi patriotiškas. Kodėl taip manai?
– Kodėl taip manau... Na tiesiog esu taip užaugintas. Lietuvos istorija, žmonės – viskas kartu susideda. Net negaliu taip apibūdinti. Tai yra jausmas, o ne logiškai pagrįstas dalykas. Dėl to yra labai sudėtinga Rygoje studijuoti. Tiesiog, pasiilgstu labai Lietuvos, o paaiškinti to negaliu.
Patriotiškumas yra meilė Tėvynei, gebėjimas aukotis ir dirbti jos labui, nepaisant sunkumų, nežiūrint į tai, kad kitur gali būti lengviau. Kas jei ne mes išlaikysime Lietuvą? Kas jei ne mes paruošime ateitį savo vaikams, artimiesiems, lietuviams? Juk tai mūsų pareiga. Mes tai esame skolingi savo protėviams.

– Kokia istorine asmenybe labiausiai žaviesi?
– Čia gal kiek nukrypsiu nuo daugumos atsakymų. Dauguma renkasi pavyzdinius žmones. Aš vistik pasirinksiu Gainsburgą. Na sužavėjo jis mane. Tebūnie man iki menininko kaip iki dangaus, bet jis buvo kažkas tokio. Nesutinku su jo elgesiu, labai kontraversiškas jis, negebėjo nusedėt vietoje, bet jis buvo žmogus, kuris kūrė. Ir kūrė įspūdingai. Nukrypdavo nuo visų formatų, ne veltui vadinamas vizionieriumi. Jis pakeitė muziką ir visą mano meno supratimą. Ligi man susipažįstant su jo kuryba, gyvenimu, man viskas atrodė kažkaip svetima. Bet kai sužinai apie tokių žmonių biografijas, supranti, per kokias kančias turi pereit tie tikrieji kūrėjai, kurie bando kažką naujo parodyti pasauliui. Visas jo gyvenimas nuklotas nesėkmėm ir prisikėlimais. Nežinau kodėl, bet man tai parodo kaip svarbu yra nepasiduoti ir eiti savo keliu, siekti savo tikslų. Tebūnie tai tave sugriaus, bet kovoti reikia.

– Kokiu posakiu dažniausiai vadovaujiesi?
– Kokiu dažniausiai vadovaujuosi net negalėčiau pasakyti. Per daug tiesiog gyvenime esu visko pridaręs, kad galėčiau tiksliai apibrėžti.
Galgi Sun Tzu "Tas, kuris žino, kada kovoti, o kada ne, bus nugalėtojas." Bet net bijau pameluoti. Šia citata, posakiu tikrai dažnai vadovaujuos. Nesiveliu į konfliktus, kurių prasmės nematau. Tiesiog atsiriboju nuo tokių žmonių. Čia gal iškyla dar viena savybė žaidime, kurios RL nėra – čia aš šį posakį neretai užmetu vardan linksmumo.
Labiausiai įsiminęs tai iš pankavimo laikų "Gyvenk kiekvieną dieną lyg ji būtų paskutinė", sudėjus į literatūrinį kontekstą tai būtų berods Twaino "Dance like no one is watching. Sing like no one is listening. Love like you've never been hurt and live like it's heaven on Earth." Man tas posakis ir ši citata kažkaip susilieja į vieną visumą.
Ką man tai reiškia? Na tiesiog, iš gyvenimo reikia mokėti pasiimti visa tai, kas yra pozityvu. Tai padeda susidoroti su visomis neigiamomis emocijomis, padeda išgyventi sunkumus. Nereikia bijoti to, ką kiti žmonės apie tave pagalvos. Jei tik manai, kad tau taip yra geriau (na aišku iki tol, kol tai nežeidžia aplinkinių) – daryk. Nereikia pernelyg sulipt į tam tikras normas. Jas galima laužyti. Juk galiausiai ar ne mes patys jas kuriame?

– Kokį žaidėją pasiimtum kartu į negyvenamą salą?
– Kchem... sudėtingas klausimas. Čia priklauso nuo to iš kurios pusės pažiūrėsi. Atsižvelgiant į tai, kad su vyrais dažnai nelabai sutariu (neklausk kodėl, negaliu atsakyt, tiesiog su moterim esu pratęs bendraut labiau), tai tave, Eglę arba Akvilę. Galėčiau būt besirūpinančiu vyru (ar vaikinu, čia jau kaip pažiūrėsi). Man kažkodėl tai patinka.
Dėl prasmingesnių pokalbių, rimtesnės kompanijos – iPSiArt, Krieną arba Lariox. Su Krienu susitikęs RL nesu, norėtųsi kada, bet su kitais dviem ir pakalbėt ir alaus išgert smagu.
Dėl linksmumo - daug variantų. Kęstą (fozzerrlt), Vorloniuką, Migą (jis ir prie rimtesnių pritiktų puikiai). Sunku pasirinkti.


Komentaruose laukiami pastebėjimai dėl interviu, taip pat galite siūlyti kitus piliečius, kuriuos norėtumėte pamatyti mano laikraštyje. Be to, siūlykite ir kitokio tipo straipsnius bei temas.

Tolesniam laikraščio vystymui, didesnei motyvacijai ir mano darbingumo pakėlimui kviečiu paremti mano laikraštį "Pokalbiai su miestiete" bet kokia materialia forma 😉



Už laikraščio "Pokalbiai su miestiete" prenumeratą susimokėjo šie gerbėjai:

iPSiArt 8000LTL (Day 1680)
Mindziuss 2000LTL (Day 1680)
Kalnu Karabachas 1000LTL (Day 1680)
merkasz 5000LTL (Day 1681)
djpacuk 5000LTL (Day 1681)
Migasss 11111LTL (Day 1696)
djpacuk 5000LTL (Day 1697)
Edgarassx 5 Gold (Day 169😎
saslykas 5 Gold (Day 169😎
XVIII 6000LTL (Day 1699)

Ačiū JUMS!

Geros nuotaikos!
Su šypsena,
miestiete