LDK (III straipsnis)

Day 1,676, 19:38 Published in Lithuania Lithuania by Fabrikantas

Žadėjau laukti rugpjūčio, bet už lango lyja, todėl nusprendžiau pateikti šiek tiek paveikslėlių, ir tai bus vienu metu ir daug abstraktesni, ir šiek tiek konkretesni paveikslėliai, negu sau leidau pirmuosiuose serijos straipsniuose.

Pažiūrėkime į RL veiklos lauką.

Dešiniau vidurio plyti biznis, asmeninis gyvenimas, biudžetinės įstaigos ir kita konkreti veikla. Į kairę - įstatymų, potvarkių, dekretų kūrimas - kitaip tariant, tą veiklą reguliuojančių dokumentų, jos salygų valdymas.

Viršutinė diagramos pusė susijusi su (veiklos arba įstatymų) darymu, o apatinė - su to darymo rezultatų įvertinimu ir kontrole.



Seimas kuria įstatymus, Konstitucinis teismas tą kontroliuoja, piliečiai varo biznį, bet įstatymų rėmuose, tą kontroliuoja teismai. Schema šiek tiek idealizuota, bet valdžių atsidalijimas matosi.

Vyriausybė beveik per vidurį, mat ji ne tik vykdo veiklą (per biudžetines įstaigas), bet ir šiek tiek ją reguliuoja bei kontroliuoja.

Dabar pažiūrėkime, ką turime erep mechanikoje:



eKongreso įstatymai savo esme artimesni vyriausybės sprendimams. Prezidentas veikia beveik kaip premjeras. Tik ePiliečiai yra ten pat, kur jie yra ir RL.

Kodėl diagramos taip skiriasi? Pagrindinės priežastys dvi:

a) Politiniame modulyje nėra nei tikrosios įstatymų leidybos, nei jų kontrolės.
b) Aktyvių e-piliečių yra tūkstančius (iki 10K) kartų mažiau, nei aktyvių realybės piliečių.

Pirmoji priežastis lemia, kad įvairiose erep šalyse kuriasi įvairūs teisinio antstato modeliai (musiškis eKonstitucijos bandymas yra vienas iš jų). Tai ir natūralu ir teisinga, reikia tik rasti visiems priimtiną būdą.

Antroji aplinkybė verčia mane abejoti atstovaujamosios įstatymų leidybos modelio prasme. Jei referendume balsuoja mažiau nei eKongrese, tai kokia prasme apskritai rinkti atstovus, kurie neštų visuomenės nuomonę kažkur į kitą vietą?

Todėl štai ką siūlau:



Sujungti ePrezidentą ir eKongresą į eVyriausybę su ePremjeru, kuri, kaip ir tikroji RL (na, LR) vyriausybė, šiek tiek reguliuoja (mokesčius), tačiau daugiau vykdo.

Pereiti prie tiesioginės demokratijos. Aktyvūs e-piliečiai prisijungia kasdien, todėl 48 valandų trukmės balsavimo spaudos komentaruose pakanka.

Kvorumą būtų galima nustatyti pasirėmus statistikos rinkimo įrankiais: kiek kasdien dalyvauja MU misijose, arba kiek būna online, arba kokiu nors kitu būdu, kuris leistų nešališkai nustatyti reikiamą balsų skaičių.

Tegu tautos susirinkimas paskiria patriarchus, kurie būtų atsakingi už sprendimų sąvado laikymą, ginčų sprendimą, ekspertinį vertinimą. Kaip rašiau II straipsnyje, tai būtų e-patikimi ir e-seni piliečiai, be kurių sunku apsisaugoti nuo PTO.

Pagrindiniame įstatyme (nevadinčiau jo eKonstitucija, labiau tiktų LDK eStatutas) pakaktų įrašyti tik kelis dalykus:

1. Aukščiausioji valdžia priklauso tautai ir yra realizuojama per Tautos susirinkimą (galima detalizuoti kvorumą, procedūras).

2. Patriarchų tarybos funkcijos yra saugoti demokratiją ir eLietuvą (įstatymų sąvadas, ekspertavimas, greiti teisiniai sprendimai, tais atvejais, kai galima negaišti 48 val., baltasis tautos sąrašas).

3. Vyriausybė yra vykdomoji valdžia, formuojama politinio modulio pagrindu, bet neapsiribojant juo (konkretūs mechanizmai, algos bus nustatomi vėliau, įstatymais).

4. Įstatymų struktūra turi būti kuo lakoniškesnė (jų turi būti mažai ir jie turi būti gerai nutaikyti į e-realijas: tinka aptarti ir išleisti trumpą ir aiškų eVyriausybės Įstatymą, netinka - ilgą ir sujauktą Ginčo Tarp Dviejų Piliečių Dėl Vieno Kvailo Spaudos Straipsnio Įstatymą).

Taip sutvarkę savo politinį peizažą neturėsime: a) baimintis, kad kažkas uzurpuoja valdžią, b) kurti policijos, nes bausime nerinkdami praradusiųjų reputaciją, c) bijoti PTO.

(B.d.)

Ėėė, o tai kiek žmonių kasdien prisijungia? Keli iš jų vykdo (įvykdo) MU misijas?