{Pažintis} "Šalia žmonos jaučiuosi katinu"

Day 1,810, 09:33 Published in Lithuania Lithuania by miestiete


Tridešimt dviejų metų vaikinas savo egyvenimą pradėjo dar v1 laikais. Iš pradžių buvo eilinis pilietis, kol neišsakė priekaištų tuometiniam KAM, kad trūksta informacijos apie karą. Po šitokios pastabos Tautvydas iškarto buvo įmestas į politinę areną – tapo vKAM ir dirbo šį darbą tris mėnesius. Tada stojo tyla ir buvo girdėti tik 2-clickas. Šiuo metu Tautvydas baigia savo CP kadenciją. Ateityje vėl eis vKAM pareigas, taip at norėtų išbandyti URM virtuvę. Pažintis su eLietuvos prezidentu Tautis_LT.

– Iš kur sužinojai apie eRepublik?
– Nepamenu tiksliai, bet turėtų būti bitės + žaidimų forumas. Kažkas ten sukūrė temą, pasiūlė registruotis – tą ir padariau. Iš pradžių nieko nesupratau ir prisijungdavau į savaitę kartą. Paskui supratau, kad norint kažką pasiekti, reikia dirbti kasdien (tada algą darbdavys keldavo, nes jam nuo to priklausė pagaminamos produkcijos kiekis), tai taip pamažėl pamažėl ir įtraukė... Pirmoji klaida, kuri ir iki šiol persekioja – mintis, kad čia gi laikinai. Niekada neinvestavau pakankamai laiko į šį žaidimą, visada galvojau, kad va, tuoj tuoj mesiu. Berods treti metai, kaip metu.

– Tai kodėl vis dar žaidi?
– Nes dabar jau gaila to, kiek laiko čia praleidau. Reikėjo negrįžt, kai pirmą sykį mečiau, o dabar jau per vėlu –rūpi eLietuva, rūpi kai kurie žaidėjai, rūpi visa mūsų vis mažėjanti visuomenė.

– Ar visada buvai nepartinis? Kodėl nesirenki jokios partijos?
– Visada. Vienintelis sykis, kada nusižengiau šiai nuostatai – CP rinkimai. Dabar ir vėl nepartinis ir tokiu ketinu likti iki pat egyvenimo galo. Partijų nesirenku, nes nepatinka partijų karai, nepatinka, kad žmonėms klijuojamos etiketės, nepatinka, kad partija keliama aukščiau, nei žmonių interesai. Tiesiog nesu politikas.

– Gana keista išgirsti iš prezidento, kad jis nėra politikas...
– Tikiu, bet aš ir prezidentas nestandartinis manau. Teko išgirsti pastabų, kad esu linkęs į diktatūrą. Ir tai yra tiesa. Esu orientuotas į veiksmą, į rezultatus. Prezidentavimas man buvo šioks toks kompromisų ieškojimas, savotiškas savęs laužymas ir naujų galimybių atskleidimas.

– Kokių savybių reikia, norint būti itin geru prezidentu?
– Aš sakyčiau, kad pirmiausia reikia geros komandos. Asmeninės savybės eina antru numeriu.
Reikia sugebėjimo dirbti komandoje, pasitikėti ja, bet tuo pačiu ir sekti kaip vyksta darbas, kokie sprendimai priimami. Rusai turi posakį: „pasitikėk, bet tikrink“.
Reikalinga kantrybė ir atsidavimas, be šito niekaip. Kitų savybių gali prireikt, jei nėra žmogaus, kuris galėtų vienoje ar kitoje srityje padėt. Pavyzdžiui, nėra stipraus KAM – teks strateguoti pačiam ir reikės įgūdžių suvokiant vieno ar kito veikimo pasekmes, numatyt priešininko ėjimus ir pan. Nėra URM? Vėlgi pačiam teks derėtis ir plonint liežuvį ieškant kompromisų ar pagalbos mūšyje. Neturėsi VRM – problemos su seimu, pilietybėm galų gale ir auditais.
Ai, visai pamiršau: CP yra tautos išrinktas žmogus - būtina su ja bendrauti! Daugeliui CP (aš deja ne išimtis) kažkodėl laiko bendravimui su tauta lieka mažai. dažniausiai kadencijai einant į pabaigą straipsnių mažėja arba visai nebelieka. Tai nėra gerai. Reikia nepamiršti, kad žmonės nori viską sužinoti tiesiai iš pirmų lūpų ir net jei kažkokią informaciją jie jau bus girdėję, vistiek liks patenkinti tą patį perskaitę ir pas CP laikraštyje.

