Join the new world

Dvidešimt dviejų metų vaikinas aktyvus žaidime jau ilgą laiką. Jam 8 kartus teko dirbti Seime, dvi kadencijas audituoja LTB, buvo ir ambasadorius eSlovėnijoje, ten dirbdamas parašė ne vieną dešimtį ataskaitų. Praeitą mėnesį teko darbuotis karo zonoje – Mindaugas ėjo KAM pareigas. Be viso šito, vaikinas prikėlė VS, dabartinę LTS partiją, yra jos PP, priklauso Valdybai. Taip pat aktyviai remia ir jaunuosius žaidėjus: Jaunimo stipendijų Fondo (JSF) įkūrėjas ir iniciatorius.
Mindaugas sako, kad ir toliau dirbs su LTS, stengsis išlaikyti JSF. Taip pat planuoja toliau dirbti seime. Jeigu kalbant apie ministerijas: tikrai grįš ministro postą, tik neaišku kur ir kada. CP – kada nors, ateityje, kai nebus noro ko nors veikti realiame gyvenime. Nuoširdus pokalbis su Mindziuss.

– Iš kur sužinojai apie eRepublik?
– Sužinojau iš geriausio draugo. Dar lyg šiandien atsimenu, kai jis man sako: „Mindaugai, pagaliau atsirado žaidimas, apie kurį svajojai. Tai ir ekonominis, ir politinis, ir karinis žaidimas. Kiekvienas žaidėjas žaidžia už savo šalį, kiekvienas žmogus yra svarbus“. Taip pakilo entuziazmas! Pamenu, kad sužinojau apie eRepublik Balandžio 1-ąją – iš pradžių nepatikėjau. Tačiau po savaitės užsiregistravau ir pradėjau žaisti.
Pirmosiomis savaitėmis jungiausi tikrai dažnai ir tyrinėjau žaidimą. Dabar atrodo, kad kovojau labai daug, tačiau, tas „labai daug“ palyginus su mano draugu. Naudojau visas turimas gyvybes, kelissyk – ir auksą. Galiausiai pastebėjau, kad atskirtis tarp manęs ir draugo (ypač finansiškai) buvo labai didelė – supratau, kad kariu būti negaliu.
Nežinau kodėl, tačiau tuomet pusmetį žaidžiau 2-ckickindamas, būdavo ir savaitę neprisijungiu... Galiausiai 2011 gale vėl aktyviai pradėjau žaisti, kaip tik tuo metu, kai čigonai keliavo į Lietuvos žemes. Po jų išvijimo išsikėliau tikslą iki mano eRepublik gimtadienio aplenkti draugą tiek patirties, tiek jėgos taškais. Užsibrėžiau tikslą – 30 EXP lygis ir 4000 jėgos. Tikslą įgyvendinau! Galiausiai, tapau ambasadoriumi, įstojau į partiją, įsteigiau laikraštį ir pilnai užsikabinau žaidimu.

– Kokios buvo pirmosios klaidos?
– Kaip minėjau, kad nuo pirmosios dienos išarto ėjau kariauti, jaučiausi padedantis Lietuvai. Iš tiesų, tai buvo tik pinigų ir aukso švaistymas, kuriuos galėjau tuo metu investuoti. Tad sakyčiau, kad nenorėjau klausyti, jog sako nekariauti – juk taip gera prisidėti kovose.

– Kodėl vis dar žaidi?
– Pagrinde dėl to, kad tai tiesiog savitas socialinis tinklas – nebesėdžiu jokiam Facebook dabar. Čia galima daug bendrauti. Taip pat žaidžiu, nes patinka daug planuoti, mąstyti, sukti galvą, o čia tam erdvės pilna. Žaidžiu, nes patinka analizuoti skaičius, stebėti, kaip jie kinta – čia skaičių pilna. Galiausiai žaidžiu, nes labai patinka padėti žmonėms, o čia tai galiu padaryti. Džiaugiuosi, kad žaidžiu eRepublik (juk kažkur laisvalaikį reikia padėti), bet iki tol, kol nenukenčia mano asmeninis realus gyvenimas.

