Join the new world

Sveiki, nusprendžiau ,,Įvykį" sudėti į vientisą straipsnį, o tuo pačiu, gal kas nematė dar jo. Be to, artimiausiu metu svarstau parašyt ,,Kelio į nežinią" antrąją dalį. Norėčiau paklausti, ar yra norinčių jį skaityti?


►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

ĮYVKIS
PIRMAS SKYRIUS. PRADŽIA

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►


Ryto saulė nušvietė didelę sodybą prie pat upės kranto. Pro langą saulės spinduliai apšvietė TcTarget veidą. Jis, taip pažadintas, pasirąžė ir atsikėlė. Įsijungęs kompiuterį, peržiūrėjo verslo naujienas. Pamatęs jog jo verslui gana gerai sekasi, nusišypsojo ir pabaigė sumuštinį. Per radiją pasigirdo pranešimas:

-Dėmesio, pranešame jog Lenkija užpuolė Lietuvą. Prašome nepanikuoti ir laukti Krašto Apsaugos Ministerijos nurodymų. Kartojame dar kartą - nesivelkite į mūšius be nurodymų.

TcTarget nuo išgirstos žinios sustingo. Po minutėlės suskambo telefonas. Atsipeikėjęs nuo patirto šoko, atsiliepė.

-Matei? - Pasigirdo Devyniaragio balsas,- įsijunk žinias.
-Girdėjau, iš pradžių pagalvojau jog tai tiesa, bet dabar atsiminiau Powkiną.
-Jis neišdrįstų taip juokauti.
-Nežinau, visko gali būti,- su nerimu balse tarė TcTarget.
-Tu gyveni prie pat pasienio, gal važiuok į miestą?
-Ne, gyvenu prie ežero, atokiai. Pasienį skiria upė, iš kitos pusės tvora. Gyvenu tvirtovėje,- nusjuokė.
-Nejuokauk, važiuok į miestą.
-Ne, nepaliksiu savo namų, bet jei nori gali atvažiuot.
-Gerai, atvyksiu ir ne vienas.

TcTarget baigęs pokalbį nuėjo į garažą. Suspaudęs kodą, jam prieš akis atsivėrė ginklų ir batonų sandėlys. Šypsena nušvietė jo veidą išvydus spintas nukrautas įvairios kokybės ginklais. Garažo viduryje spindėjo gražus tankas.

-Ne kart mane išgelbėjai,- tarė palietęs tanką,- tikiuos šiandien manęs neapvilsi.

Susirinkęs pačius galingiausius automatus, užrakino garažą ir užlipo į antrą aukštą. Visas antras aukštas buvo didelė salė. Jos viduryje stūksojo didelis, ąžuolinis stalas. Per vieną, didelį stiklą matėsi upė ir kitas jos krantas... Lenkija.

►

Po kurio laiko pasigirdo skambutis.
-Klausau,- atisliepė TcTarget.
-Mes jau greit būsime, atverk vartus.
-Gerai.

Tvirtovės savininkas nuėjo į pirmame aukšte esantį apsaugos kambariuką. Pilname ekranų ir mygtukų kambaryje jis stebėjo vaizdą aplink sodybą. Viename iš ekranų pamatęs jog artėja mašina, vienu spustelėjimu atidarė vartus. Visiems suėjus vidun, įjungė apsaugos mygtuką. Neramiai pažvelgė į seifą. Žinojo jog ten bomba. Dėl visa ko. Kad tik netektų jos panaudoti.

Išvydęs svečius, TcTarget nusijuokė:
-Sakei jog atvyksi ne vienas, bet nežinojau kad atsivesi visą armiją, sveiki.
-Labas,- susišypsojo Linksmas.
-Sveikas,- pasisveikino ir 1shakalas1.
-Hey,- tarstelėjo HeDas.
-Kada pasirodys lenkpalaikiai?
-Už...,- netęsė Devyniaragis pažiūrėjas į laikrodį,- pusvalandžio.
-Laiko turime per akis,- pakėlė akis 1shakalas1,- kur ginklai?

►

TcTarget ir Linksmas, būdami tankistai prie automato vamzdžio jautėsi keistokai, bet TcTarget žinojo jog kraštutiniu atveju garaže laukia jo geriausias tankas. 1shakalas1 priešingai - paėmęs automatą nusišypsojo, apžiūrėjo optiką ir apsikarstė pilnomis apkabomis. Automatas jo rankose buvo mirtį siejantis įrankis.
TcTarget žvilgtelėjęs į būrio pilotą HeDą, tarė jam:
-Atleisk, sraigtasparnio neturiu, bet imk bet ką iš mano arsenalo.
HeDas nužvelgęs visus ginklus išsirinko patį didžiausią snaiperio ginklą.
-Palėpėje yra gera vieta nuo kurios viskas lyg ant delno,- tarė TcTarget.
-Oki, kur devyniaragis?
-O štai ir aš,- nusijuokė Devyniaragis. Jis su savim atsitempė gigantišką granatsvaidį.
-Visi į vietas,- sukomandavo namo šeimininkas.