– Sakai, kad svarbiausia yra gera komanda. Kaip manai ar surinkai tokią?
– Beveik. Svarbiausius žmones turėjau tikrai stiprius.



– Papasakok šiek tiek apie save realiame gyvenime.
– RL skaičiuoju svetimus pinigus, o kadangi sėdėjimas ant kedės ne mano charakteriui, tai po darbo lakstau su dviračiu. MTB stilius. Anksčiau aktyviai dalyvavau varžybose, buvo daug treniruočių, aktyvaus turizmo (pvz.: 7-10d. žygiai aplink Lietuvą). Šiais metais sporto kiek mažiau, daugiau visokių žygių organizavimo. Bet vistiek viskas susiję su dviračiais. Jei įdomu – pagūglinkit "džiaugsmų serija"- tai mano "kūdikis".
Šiuo metu laimingai vedęs, tvarkomės nuosavą lizdelį ir atrandam šeimyninio gyvenimo džiaugsmus ir rūpesčius. Vasarą buvom muzikos festivalyje "Mėnuo Juodaragis", labai patiko. Kitais metais varysim vėl. Su dviračiais.

– Apibūdink save kaip žmogų – kokių savybių turi?
– Krienas praeitam interviu nustebino pateikęs keturių raidžių derinį ties šiuo klausimu. Negalvojau, kad asmenybės testai populiarūs. Aš grynas ISTP – Inteligent, a bit Selfish True Patriot. Na gerai gerai, juokauju. Nesu aš jau toks savanaudis.
Na, o jei rimčiau, tai jo, esu intravertas,o tai reiškia, kad riboju bendravimo kiekį. Taip pat linkęs pasitikėti ne emocijomis, o protu, todėl net ir supykęs pats ar matydamas kito pyktį, vėliau šią informaciją pervirškinu ir darau išvadas remdamasis faktais.
Mėgstu spręsti problemas ir mielai imuosi naujo, man nepažįstamo darbo – man tai sekasi tiesiog puikiai, o rutinos nekenčiu, todėl neužsibūnu vienoje vietoje (išimtis asmeniniai santykiai su žmonėmis, bei veikla, už kurią moka atlyginimą).
Neigiamą savybę gana ryškią galiu išskirt tik vieną – nesu lengvai suprantamas žmogus. Ne kiekvienam su manimi pakeliui ir aš ne su kiekvienu eisiu.

– Jei reikėtų apibūdinti save kaip gyvūną, kokį išsirinktum?
– Nuo pat vaikystės žavėjausi vilkais. Knygą tokią prisimenu: „Vilkšunis Kezanas“. Skaičiau gal kokius penkis kartus. Tad ir save tapatinau su vilku – iš pažiūros atšiaurus, gal net žiaurus, tačiau ištikimas savo gaujai ir šeimai. Miško sanitaras ir išgyvenantis bet kokiomis sąlygomis (nors šioje vietoje tarakonams lygių nėra). Dabar pradedu abejot ar toks jau aš ir vilkas... Žmonos įtaka – šalia jos jaučiuosi katinu.

– Kokios trys vertybės tau yra svarbiausios gyvenime?
– Ištikimybė ir pasitikėjimas, protas (ir sugebėjimas juo tinkamai naudotis), o kažko konkretaus į trečią vietą nestatyčiau. Ištikimybė ir pasitikėjimas yra žmonių santykių pagrindas. Be šito neįmanomi kokybiški santykiai nei tarp poros, nei tarp draugų. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be šito.
Protas yra progreso variklis (nors mano vienas dėstytojas yra sakęs, kad progreso variklis yra žmogaus tingėjimas dirbti). Diskusijos su protingu žmogumi gali užtrukti valandų valandas ir tai yra ambrozija smegenims. Tiesa, ne su visais protingais žmonėmis malonu bendrauti ir ne visi tikrai aukšto intelekto žmonės sugeba išnaudoti savo gabumus geriems tikslams. Bet gyvenimas nėra vien tik juoda ir balta.

– Ar esi toks pat žaidime ir RL?
– Na ne. Žaidimai tam ir yra, kad išsilietum, kad kažką paliktum anapus ekrano. Žaidžiu daugiausia karines strategijas, kartais pašaudau Counter-strike, o gyvenime esu taikus žmogus. Žaidime mėgstu pavadovaut paradui, jei tik matau galimybe, o RL to griebiuosi kur kas rečiau ir nemėgstu būt dėmesio centre (nors vis netyčiom nutinka). Kompiuteris labiau atpalaiduoja – leidi sau tokį bendravimo toną, kurio sau neleistum RL.
Bet tuo pačiu nereikia savęs apgaudinėt ir ugdyt šizofreniją: ir kompe ir RL esi tas pats žmogus. Tiesiog monitorius veikia kaip saugus barjeras ir kažkurias savybes išryškina, kitas užslopina. Ne veltui yra tokie terminai kaip "laido riteris".