– Priklausei LNP. Vėliau perėjai į VS (Verslo Sąjunga), dabartinę LTS. Kodėl pakeitei partijas?
– Ilgą laiką išvis nepriklausiau jokiai partijai. Galvojau, ai kam čia ta politika. Galiausiai, prisijungiau prie LNP, nes patiko aktyvūs, žinomi piliečiai nuolatos esantys viešumoje. Tačiau po kokio mėnesio pamačiau, jei esu LNP – reiškia turiu būti prieš LLS. Taip pat supratau, kad būdamas LNP aš jau esu blogis, kadangi vyksta dvikova tarp dviejų politinių jėgų. Kaip tik tuo metu spaudoje Salldo pakvietė į naujai susikūrusią, jauną ir pakankamai neutralią Verslo Sąjungą. Dar pamenu kai jam parašiau: „Kokią naudą man suteiks jūsų partija?“. Atsakymo neprisimenu, tačiau jis nebuvo labai malonus.
Norėjau, kad man žmonės neprikišinėtų, kad „tu esi iš tos partijos, todėl tu esi toks ir toks, nes juk esi toje partijoje“. Taip atsiradau Verslo Sąjungoje nuo jos pirmojo mėnesio, ir galiausiai, Merko remiamas, Rugpjūtį perėmiau jos vairą. Norėjau, kad Lietuva turėtų aktyvią, neutralią partiją, kuri nesivelia į beprasmius ginčus, trunkančius ne vieną mėnesį. Nusprendžiau, kad reikia prikelti iš pelenų partiją, pakeičiant ją iš esmės. Manyčiau tai pavyko tikrai neblogai – turime ir užkietėjusių dievinančių partiją narių, ir partijos biudžetą, ir Valdybą, rengiame susitikimus. Drįsčiau teigti, kad LTS partijai atidaviau viską kiek tik galėjau. Ne kartą girdėjau man sakant: „Gera širdelė, nuoga subinelė“. Todėl tikrai pakartočiau Gliookas II žodžius: „Dėl šios partijos sielą pardaviau“...

– Vadovauji LTS partijai, buvai KAM. Kokių savybių reikalauja šios dvi pozicijos?
– Visų pirma reikia turėti daug laiko ir pakankamai motyvacijos, kad galėtum kokybiškai atlikti darbą. Tuomet dar reikia nemažai kantrybės ir šaltų nervų. Jeigu turėsi laiko ir motyvacijos su tuo jau bus galima daug pasiekti. Jeigu prisidės kantrybė bei šalti nervai, bus galima viską objektyviai ir nešališkai vertinti ir daryti. Galiausiai svarbios visos teigiamos savybės, kurios netrukdo bendrauti: diplomatiškumas, komunikabilumas, atsakingumas, mokėjimas priimti nuomonę ir kritiką, pripažinti klaidas. Daug kam to trūksta, deja. Ar aš visa tai turiu? Viso to žinoma ne, bet manau, kad su manim nėra sunku bendrauti, o ir daugumoje situacijų galiu objektyviai vertinti.

– Papasakok šiek tiek apie save realiame gyvenime.
– Esu studentas iš Vilniaus. Studijuoju Ekonomiką – su šia sritimi ir sieju savo gyvenimą. Dėl to nemažai domiuosi apie įvairius vykdomus bei planuojamus projektus Lietuvoje. Prie didžiausių hobių priskirčiau dalyvavimą orientacinėse varžybose (reikia pasukti galvą) bei keliones (pamatyti naujas vietas). Jau 8 metus iš eilės vasarą bent porai savaičių išvykstu į užsienį, iš kurių paskutinė šių metų kelionė įspūdingiausia: 4 savaičių tranzavimas po Europą.
Tiesiog dievinu lietuvišką alų ir duoną! Na kartais net per daug... 🙂