►

Iš viršaus pasigirdo garsus pokštelėjimas.
-Vienas yra! - sušuko HeDas.
-Jau?
Antra pokštelėjimas.
-Antras yra.
-Ė, - sušuko 1shakalas1,- palik ir mums porą!
Trečias pokštelėjimas
-Apseisi,- nusijuokė HeDas.

Ties upės krantu pasirodė pirmieji lenkai. Eiliniai, paprasti lenkų piliečiai, kurie vos pamatę naują mūšį, be atodairos šoko į pražūtį. Beginkliai, neapmokyti, visiškai neverti dėmesio.
1shakalui1 keičiant apkabą pasigirdo stiprus smūgis. Atrodė jog sudrebėjo visas namas. Visi penki kariai užsidengė ausis.

-Matyt raketa,- nusprendė Devyniaragis,- velniškai sypia ausyse.

Kuo toliau, tuo darėsi sunkiau. Piliečių gretas papildė pasiturintys asmenys su moderniais ginklais. Pasipylė kulkų kruša. Dužo didysis salės langas. Keturi salėje esantys kariai vienu metu prisidengė nuo aštraus stiklo lietaus.

-Greitai, apverčiam stalą! - Sušuko Linksmas.

Nuvertę stalą ant šono, jie turėjo puikią apsaugą nuo mirtį nešančių kulkų.

-Cha, ne ką geresni už botus,- nusijuokė 1shakalas1.
-Arkliai, - nusišaipė Devyniaragis.
-Loland,- iš viršaus pasigirdo HeDo balsas.

Staiga per mūšio triukšmo suriaumojo radijas:
-Pranešame jog lenkai pradėjo puolimus ir kituose mūsų regionuose.

-O velnias,- sušuko visi penki vienu metu.

►

Praėjo pora valandų kol galiausiai pasirodė profesionali kariuomenė. Ši priešingai nei apgailėtini lenkų piliečiai, greitai perplaukę upę atsidūrė Lietuvoje. Lietuvos vyrai kovojo iš visų jėgų, bet šie įsibrovė į namo kiemą.

-Keičiam poziciją,- sukomandavo TcTarget,- visi į pirmą aukštą prie paradinių durų!

Visi susirinkę prie durų išgirdo lenkų balsus. Vienas iš jų, laužyta lietuvių kalba sušuko:
-Lietuviai, atidarytas šitas duris, mes būti labai geri. Susijunkime savo kraštus į vieną vietą.
Kitas, akiplėšišku balsu tarė:
-Lietuviai,- kreipėsi lenkas Adrenalin3,- išeikit gražiuoju, o tai būti jums blogai.

Staiga durys atsidarė ir lenkpalaikio akys pasidarė obuolio dydžio. Priešais jį stovėjo Devyniaragis su granatsvaidžiu ant pečių.

-Nori ,,Susijunkime savo kraštus į vieną vietą"? LAI MANO RAKETA SUSIJUNGIA SU TAVO ŠIKNA!!!

Po stipraus sprogimo patriotų veidai nusidažė lenkpalaikių krauju. HeDas pamatė ir perspėjo dėl artėjančio tankų karavano. Jie pradėjo be atodairos šaudyti į namą. TcTarget namas, kad ir koks stiprus buvo, po truputį byrėjo.

-Kiek ten tie arkliai turi tankų?
-Apie dvidešimt,- suskaičiavo Linksmas.
-Traukiamės link miesto, ten prisijungsime prie Raigirdo armijos,- sukomandavo TcTarget,- visi į tanką. 1shakalai1 pridenk mus.

Bėgdami ir atsišaudydami jie nuskubėjo link garažo. Žaliasis Lietuvos tankas su dideliu trenksmu išlaužė duris. Linksmoji kompanija tanke garsiai skaičiavo:

-PENKI, KETURI, TRYS, DU, VIENAS...

Staiga pasigirdo didelis sprogimas ir namas su visais kieme buvusiais lenkų profesionaliais kariais sprogo. Pajutę pasitenkinimą jie nuskuodė link miesto. Staiga pasigirdo pranešimas:
-DĖMESIO, latviai netikėtai užpuolė miestą!!!


