Join the new world

Ledų ir Degtukų daina. 5 karalysčių era

Atsakas į senus gerus laikus, kai erep platybėse klajojo balzakiškos sielos talentai:
Nera Robertas
Nukainotas



Į transcendentines plotmes atėjo gūdūs laikai. Laikai gūdūs, nes gudai nusipirko daug laikrodžių prie Timbro upės, Romos miesto šventėje, per didįjį Sekminių pirmadienį. O gal to ir nebuvo. Gal tai tik kompiuterinė iliuzija, sukurta sudrumsti žmogaus evoliucinę raidą ir nukreipti brandos stadijos vystymąsi į bulvės egzoskeletą. Na jei mes nukeliavome į dimensijų neveikiamą kontinuumą, tuomet verta suvokti, kad viskas, kas būdinga šiam pasauliui, transcendentiniam vakuumui yra tik CNN kanalas 12:00 val. sekmadienio ryte, tai reiškia – visiškai neištirtas, nesuprantamas pasaulis. Tad su šia įžanga tęsiu pradėtą bendravardžio darbą, inkorporuojant sąvąjį.



200 metai po Cawxzisvito Eksitas Seksitas atvyko į Hailandijos žemes, kaip vienas iš Solistų klano narių. Po ilgo karo prieš Moderastus bei LLPistus, Solistai ir Lenapartai šventė pergalę ir kėlė Karbauskio įteisintą gėrimą pavadinimu „Vaikiškas šampanas po dešimtos“. Į Litaeunijos žemes atėjo ramūs laikai, su kuriais dažniausiai koja kojon žengia girtuoklystė, ištvirkėliški žaidimai su lazda ir rabarbarų komentarai po kiekvienu straipsniu.
Taigi mūsų herojus, parašęs šį metraštį, kurio paklausa pasiekė perkamumo viršūnes, kartu su tokiais bestseleriais kaip Plato veikalai „Uždirbk pinigus su viščiuku“, „Karas ir maintenaince“, „Nusikaltimas ir banas“ bei lietuviškasis „IpsiArt ir Azkabano kalinys“, pabeldė į pilies vartus. Niekas neatsiliepė... Labai keista, kai didingoje pilyje niekas negirdėjo vienišo Solisto stūgavimų (ne, aš neverkiau, tik į akį kažkas įkrito). Po čempiono titulo žaidime „Spiek kaip mergaitė“ vertų pastangų, Eksitas Seksitas Keksitas Reksitas ir visoks kitoks Xujitas nusprendė nujoti į artimiausią smuklę, prisiliuobti, kaip reikalas ir grįžti su praplatinta gerkle kitam raundui. Kaip tarė, taip ir padarė, šoko ant asilėlio mūsų karžygis ir nujojo vėjo plaikstoma plike.

Pasiekęs smuklę karžygėlis nustebo – jokio kliento. „Kas nutiko? Na taip, čia visad buvo subinė, bet kaimo alkašai Margiris ir Kalvelis meistrelis visados sėdėdavo...“ – pamąstė Eksitas. Jį aptarnavo toks jaunas katiniškų bruožų jaunuolis. Barmenas įpylė Keksitui pieno ir ištuštinęs kliento stiklinę pradėjo pasakojimą:
- Taip, drauguži... Buvo laikai, kai čia net du žmonės gerdavo vienu metu, įsivaizduoji kiek fanieros prasikaldavom? Atsimenu, kai žmonai atnešiau grietinės tądien. Pakniaukė, tada mes naktį truputį palaižėm vienas kitą, aš jai už ausų, jį man už... Na bet čia jau kita istorija. Žodžiu, geri buvo laikai. Aš įstengdavau nusipirkti pieno, grietinės... Dabar tik užtenka ant alaus ir sidro... Kainos nežmoniškos, įsivaizduoji kiek plešia Solistų įstatymai? Sumažėjo gyventojų, reikia iš tų, kas neemigravo paimti... VAGYS.

Eksitui gal ir būtų įdomus Katino monologas, jei jis nebūtų užsiėmęs filosofiniais apmąstymais apie egzistencinį pradą pieno stiklinėje, kurioje teliūškavo baltas jo atvaizdas dugne.