– Apibūdink save kaip žmogų – kokių savybių turi?
– Esu labai kalbus. Jau nuo mažens tai buvo ir privalumas, ir trūkumas. Manau, esu draugiškas, daug bendraujantis, nuoširdus ir atviras žmogus. Esu labai linkęs padėti kitiems, gal iš to ir kilo minėtasis posakis. Gal kiek per didelis optimistas, idealistas, nes į gyvenimą žiūriu su šypsena ir dideliu tikėjimu. Kliaujuosi posakiu „Gyvenimas yra gražus“, tad neretai žmonės nusistebi mano optimizmu. Tuo pačiu, esu pakankamai ramus – į ginčus nemėgstu veltis, bet retkarčiais pratrūkstu. Ginčuose mėgstu remtis argumentais ir džiaugiuosi žmonėmis, kurie išlieka pakankamai ramūs ir orūs juose.
Tuo tarpu, blogąsias savybes, manau, labiau mato kiti. Mėgstu patinginiauti, neretai atidedu darbus į šalį. Visada viskam randu pasiteisinimą ir nesijaučiu kaltas – toks jau mano talentas. O šiaip apie mane tegul papasakoja draugai ar artimieji, gal per daug gerai čia apie save galvoju.

– Jei reikėtų apibūdinti save kaip gyvūną, kokį išsirinktum?
– Manau būčiau paukštis – gulbinas. Neplėšrus, pakankamai ramus, ištikimas ir atsidavęs paukštis. Daugiausia laiko praleidžia vandenyje, tačiau kartais išskrenda paskraidyti. Galiausiai, tai sėslus vienai vietai paukštis: tiesiog myli savo kraštą.

– Kokios trys vertybės tau yra svarbiausios gyvenime?
– Kai skaitydavau ankstesnius interviu, pastebėjau, kad daug kas akcentuodavo, kad didžiausia vertybė – šeima. Labai vertinu savąją šeimą, tačiau visuomet išskiriu kitas tris vertybes: ištikimybė, pagarba, pasitikėjimas. Nemanau, kad neturint šių vertybių gali egzistuoti šeima. Todėl manau kad ištikimybė ar atsidavimas yra labai svarbus visame gyvenime, už kuriuos nemažiau svarbu yra pagarba bei pasitikėjimas.

– Ar esi toks pat žaidime ir RL?
– Manau ir tikiuosi, kad esu. Kam reikia užsidėti kitą kaukę, kad ir virtualioje erdvėje? Esminis skirtumas, kodėl galiu skirtis RL ir žaidime yra tas, kad per virtualią erdvę nesimato žmogaus natūralių reakcijų, emocijų. Tiesiog nereikia apgaudinėti savęs, nereikia, kad ir žaidime kažkokių kaukių. Negi taip sunku būti savimi?

– Kokias savybes tau padėjo išsiugdyti žaidimas, kurių neturėjai RL?
– Čia daug lengviau pažadėti ir savo pažadą įvykdyti.

– Įsivaizduok du dangoraižius. Tarp jų ant stogų padėtas 10cm pločio metalinis strypas. Dėl ko ryžtumeisi pereiti tuo strypu?
– Dėl kiekvieno žmogaus.



– Ar esi patriotiškas?
– Nedvejodamas galiu pasakyti: jaučiuosi patriotiškas. Dauguma tokiais ir turėtų būti. Aš iš visos širdies myliu savo šalį, savo kraštą, ir nė nežinau kas turėtų nutikti, kad jį palikčiau, emigruočiau svetur. Čia man patinka viskas kas yra – čia visi savi. Man gera čia, kur sava kalba, kur sava kultūra, kur savi papročiai. Juk, nėra gražesnės vėliavos nei mūsų trispalvė, gražesnio pinigo nei mūsų litas, gražesnio herbo nei mūsų Vytis ir gražesnio himno nei Lietuvos himnas. Džiaugiuosi tuo kas čia, Lietuvoje, yra, tuo ką čia turiu, gal todėl ir didžiuojuosi būdamas lietuvis.