►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

ANTRAS SKYRIUS. MIESTO APGULTIS

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Saulėta, graži diena. Staiga jos tylą perrėžė visu greičiu lekiantis žalias tankas. Riaumodamas it liūtas jis skubėjo į miestą.

-Greičiau, greičiau,- ragino Linksmas.
-Kas yra? - Atsisuko TcTarget,- važiuoju maksimaliu greičiu.
-Matyt užmiršo duris užrakint,- rimtu balsu, sarkastiškai pajuokavo HeDas.
-Jei nepaskubėsim, gali ir namo nelikt,- tarė Devyniaragis.
-Iškaršim žirgo galvas,- tarė 1shakalas, apžiūrėdamas apkabą,- beje, po mūšio beveik nebeturiu amunicijos.
Linksmas apžiūrėjo 1shakalo1 atsargas ir tarė:
-Važiuojam pas Suiną, jis man žadėjo bokalą pastatyti. Teks vietoj to kulkų paprašyt.

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Tuo tarpu Žemaitijos miesto centre vyko intensyvus susišaudymas. Miesto bunkeryje pro šaudymo angą driokstelėjo kurtinantis sprogimas. Didžiulė ugnies salvė nušlavė būrį latvių. Per nepakeliamą mūšio triukšmą pasigirdo griausmingas Raigirdo balsas:
-Užsitaisau, pridenkit!
OneFineDay, iškišęs galingiausią kulkosvaidį, nesustabdomu kulkų spiečiumi vaišino artėjančius latvius.
-Vadim,- sušuko Raigirdas,- ties trečia valanda artėja didokas būrys, jis tavo.

Vadim Polonskij, turėjo retą talentą - jis kartu buvo tiek artileristas, tiek tankistas. Jo pačio sukurtas priešlėktuvinis pabūklas, nekartą apsaugojęs bunkerį nuo priešo lėktuvų, pasitarnavo kaip ir puiki patranka skirta plėšyti latvių kūnelius. Palieptas, jis nukreipė žvilgsnį nuo dangaus ir pradėjo pleškinti priešo pėstininkus.

-Šviežia mėsytė,- sučiapsėjo Addiction,- kaip tik man.
Iš kart po šių žodžių, iš bunkerio pliūptelėjo ugnies kamuolys. Tai ne Raigirdo šūvio salvė, tai grynos, mėsą nuo kaulų atskiriančios ugnies pliūpsnis. Milžiniškas ugnies kamuolys prarijo porą, patylomis bandančių patekti į bunkerį, latvių.

MarekasLTU, atidžiai žiūrėjo į daugybę ekranų, kuriuose matė visą vaizdą aplink bunkerį. Atidžiai peržvelgdamas jis ne tik komandavo iš kurios pusės šaudyt, bet ir palaikė ryšį su kitais bunkeriais.
-Praradom ryšį su naujokų bunkeriu,- su nusivylimo gaidele tarė jis.
-Eh, vargšai,- tarė Raigardas,- beveik visi iš jų - tik šiandien įstojo į kariuomenę.
-Kaip prezidentinis bunkeris? - Paklausė OnefineDay.
Po trumpos pauzės MarekasLTU atsakė:
-Nexrow pranešė jog pas juos dar tylu.
-Duok Dieve jog su jais nebūtų kaip su tuo naujokų būriu,- atsisuko Addiction.
-Kur jau tau, Nexrow, Bil2kas, Nukainotas, Magnus Dux, Baneris, Nacionalistas,- pradėjo vardinti OneFineDay,- jie ne tik geri politikai, jie nuostabūs kariai. Duok Dieve latviams proto, jog neužpultų jų.

Staiga priešais bunkerį nukrito liepsnojantis sraigtasparnis.
-Oi, mano kaltė,- atsiprašė Vadim Polonskij,- per arti prisileidau, bet tiesiog norėjau iš arčiau pažiūrėti į ką aš ten vis šaudau...
Visi nusijuokė ir toliau kibo į ,,darbą".

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

-O ką gi mes čia turime? - Nuotaikingai paklausė Linksmas, rodydamas pirštu į kelią.

HeDas pažvelgė ir nusijuokė:
-Pasiklydėlis lenkpalaikis, matyt jam atsibodo gyvent.

Ir iš tiesų, viduryje kelio stovėjo mažas, menko lygio žmogelis lenkiška uniforma. Iš jo žvalgymosi buvo aišku jog jis pasiklydo.

