Join the new world

Laba diena, brangūs skaitytojai.

Užsitęsusios kvailybės manijos, tabako trūkumo bei neturėjimo, ką veikti, paskatintas, sugalvojau parašyti dar vieną straipsnį. Šį kartą jis nėra visiškai apie nieką - turi šiokią tokią potekstę (o iš tikrųjų net kelias - galit pamėginti atspėti, kiek). Vis dėlto, tiksintiems kaip laikrodžiai piliečiams siūlau neskaityti ir šio veikalo, kad po to nesiskųstumėte dėl prarastų kelių savo itin prasmingo gyvenimo minučių.



Praeitame savo straipsnyje skundžiausi dėl to, kad savanaudiški dievai mūsų neapdovanojo kanalizacija. Tačiau vėliau, linksmas (amžiną jam atilsį), kaip ir visada, mėgdamas pasiginčyti su manimi dėl mano teorijų apie religiją, atvėrė man akis ir paaiškino, jog būtent spauda ir yra mūsų kanalizacija. Ačiū jam už tai. Žinoma, mūsų visų garbinamų Adminų dieviškasis planas negali būti perprastas paprastų mirtingųjų, tokių kaip aš. Vis dėlto, esu linkęs tikėti, jog jie tikrai nenumatė, kad mes gebėsime šitaip savavališkai sukurti nuosavą kanalizaciją jų pasaulyje. Juolab, aš ir pats manau, jog vienintelis nors kruopelytę etikos ir estetikos savyje išlaikęs metodas panaudoti spaudos dovanas tuštinimosi procese, yra jų vartojimas tualetinio popieriaus vietoje.

Deja, žmonės nėra tobuli. Nesvarbu, ar jie gyvena virtualiame pasaulyje, ar ne - jie patys yra daugiau ar mažiau organinės kilmės ir dėl to dažnai pasikliauja savo emocijomis, o ne šalta kalkuliacija. Tad, savaime suprantama, visada atsiranda žmonių, veikiančių ne pagal dievų sukurtą planą ir dėl to vadinamų nusidėjėliais, bedieviais ar eretikais. Ši religija ne išimtis: vietoje to, kad gerbtų šventą aukštesniosios galios sukurtą darinį, vadinamą spauda, kai kurie veikėjai specialiai dergia ant jos, joje ir po ja. Žodžiu, tiesiogiai prieštarauja visiems dieviškiems įstatymams. Žinoma, dėl savo galimybės tobulėti ir sukurti tai, ko jiems labiausiai trūksta šiame pasaulyje (šiuo atveju vietos atlikti būtinus biologinius procesus), šie žmonės yra patys tikriausi šiuolaikinės evoliucijos pavyzdžiai. Deja, evoliucija, nepaskatinta dievų, tėra tik erezija.

Šiuo atveju, dauguma religingų ar bent dvasiškų asmenų, tikinčių pasaulio pabaiga bei pomirtiniu gyvenimu, greičiausiai tikisi, kad tokie bedieviai anksčiau ar vėliau bus nubausti už savo nuodėmes. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad šiame, mano manymu kiek kreivame pasaulyje, tikrai egzistuoja pomirtinis gyvenimas. Ir tas gyvenimas vadinamas... gyvenimu. Tereikia šiek tiek pasimelsti ir paspausti vieną mygtuką, kad prisikeltumėte, būdami daugiau ar mažiau funkcionalūs. Tiesa, reikia paminėti, kad ne kiekviena mirtis vienoda - žuvę po dieviškuoju „banhammeriu“ dažniausiai būna neatstatomai sunaikinti. Šiuolaikinės žiniasklaidos nuskriaustiesiems paaiškinsiu paprasčiau: pakasi po žeme - prisikels zombis; sudeginsi krematoriume - geriausiu atveju prisikels tik kaip trąša daržovėms.