– Kokia istorine asmenybe labiausiai žaviesi?
– Vieną asmenybę išskirti yra pakankamai sudėtinga. Bet išskirčiau Joną Karolį Chodkevičių, LDK didįjį etmoną. Mane visuomet žavėjo ir žavi jo kovingumas, puikus strategavimas bei planavimas ir visiškas atsidavimas šaliai. Ne viename mūšyje pasiekė pergalę, kai kitam atrodytų beviltiška apskritai priešintis.
Pasinaudosiu proga: įspūdingiausias mūšis – Salaspilio – įvyko 1605 metais, kuomet susikovė 3'800 lietuvių prieš 14'000 švedų. Žuvo 8'000 švedų ir 100 lietuvių. Įspūdinga, ar ne?

– Kokiu posakiu dažniausiai vadovaujiesi?
– Vadovaujuosi ne vienu posakiu. Pagrindinis posakis: „Gyvenimas yra gražus“. Nes tikrai manau, kad taip yra. Jeigu tai įrodysi sau, tau viskas bus gražu. Iš minėtojo posakio išplaukia kitas: „Kiekvienam dalyke įžvelk grožį“ arba „Kiekvienam dalyke įžvelk gerą dalyką“. Dabar susimąsčiau, kad aš tikrai užkietėjęs optimistas.
Dar pridėčiau labai logišką posakį, bet mažiau juo vadovaujuosi: „Kiekvienas esame savo likimo kalvis“.

– Kokį žaidėją pasiimtum kartu į negyvenamą salą?
– Pasiimčiau Aludariai, jeigu jis moka gaminti alų. Pasiimčiau Lariox, jei duotų man popkornų. Pasiimčiau Gliooką, jei jis iš tiesų taip sutaria su gyvūnais. Pasiimčiau Žygą, jeigu jis iš tiesų taip ieškos dingusio milijono. Tada dar į kompaniją Ipsį, Funnytę, miestietę, Fantiziją, freshą, Migą, LEO211, kad stebėtume kaip du priešai kovoja. Ir dar Šarą, kad viską pakomentuotų.
O jei reiktų vieno žmogaus, pasiimčiu miestietę, nes tik su ja nenorėčiau iš salos ištrūkti.


Ankstesni interviu su: Lariox, iPSiArt, Migasss, Robinas, asirgitawe, Akviliutte, ZygaLTU, SealOfStar, Funnyte, Nukainotas, pararam, pokstasq, DrMonte, dSoKre [En/Lt], gliookas II, Krienas, Zarg, SarunasTomasVaisieta, Tautis_LT , Udra



Tolesniam laikraščio vystymui, didesnei motyvacijai ir mano darbingumo pakėlimui kviečiu paremti mano laikraštį "Pokalbiai su miestiete" bet kokia materialia forma 😉

Už laikraščio "Pokalbiai su miestiete" prenumeratą susimokėjo šie gerbėjai:

❤ iPSiArt 8000LTL (Day 1680) ❤
❤ Mindziuss 2000LTL (Day 1680) ❤
❤ Kalnu Karabachas 1000LTL (Day 1680) ❤
❤ merkasz 5000LTL (Day 1681) ❤
❤ djpacuk 5000LTL (Day 1681) ❤
❤ Migasss 11111LTL (Day 1696) ❤
❤ djpacuk 5000LTL (Day 1697) ❤
❤ Edgarassx 5 Gold (Day 169😎 ❤
❤ saslykas 5 Gold (Day 169😎 ❤
❤ XVIII 6000LTL (Day 1699) ❤
❤ MindeSuminde 2000LTL (Day 1704) ❤
❤ Edgaras Mzk 5 Gold (Day 173😎 ❤
❤HEXaminas 2000LTL (Day 1761) ❤
❤ vilkdalgis 7 Gold (Day 1790) ❤
❤ MindeSuminde 1 Gold (Day 1795) ❤
❤ Geranoris 2000LTL (Day 1797) ❤

Ačiū JUMS!



Smagaus meeto!
Su šypsena,
miestiete