-Tiesiai per jį!- Sušuko Devyniaragis.
-Išbandykim lenkpalaikio kietumą,- sukrizeno Linksmas.
-Nutėškim nuo kelio šį menkutį šapelį,- nusijuokė ir HeDas.
-Patreškim brangiąją Lietuvos žemelę šia lenkiška trąša,- pareiškė savo nuomonę 1shakalas1.
-O gal tiesiog apvažiuojam jį, ką? - Tyliai paklausė TcTarget.
-KĄ?! - Sušuko visi kartu.
-Juk aš dar vakar nuploviau ir nublizginau šį tanką,- su apmaudu balse tarė TcTarget.
-Po viso šito balagano, aš tau pats asmeniškai nublizginsiu šį gražuolį,- pažadėjo 1shakalas1,- PIRMYN!!!

Išgirdęs riaumojantį tanką, lenkų žioplinėtojas spėjo tik atsisukti...

TEKŠT.

Tanko viduje griaudėjo plojimai ir džiaugsmo šūksniai. Ši linksma kompanija, nors trumpam užmiršo visu rūpesčius ir vargus. Jie linksmai kvatojo ir džiaugėsi šiuo nutikimu. Šmaikštaudami jie svarstė kaip dabar turėtų atrodyti šis lenkiškas blynas. Staiga danguje HeDas pamatė didelį raudoną, skrendantį objektą.

-Vyrai, man rodos nujaučiu didelę, raudoną, lenkišką nelaimę...
-To negali būti... Tiesiog negali būti...,- be žado tarė TcTaget.
-Kas ten?- Paklausė 1shakalas1, užsitaisydamas automatą.
-Didelis raudonas taškas danguje,- sarkastiškai atsakė HeDas.
-Na o rimtai,- įsiterpė Devyniaragis,- kas ten toks?
-Niekad negalvojau jog tokį pamatysiu savo akimis...,- nutęsė TcTarget,- tai juk tas išsigimęs lenkas, LK777. Sklinda gandai jog jis botų pagalba, tiesiog pripumpuotas žvėriška jėga.
-Ten jis?- Prisimerkęs į dangų pažvelgė Linksmas.
-Niekas nežino, jis žmogus ar robotas, bet viena aišku - jis netgi vienas yra be galo didelis iššūkis,- suaimanavo TcTarget.
-Jei jis skrenda link miesto, miesto gynybai iškilo didelis pavojus.
-Reikia juos perspėti, tačiau jis skrenda nepalyginamai greičiau už mus.
-Oi ne, jis pradėjo lėtėti,- perspėjo HeDas.
-Jis mums pastebėjo,- tarė TcTarget,- uždaryt bokštelio liuką, kovinė parengtis!
Vos uždarius liuką, pasipylė kulkų kruša.
-Pala, tai jis pilotas ar šaulys? - paklausė 1shakalas1.
-Jis pažengęs visose srityse, tik artilerijos jis beveik netreniravo. Galima sakyti, jog artilerija jo silpnoji vieta.

Kulkų barbenimas pagaliau liovėsi. Visi esantys tanke nustebę viens į kitą žvilgtelėjo. Staiga prie pat jų nukrito didžiulis patrankos sviedinys sudrebinęs visą tanką.

TcTarget prikandęs lūpą iš visų jėgų stengėsi išmanevruoti nuo atlekiančių ugnies kamuolių. Jo, kaip tankisto, įgūdžiai buvo nuostabūs. Jis tiesiog susiliejo su tanku, jautė jį. Išradingai manevruodamas jis išsisuko nuo visų LK777 šūvių. Devyniaragis, puikus artileristas, varpė persekiotoją atsakomais šūviais.
-Priskrisk arčiau, lenkų išpera!!! - Rėkė Devyniaragis.

Staiga iš didelio raudono roboto sušvito daugybę patrankos sviedinių, ir jie vienu metu nulėkė link tanko. Vienas iš šių, mirtį siejančių sviedinių pataikė tiesiai į žaliąją Lietuvos viltį...

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Bunkeryje vyko tikras pragaras. Latviai, jau padedami ir vienu kitu lenku, be atodairos puolė ir puolė bunkerius. MarekasLTU nušovęs į jų slaptavietę bandžiusį įsiropšti latvių menkystą, ėmė komanduoti:
-Labiau dešinį flangą saugokit, ten didesnis judėjimas.
-Duosiu jiems didesnį judėjimą,- sustugo Addiction, priėjęs prie bunkerio angos ir iškišęs ugniasvaidį.
Po didelio pliūptelėjimo pasigirdo čirškesys ir rėkiantys priešai.
-Dešinysis flangas išvalytas,- išdidžiai pareiškė.