Tačiau žmonės, suprantantys, jog mūsų mylimi dievai nėra tokie greiti, kad sukurtų tobulą pasaulį per šešias dienas ir dar spėtų pagerti sekmadienį, žino, jog statistiškai labai didelė dalis tokių baisių nusidėjėlių taip ir lieka nenubausti. O jei ir miršta iš nuobodulio, vis tiek turi potencialo prisikelti. Kaip kad visai neseniai Nukainoto kapinėse palaidojęs porą savo senų draugų, vis tikiuosi, kad iš jų bent koks dobiliukas su nors mažyte dalimi jų išminties ant savo lapelių išaugs.

Todėl šie dievobaimingi veikėjai, nerimaudami, kad dėl kitų nuodėmių vėliau gali kentėti ir patys, įvairiais būdais mėgina paskatinti savo nuo teisingo kelio nuklydusius „kolegas“ pasitaisyti. Tokios geraširdiškumo apraiškos dažnai pastebimos toje pačioje kanaliza... ehm... spaudoje, kai šie žmonės, lyg kokiu švęstu vandeniu, šlaksto atgailaujančius savo išmintimi ir gražiais žodžiais. Tai tikrai išskirtinis ir tiesiog pasigėrėtinas reiškinys. Vis dėlto, šis reiškinys nėra labai naudingas, kadangi, tai tik skatina šį užburtą ratą.

Kaip žinia, vanduo sukasi dideliu ratu. Nutekėjęs kanalizacija žemyn, jis išvalomas ir paleidžiamas atgal į mūsų namus (pasak homeopatijos ekspertų, jis turi atmintį, tad jei nenorite sulaukti keršto nuo mus supančio vandens, pasistenkite jo nepykdyti iškakodami tik prastos kokybės pusfabrikačius - palepinkite jį). Lygiai taip pat yra ir su spauda: ji paleidžiama, panaudojama kaip kanalizacija, nuplaunama, šiek tiek išvaloma ir vėl leidžiama.

Tiesa, mūsų valymo priemonės nėra tobulos (kaip ir absoliučiai viskas šiame pasaulyje), tad ta nauja spauda grįžta pas mus su šiokiu tokiu karstelėjusiu atmatų prieskoniu. Tas jausmas, jog beveik gali užuosti ekskrementus savo akimis, kurios net nepritaikytos uoslei, pamažu vis stiprėja, minėtų prieskonių vis daugėja, kol galiausiai, keletą valymų praėjęs laikraštis, vietoje to, kad taptų švaria vieta, kur tauta galėtų susirinkti grupiniam kakojimo seansui, pats ištrykšta dideliu rusvos spalvos fontanu.

Anksčiau toks reiškinys laikytas dievų rykšte (kiek švelnesne nei bananinis kūjis), tačiau dabar, mokslui gerokai pažengus į priekį, viskas pasidarė aišku - tai tėra autoriaus, kuriam ilgai ir įnirtingai visi kakojo ant galvos, iškrova. Tai dar vienas būtinas biologinis procesas, kuris, nors viešumoje pasireiškia ne taip ir dažnai, visgi labai stipriai prisideda prie mūsų evoliucijos - tai viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko atsiranda visiškai nauja, labiau pažengusi rūšis, plačiosios visuomenės vadinama troliais (dar vienas puikus kanalizacijos kūrinys).

Na, tačiau man jau kiek pabodo suktis kaip ekskrementams eketėj, tad vietoje moralo paliksiu Jums, brangūs skaitytojai, šiokią tokią užuominą į tai, apie ką buvo šis straipsnis (nors, žinoma, tikiu, kad visi jį kuo puikiausiai supratote). Tai ištrauka iš nuostabiai intelektualaus poeto Vlado Šimkaus eilėraščio:

Senovėj buvo ąžuolinės kuokos,
naudojamos be galo tiesmukai.
Per galvą du kartus pakritikuotas,
ir kvailas imdavo galvot sveikai.

Išlepo, laikui bėgant, mūsų kaktos.
Tada ginklu svarbiausiu žodis tapo.
Bet žodis žmogų posilpnės sveikatos
taipogi gali nuvaryt į kapą.

Ir pakaks šiam kartui. Maloniai kviečiu visus Jus pasinaudoti šia išviete savo sielai apvalyti 🙂
Pagarbiai,
Nexrow