- Kas dabar vadovauja Solistams, piemienie? – atsigavo Reksitas.
- Aš katinas, ne piemuo, sere. Man nepatinka užsiimti šuniškais darbais...
- Gerai, asile... Kas vyriausiasis Solistas?
- Ponas Larioxitas.
- Kur Migalistas? Kur Šakalakas?
- Mirė, sere. O kas jūs toks būsite?
- Penkių spuogų uosto kunigaikštis Eksitas, iš Keksitų giminės, Seksitų dinastijos, Reksitų klano.
- Jūs tasai išdavikas, taikos metu pabrukęs uodegą ir nulaižęs kamuolius pasprukote į tremtį. Ten įkūrėte LASistų gentį. Mano tėvas – katinas1 pasakojo apie tai man. Ko norite šioje žemėje?
- Noriu to, ko trokšta visi kilmingi sūnūs. Pripažinimo ir garbės. Noriu, kad ant mano užpakalio didelėmis raidėmis būtų išraižytas faktas – Solistas. Noriu, kad šioje žemėje sutikčiau gražuolę ir po nepavykusios pirmos nakties, surasčiau šiek tiek, velniop, trigubai baisesnę ir su ja susilaukčiau 3 vaikų – taip, kaip nutinka visiems šios žemės vyrams. Noriu, kad ant šio sušikto baro stovėtų ne Dvaro pienas, o Kalnapilis. Noriu padaryti Solistus vėl didingus.
Katinėlis sumurksėjo ir išleidęs baltą ašarėlę pravėrė smuklės langus ir įsileido dienos šviesą. Šviesa pasiekė tolimiausias nukvakusio baro kerteles. Saulė pasiekė ir kampą, kuriame viso pokalbio klausėsi žmogus su gobtuvu.
- Kas būsite, prašalaiti?
Gobtuvas prasiskleidė... Katinas2 su Eksitu išskleidė žandikaulį į dar neregėtas pozas. Kai kurie teigia, kad tą dieną Hailandija užfiksavo ilgiausiai pražiotos burnos rekordą, kiti sako, kad rekordas liko nepajudintas ir priklausė EmuSveikystai. Tai nekeitė fakto, kad į terpę galėjo tilpti keli Big Macai su bulvytėmis ir Miliūtės subjektyvumas.
- Aš Nerka Robertas.

Taip, tai buvo tas pats iškiliausias 5 karalysčių metraštininkas, laviravęs tarp humoro ir afigieno humoro. Palikęs amžių dar negautame pase jis pasiekė to, ko dar nebuvo pavykę niekam. Sukūrė pirmąjį psichodelinės abstrakcizmo srovės kūrinį lietuvių kalba... Tiksliau apskritai kažkokia nors kalba.

- Ko nori, mano dėmesio pernelyg nesutelkiantis kolega? – pasiteiravo Keksitas.
- Aš supratau tave.
- O žiūrėkit, jis suprato jūs... – pasireiškė katinas1.
- Aš žinau, ko tu nori, drauge.
- O blemba, Hudinis gyvas, - tęsė katinėlis.
- Mano tikslas yra būti tarp jūsų, o jūsų tikslas yra išklausyti tarp manęs. Mano tarpai dideli, kol jūsų pabaigos mažos. Mūsų erdvės matavimas yra kitoks, o mano nuovoka yra šita. Vienas prie vieno yra euras ir litas, frankas ir krona, mano meilė jums ir mano neapykanta jums.
- Poetas, kas daugiau...
- Tu nori grįžti į Solistų štabą... Aš noriu grįžti į poezijos pavasarį... Aš net paruošiau antrąją dalį „Romanas 2/4“. Gal galėčiau gauti jūsų dėmesio?

Visi palinksėjo.



Romanas 2/4

Veiksmas baigėsi Romoje, prasidėjo Kavarske.

Jis buvo nuogas. Aš buvau pusnuogis. Jis buvo moteris. Aš buvau vyras. Mes susitikom prie Nerkies upės. Jis buvo bedarbė, aš buvau bedarbis. Sėdėjom prie uždarytos Maximos su kiauru maišeliu. Jo vardas buvo Zigmantas Joniene, mano Jovita Varnaitis. Gerejomes saulesiena, laukem patekancio menulio. Buvo 13:05... Snekejomes apie dvi minutes.
Namuose jie buna neilgai. Ismiega is ryt i nakti, parveda i lauka, ten sutinka Martyną, vyras klasiokas, pakviecia namo, ten sedi Povilas. Ji vegetarė. Jis medžiotojas.
Pagalvoja – gal man jam padaryti vaiką? Ryt iš nakties gimsta kudikis. Vaikas isejo is upes ir nusprende pasukt Zigmantui.

Laukite tęsinio.

- Kaip?
- Kas čia bl...

Laukite tęsinio

SOL ir LAS politinė reklama