OneFineDay pažvelgė į MarekoLTU veidą.
-Kas nutiko?
-Prieš penkias minutes praradau ryšį su penktuoju bunkeriu, dabar nebėra ir šeštojo.
-Gaila, žirgo galvos už tai dar brangiai užmokės...,- su panieka balse ištarė Raigirdas.
-Ką tik dingo ir septintasis bunkeris,- išsigandęs tarė MarekasLTU.
-Kokie velniai ten vyksta,- nusikeikęs paklausė Addiction.
-Kad ir kas ten,- pasakė Vadim Polonskij,- mes atsilaikysim.
-Ką tik nebeliko ir aštunto bunkerio,- sudejavo MarekasLTU.
-Klausykit,- tarė Raigirdas žvilgtelėjęs į bunkerio sieną, ant kurios buvo didelis devynetas,- kad ir kas ten vyksta, tai artėja link mūsų, bet mes esam tikrai stiprūs. Jei veiksime kaip viena komanda, jie prieš mus bejėgiai. Pasistenkime dėl brangiosios Lietuvos.

Vadim Polonskij pranešė:
-Klausykit, priešai nebepuola. Jie tiesiog rikiuojasi eilėmis aplink bunkerį.
-Kokiu tikslu? Negi žada pult vienu metu? Tai ne jų menkom smegenėlėms,- pareiškė OneFineDay.
-Pulkite bailiai,- sušuko MarekasLTU
-Nagi, šunsnukiai, negi norite gyventi amžinai? - Sustugo Addiction.

Staiga pasigirdo tylus dunksėjimas, kuris palaipsniui vis garsėjo. Galiausiai pro latvių ir lenkų kareivių eiles pasirodė didelis, su žmogumi nieko bendro neturintis objektas. Jis buvo didelis ir grėsmingas. Suriaumojęs jis sustojo priešais bunkerį.

-O brangus Admine, kas čia per velnias? - Sušuko MarekasLTU.
-Kad ir kas tai, tai nieko gero nežada,- tarė Vadim Polonskij.
-Kad tave kur... Tai paaiškina bunkerių pražūtį.
-Atidarykit bunkerį,- paliepė Raigirdas.
-Bet, bet...,- pasigirdo bendražygių abejonės.
-ATIDARYKIT!.

Staiga atsidarė bunkerio durys ir latviai išvydo nepaprastai narsų Lietuvos didvyrį, vilkintį geriausiais šarvais ir moderniausiu granatsvaidžiu. Latviai su pagarba žiūrėjo į Raigirdą. Kai kurie atvirai kritikavo lenkų botų išperą LK777.

Staiga užvirė įnirtinga kova tarp dviejų milžinų. Mūšis tarp gėrio ir blogio.

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Gražioje Lietuvos vietoje, netoli miško, ant kelio riogsojo rūkstantis metalo laužo gabalas. Iš šio, dar neseniai buvusio nuostabaus tanko, nieko doro nebeliko. Netikėtai, suskilęs bokštelio liukas sujudėjo. Po kelių akimirkų, jis sujudėjo dar stipriau. Dar po mažos pertraukėlės jis atsidarė ir angos kraštą suspaudė kruvini pirštai...


►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

TREČIAS SKYRIUS. PRIEŠO ALSAVIMAS

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Nuošaliame Lietuvos kampelyje, prie pat miško rūko metalo krūva. Iš jos, dar nesenai buvusio didingo tanko, pasirodė Devyniaragio veidas. Pralindęs pro pusiau atidarytą liuką, jis skaudžiai šlumštelėjo ant žemės. Iš skausmo jam aptemo akyse.
Po kurio laiko iš tanko ėmė ropštis kiti Lietuvos Didvyriai.

-Ar gyvi? - sušuko Devyniaragis.
-Esu,- atsiliepė Linksmas.
-Ah,- suaimanavo HeDas.
-Dar neiššaudžiau reikiamo skaičiaus lenkpalaikių, jog pasitraukčiau,- iš tanko gilumos pasigirdo 1shakalo1 balsas.

Stojo kraupi tyla.

-Kur TcTarget? - Išsigandusiu balsu sušnabždėjo Linksmas.
-Jis vairavo,- Devyniaragis parodė į tanko priekį.

Visi keturi puolė prie tanko. HeDas pamiršęs visus savo skausmus įšoko į tanką ir bandė skverbtis link vairuotojo vietos. Po kiek laiko, tik iš tanko išorės pavyko iš tanko išorės atplėšti dalį šarvų ir apžiūrėti TcTarget.