– Ar yra tokių savybių, kurias Tau padėjo išsiugdyti žaidimas, kurių anksčiau neturėjai?
– Jei eRepublik, tada ne. Šis žaidimas nieko naujo nedavė, nebent sustiprino. Prezidentavimas įnešė šiek tiek savų spalvų į bendravimą, sustiprino tikėjimą, kad galiu dirbti su skirtingais žmonėmis, padėjo su multitasking`o lavinimu, bet kad kažkas naujo? Na ne...

– Ar esi patriotiškas?
– Man sako, kad esu. Aš pats manau, kad esu kažkur labiau link patriotų, bet nepametu sveiko proto. Jei kalbėt apie žaidimą, tai viskas paprasta – esu čia lietuvis ir tokiu būsiu, bei darysiu viską tik dėl eLietuvos. Jei jos neliktų, nematyčiau prasmės toliau žaisti.
Su RL šiek tiek sunkiau. Laikausi pozicijos, kad čia aš užaugau, gavau išsimokslinimą ir darbą, čia radau draugus ir sukūriau šeimą, tad norėčiau čia ir likti. Kitur beabejo žolė atrodo žalesnė (kur nebus, kai pvz.: UK tikros žiemos net nėra), bet užtat pas mus sniegas baltesnis! Esu iš tų, kurie ieško pliusų ir jais džiaugiasi. Čia ir yra patriotiškumas – pastebėti savo šalies privalumus ir susitaikyti su jos trūkumais.

– Kokia istorine asmenybe labiausiai žaviesi?
– Iš istorijos turėjau vieną mažesnių balų mokykloje, taip kad...
Vienintelis, kas šauna į galvą – Vinstonas Čerčilis. Spalvinga asmenybė buvo ir berods stiprių nervų. Man tai patinka.

– Kokiu posakiu dažniausiai vadovaujiesi?
Nyčės „kas mūsų nenužudo – padaro mus stipresniais" yra mano gyvenimo kredo, tokį dabar ir profilyje užsirašiau. Juo daugmaž ir vadovaujuosi.

– Kokį žaidėją pasiimtum kartu į negyvenamą salą?
– Jei toje negyvenamoje saloje būtų galimybė sutikti čiabuvių – pasiimčiau savo buvusį vergvaldį JonasGudd, jei ne, tada ZygaLTU. Su pirmuoju sukurtume tikrą imperiją, o su antruoju tikrai rastume būdą kaip išsikapanoti iš tos nuobodžios salos... Arba susigalvotume pramogų, kad sala nebūtų nuobodi.



Ankstesni interviu su: Lariox, iPSiArt, Migasss, Robinas, asirgitawe, Akviliutte, ZygaLTU, SealOfStar, Funnyte, Nukainotas, pararam, pokstasq, DrMonte, dSoKre [En/Lt], gliookas II, Krienas, Zarg, SarunasTomasVaisieta



Tolesniam laikraščio vystymui, didesnei motyvacijai ir mano darbingumo pakėlimui kviečiu paremti mano laikraštį "Pokalbiai su miestiete" bet kokia materialia forma 😉

Už laikraščio "Pokalbiai su miestiete" prenumeratą susimokėjo šie gerbėjai:

iPSiArt 8000LTL (Day 1680)
Mindziuss 2000LTL (Day 1680)
Kalnu Karabachas 1000LTL (Day 1680)
merkasz 5000LTL (Day 1681)
djpacuk 5000LTL (Day 1681)
Migasss 11111LTL (Day 1696)
djpacuk 5000LTL (Day 1697)
Edgarassx 5 Gold (Day 169😎
saslykas 5 Gold (Day 169😎
XVIII 6000LTL (Day 1699)
MindeSuminde 2000LTL (Day 1704)
Edgaras Mzk 5 Gold (Day 173😎
HEXaminas 2000LTL (Day 1761)
vilkdalgis 7 Gold (Day 1790)
MindeSuminde 1 Gold (Day 1795)
Geranoris 2000LTL (Day 1797)

Ačiū JUMS!



Malonaus vakaro!
Su šypsena,
miestiete