Join the new world

Ledų ir degtukų daina. 5 karalysčių era
Ledų ir degtukų daina. Romanas 2/4

Įkvėptas:
https://www.erepublik.com/en/article/klaj-no-lemtis-1625794/1/20



Prieš influencerių gimdymus, kai motinos nė nenutuokė liūdnos ateities...

Prieš 10 metų...

Hailandijos riteris, Litauenijos pasididžiavimas, nuo kurio ištarto vardo kraujuodavo vietinių ausys, didysis Pavkinas sėdėjo savo kamurkėjė išdidžiai makaluodamas popieriuje dar vieną satyrą.

Koks aš puikus. Sėdžiu menėje, manimi žavisi visi – tiek merginos, tiek vyrai. Rūmai, kuriuose įsikūriau, riterių svajonė. Esu drąsus ir narsus vedlys. Jėzau, kaip tai mane jaudina. Nors koks Jėzus... Pavkinai, kaip tai mane jaudina. Tikrai? Taip, aš noriu tavęs. Bet mus stebi. Kas? Pavkinas. Taip, palauksime progos, kol jo nebus ir pakratysim pūkinius patalus kaip reikiant.

Pavkinas žvilgtelėjo į savo guolį – kilimą ant kurio buvo patiestas praplyšęs rankšluostis. Rankšluostis buvo šlapias su baltomis išskyromis, panašiai kaip emigranto Britanijoje vienkartinės servetėlės prie laptopo.

„Nacionalistai pyypt. Kiekvienas nacionalistas pyypt. Tie nacikai pyypt, aš juos pyypt, kaip save vakar pyypt...“ – rašė savo memuaruose didysis Pavkinas.

Ne... Trūksta Pavkino tekste. Gal reiktų pabandyti anekdotų srityje sužibėti.

„Iš reiso sugrįžo du tolimųjų reisų vairuotojai, Trenktmantas ir Kiprastk. Sėdi draugų ratelyje (Nacionalistu partijos susirinkime) ir dalinasi kelionės įspūdžiais:
- Na mes pakeliui paėmėm mergą... Na merga - kaifas grynas. Mes ja ir po vieną tratinom ir dviese tratinom... Tratinom ten kur įprasta ir ten kur nelabai įprasta... Na ir merga!!!
Visi klausosi, pagarbiai taip linkčioja.
Tada vienas klausia:
- Klausykit, o ji ant danties ėmė?
- Ant kokio danties??? Mes ją be galvos suradom...!

Daug geriau...

Po trobesį pasklido beldimas. Pavkinas, atstatęs krūtinę, tarsi būtų Pamela Anderson (prieš 10 metų moteriškaitė dar buvo trokštama it instagraminė fotkė Žalgirio arenoje šiandien), pakilo:
- Kas čia?
- Čia aš. Pavkinas.
- Ko tu nori?
- LSP žlugo. Korišas Dwarfinas iškeliavo už rūrų marių. Likote tik jūs visi, Pavkinai.
- Aš seras Pavkinas vis tiek tapsiu Litauenijos valdovu. Nepasiduosiu nors čia ir nėra
seivų, laudų, all inų, callų, skipų, outų, nokautų ir t.t. Neturiu magijos ir jos turbūt nėra, bet turiu tave, Pavkinai, ir to man užteks.

Durys prasivėrė. Į vidų įžengė gražuolė Milda.
- Nusibodo laukt, todėl pati įėjau. Vėl su savimi kalbiesi, Pavkinai?
- Čia tu? Raudonoji moteris? Atėjai iš manęs pasišaipyti, harpija?
- Atėjau su taika. Žinau kaip tau tapti Litauenijos galva. Viltis dar gyva. Paskui mane.
- Ar tu įsitikinus, kad kalbi būtent apie Litaueniją?
- Taip. Tą pačią, kur už lengvus narkotikus sėdėsi ilgiau nei už žmogžudystę, kur gėjai
ateity užims net geriausiai mūsų įrengtą forpostą, o Šalčiūtės ekonominės įžvalgos pasirodys esą teisingos.
Pavkinas pakluso ir įstabia eisena, lyg kalakuto prieš padėkos dieną, pasekė savo didžiausią priešą.

Ketinau dainą „Londone lietus“ paversti į „Londone ašaros‘ tampant Britaunijos karaliene, bet jei tokia proga yra likti čia, turiu ja pasinaudoti

Mergina nuvedė Pavkiną prie mažos žmonių minios su gobtuvais. Daugelis jų buvo su Lenapartų emblemomis.

Keista... Tiek daug nacikų ir visi jie nori mane matyti šių žemių valdytoju.

Milda parodė į medinį ženklą, prikaltą prie stulpelio. Ant ženklo puikavosi užrašas: Trolis.

Hmmm. Ką tai galėtų reikšti?

Netikėtai Mildos rankose atsirado peilis. Ji greitai įkišo jį giliai Pavkinui į subinę.

- Už nacionalistus, - ištarė ji.
Žmonės būrėsi į eilę turėdami po durklą rankose. Jie dūrė Pavkinui į sėdimąją kartodami tą patį:
- Už nacionalistus.
Paskutinis dūris ir Pavkinas atgulė... Ant subinės. Lauke pirmasis sniegas palengva apklojo riterį magiškąja aura. Nacionalistai laimėjo karą...

Po 10 metų...

Negyvas kūnas ant stalo. Į kamurkę įeina storas dėdė su plikiu.
- Ar gali jį atgaivinti? – paklausė plikis.
- Kas čia per ukras?
- Koks tau bl ukras. Kaip tu mūsų brolius ukrais vadini. Ukrainiečiai, įsidėmėk ir nedaryk man gėdos. Čia ne ukras, o paskutinis Litauenijos riteris – Pavkinas. Mirė gūdžiais laikais, kai instragamas tebuvo nuo svaigalų apsinešiusio geeko svajos, o youtuberių/streamerių/influencerių tėvams plyšo prezervatyvai.
- Gerais laikais gyveno žmogus. Kas jį nužudė?
- Kažkas ten per subinę.
- Gėjų propoganda? Kaip tas infiltruotas agentėlis Dobilėlis?
- Matyt. Tai ar gali jį atgaivint, Bačiuli?
Bačiulis pasikasė smakrą.

- Tik 69 pozoje, nes matosi pro ten jis ir išėjo į atelsį. Atnešk mano dietinį kokteilį.
- Kam?
- Jei jis norės gyvent toliau, turės gerti mano produkciją.
- Antraip mirs?
- Antraip bl mano suknistas verslo planas mirs.

Plikis padarė kaip liepta. Po griausmingos nakties išaušo rytas. Iš kamurkės išėjo trys didingi vyrai – Bačiulis, Ramis ir Pavkinas69.

- Leftistai laikykitės ten, - tarė Bačiulis ir surūkė cigaretę.

---

11 metų šiam acc. Ačiū visiems, kas buvo šioje kelionėje ir su kuo teko susidurti erepublik platybėse. Po tiek laiko supranti kokią įtaką tai davė ir kokia patirtis tai buvo.