-Jis gyvas,- su atodūsiu ištarė 1shakalas1,- bet sunkiai sužeistas.
-Surinkime visus ginklus, šovinius ir medicinos dėžutes, link mūsų artėja lenkai iš pietų,- sukomandavo Linksmas.
-Kad nieko doro iš čia neliko,- suaimanavo Devyniaragis,- gaila mano granatsvaidis liko TcTarget name.

Viską surinkus paaiškėjo jog mūsų herojų padėtis daugiau negu liūdna. Buvo likę tik tanko bokštelio kulkosvaidis, automatas, bei penki pistoletai. Dvi medicinos dėžutės buvo iškart atiduotos TcTarget. Šis sunkiai pakėlė galvą.

-Į mus pataikė? - Virpančiu balsu tarė TcTarget.
-Gulėk ir nesijaudink,- puolė raminti Linksmas,- viskas bus gerai. Taupyk jėgas.
-Ką darom? - Pakalausė Devyniaragis,- mums reikia skubėti, lenkai nelauks.
-Negalima palikti TcTarget. Tanke yra radijo ryšys, bandysiu susisiekti su Suinu.

Tai taręs, Linksmas užsiropštė ant bokštelio ir dingo tanko viduje.

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Miesto centre, pasigirdo šlykštus šnypščiantis juokas. LK777, didelis, išpuoselėtas metalinis lenkų karys pašiepiamai kvatojo. Lenkai, esantys šalia šio milžino, pritarė krizenimu.
Raigirdas nusišluostęs prakaitą susimaišiusį su krauju, pažiūrėjo į bunkeryje esančius bendražygius.
-Nekvailiok,- sušuko Addiction,- mes nukreipsim jų dėmesį, grįžk į bunkerį!
-MarekasLTU, pranešk dešimtajam visiems bunkeriams jog trauktus į penkioliktą. Visi kiti bėkite iki to bunkerio, jis paskutinis. Ten ir surengsime paskutinį pasipriešinimą.
-Prezdientinis bunkeris,- su pagarba balse ištarė Vadim Polonskij.
-Taip, paskutinė mūsų viltis,- liūdnai tarė OneFineDay, ten mobilizuosime oro pajėgas ir bandysime visas jėgas mesti į šią lenkų išgamą.
-Raigirdai, pranešta visiems bunkeriams.
-Gerai, o dabar TRAUKITĖS.

Vadim Polonskij, MarekasLTU, Addiction ir OneFineDay susižvalgė. Raigirdas bėgiojo tarp medžių ir apšaudė lenkų milžiną. Šis nors ir be galo galingas, nebuvo toks greitas kaip mūsų kariuomenės siela.
-KO JŪS LAUKIAT,- liūto balsu suriaumojo Raigirdas,- Aš nesu toks turtingas kaip visa lenkija kartu paėmus.

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

1shakalas1 užsilipęs ant tanko ardė kulkosvaidį. Bandė jį nuimt nuo sukiužusio bokštelio. Po stipraus smūgio tanko metalas, kad ir koks tvirtas buvo, deformavosi. Sunkiai sekėsi. Persibrėžęs ranką, 1shakalas1 nusikeikė:

-Kad tave lenkas!
-Neprišauk, o dar tikrai ateis,- tarė Linksmas lysdamas iš tanko.
-Kaip su pagalba?
-Bloga ir gera žinia,- paskelbė Linksmas.
-Bloga tai, jog Suinas nepastatys tau žadėto alaus? - Garsiai pasvarstė HeDas.
-Ne,- nusijuokė Linksmas,- bloga tai jog jis atvyks tik už poros valandų.
-Dviejų valandų??- Sušuko Devyniaragis,- O tai kokia gera?
-Su juo atvyks Baneris ir Bil2kas.
-Oho,- nusistebėjo Devyniaragis,- mūsų oro pajėgų elitas.
-Tai tada kas aš toks? - Pyktelėjo HeDas.
-Žmogelis prie sugedusio tanko, laukiantis ištisos lenkų armijos,- nusijuokė Devyniaragis ir mestelėjo jam du pistoletus,- vietoj sraigtasparnio turintis varganus pistoletus.
-O pats? - Nusijuokė HeDas,- artilerijos veteranas, kuris pats turi vos du pistoletukus?
-O TAIP! - Nuskardėjo pergalingas 1shakalas1 šūksnis.

Devyniaragis ir HeDas atsisuko.

-Aš, 1shakalas1, ir šis žaisliukas,- nusikvatojo iškėlęs tanko kulkosvaidį virš savęs.

Devyniaragis ir HeDas su nuostaba žiūrėjo toliau.

-Šis aparatas iššauna 3000 kulkų per minutę,- užsivedęs kalbėjo 1shakalas1,- o tai yra 50 kulkų per sekundę.
-O kiek kulkų turime? - Pasidomėjo HeDas.
-Em...,- nutęsė 1shakalas1 ir įlipęs į tanką ėmė skaičiuot,- viena, dvi, trys, keturios, penkios, šešios..
-Kulkos?
-Dėžės po 1000 kulkų,- smagiai atsakė 1shakalas1.
-6000 šovinių? Tai šaudysi vos dvi minutes,- juokėsi HeDas.
-Bet paklosiu ištisą lenkų armiją. kažkuris iš jūsų gaus man padėti užsitaisyt šį kulkų besotį.
-Aš padėsiu,- pasigirdo Linksmo balsas,- bet palukit, reikia ir TcTarget aprūpinti.

Linksmas nuėjo prie tanko priekio ir per atvertą skylę žvilgtelėjo į TcTarget. Šis atrodė išties prastai. Iš žaizdos galvoje sruvo kraujas, o iš neritmingo, greito ir negilaus kvėpavimo atrodė jog bus lūžęs vienas ar kitas šonkaulis.
-Kaip laikaisi,- draugiškai paklausė Linksmas.
-Kaip matai, būna ir geriau. Kaip kiti?
-Pakenčiamai. Beje pagalba atvyks už poros valandų.
-O lenkai...
-Taip, jie turėtų pasirodyti anksčiau.

TcTarget kostelėjo. Iš burnos pasruvo krauju.
-Nereikėjo man tų dviejų medicinos dėžučių, vistiek esu dar nepajėgus kovoti. Reikėjo trauktis į mišką.
-Nejuokauk, negi mes galėtumėm tave palikti?
-Kaip tankas? - paklausė TcTarget.
-Hmm...,- nutylėjo Linksmas,- bus tų tankų, juk ne karo metas.
-Tai kad karo,- nusjuokė TcTarget, bet iškart užsiėmė už krūtinės.
-Įprotis,- nusišypojo,- imk.

Linksmas padavė pistoletą TcTarget į rankas ir tarė:
-Drauge, tu mums daug kartų padėjai, dabar mes tau padėsime.
-Už Lietuvą.
-Už Tėvynę.

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Sunkiai alsuojantis Raigirdas slėpėsi už medžio.
-Reikia jį nuvilioti kuo toliau nuo prezidentinio bunkerio,- sušnabždėjo sau.

Žvilgtelėjęs per petį, jis pamatė LK777 ir bent dvi dešimtis lenkų aplink jį. Raigirdas žinojo - LK777 nori būtent jo gyvybės. Buvo viešai paskelbta, jog už Raigirdo nužudymą bus skirtas karo didvyrio medalis. Ką daryt?
Staiga šalimais stovinčio medžio pamatė figūrą. Jau taikėsi nušaut, bet pamatė jog ten lietuvis.
-Kas tu toks? - sušnabždėjo Raigirdas.
-MarekasLTU.
-Ką tu čia veiki, gi sakiau bėgti į prezidentinį bunkerį? Vėliau papasakosi, dabar įdėmiai klausyk visų mano nurodymų.
-Jie artėja,- sušnabždėjo MarekasLTU.
-Ša, klausyk, ten tolyn yra ligoninė...

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

TcTarget pažvelgė į dangų. Šis iš saulėto, po truputi niaukėsi. Jis jautėsi toks išsekęs. Toks pavargęs nuo visko. Apžiūrėjo ginklą savo rankose. Prasčiausios kokybės pistoletas. Nuliūdęs apsižvalgė aplink.
-Va kur mano ginklas,- tarė paglostęs tanką,- visai neliūdėčiau jei jis taptų mano šaltu metaliniu kapu.

Tanko viršuje pasigirdo balsai.
-Ten tik pėstininkai,- po kiek laiko tarė HeDas,- bet atrodo gana stiprūs.
-Pavydžiu tau lakūno regėjimo,- prisimerkęs kažką bandė įžiūrėt Devyniaragis.
-Niekas nešaudykite be mano paliep...,- ištarė Linksmas, bet jį pertraukė šūvis.

Toli toli, vienas lenkas sukniubo.
-Kad tave latvis prigriebtu,- susikeikė Linksmas,- HeDai, juk sakiau nešaudyt be mano žinios!
-Aš netyčia, tiesiog pamatau lenką ir...

Visi nusijuokė. Iš tanko gilumos pasigirdo šūvis. Dar vienas lenkas krito aukštielninkas.
-TcTarget,- nudžiugo visi esantys tanko viršuje.
-Tai ne, - pasigirdo juokas,- jūs čia smaginsitės o aš turiu vienas liūdėti.

Vėl pasigirdo skardus lietuviškas juokas.
-Taigi, PRADEDAM!!!- Sušuko visas šaunusis penketukas.

Užvirė didingas mūšis. Jo įkarštyje prakiuro dangus. Pliaupė kaip iš kibiro. Karts nuo karto dangų perskrosdavo žaibas. Mūšio laukas tapo purvinas ir šlapias. Lenkų nuostabai, vos penki žmonės metalo krūvoje virto penkiais liūtais aukščiausios kokybės bunkeryje. Šie menkos savigarbos priešai sunkiai suprato kaip taip gali būti. Jų galvose kilo įvairios mintys ,,jie nemirtingi" ; ,,jie sukčiai" ; ,,nuo kada adminams leidžiama žaisti?" ir t.t.
Bet jie nesugebėjo įžvelgti Lietuvos didvyrių tyros meilės ir atsidavimo Tėvynei. jie kovėsi ne dėl materialinės naudos. Ne dėl medalių. Ne dėl to jog būtų įrašyti į istorija. Dėl Tėvynės. O priešai krito kaip lapai ne dėl kulkų, o dėl prasto tikėjimo...

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Raigirdas su MarekuLTU žiūrėjo pro ligoninės langą.
-Mus susekė! - sušuko MarekasLTU.
-Ša, ligoninė didelė, jie dar turės pasistengt jei norės mus rasti, be to tas milžinas net netilps.
-Tai jis lauks?
,,Būtent! -Galvojo Raigirdas,- Jis lauks ir nelys prie bunkerių. Per šį laiką bus suorganizuotas kontrpuolimas ir LK777 sunaikinimas."
-Kiek lenkų karių įėjo į pastatą?
-Per paradines duris apie keturiasdešimt.
,,Velniava, - vėl mąstė Raigirdas,- aš be ginklų ir medicinos dėžučių prieš juos sunkiai atsilaikyčiau. Laiko. Mums reikia laiko..."

Staiga pasigirdo garsėjantys žingsniai laiptų apačioje. Raigirdas pažiūrėjęs į savo kompanioną, parodė jam jog šis tyliai sektų paskui jį.

Du užspeiti Lietuviai nuskubėjo koridoriumi link ligoninės sandėlio. Tyliai uždarę duris jie prisikišo kišenes medicinos dėžutėmis ir jau ruošėsi eiti pro duris...

Staiga durų rankena grikštelėjo ir durys iš lėto atsidarė. Raigirdas žaibo greitumu nėrė į tarpą tarp spintelių, o MarekasLTU pasislėpė tarp medicinos darbuotojų chalatų.
Į kambarį įėjo keturi lenkpalaikiai. Elitinio lygio, ginkluoti ir pavojingi netgi Raigirdui. Šie sukiojosi po kambarį. Vienas iš jų sustojo prie pat Raigirdo. Lenkas nugara vos nepalietė Raigirdro. Vos dvidešimt centimetrų...

Raigirdas su delnu užsiėmė sau burną ir nosį. Jo širdis be galo garsiai plakė. Atrodė jog šis priešas turėtų šitą plakimą išgirsti...

Priešas palengva pradėjo suktis į Raigirdo pusę.
,,NEEE,- mintyse sušuko Raigirdas,- TIK NE TAI."
Iš nepaprastai didelio jaudulio, rodės, jog širdis išlys per gerklę. Jis jautė to priešo kvėpavimą. jis buvo neritmingas. Rodės šis lenkas kažko bijo. Raigirdas bandė kvėpuoti lygiai tuo pačiu kvėpavimu, jog netyčia nebūtų nugirstas. Atrodė jog net prakaito lašelis, susikaupęs ant Raigirdo smakro, nukritęs sukeltų tokį didelį tirukšmą, jog jį išgirstų visi esantys kambaryje.

Lenkų kareivis sukosi pasižiūrėti sau už nugaros, bet netikėtai, iš lauko, pasigirdo LK777 gergždžiantis balsas. Visi keturi lenkpalaikiai sukluso ir išsigandę puolė bėgti iš kambario. Lenkas esantis šalia Raigirdo, kuriam liko vos porą centimetrų pasukti galvą jog pamatytų savo mirtį, bėgdamas pametė savo automatą.

,,Ačiū brangus Admine, pažadu daugiau tavęs nekeiksiu,- pažadėjo Raigirdas."

-Ką jis pasakė? - Iš chalatų pasigirdo MarekoLTU balsas.
-Nežinau,- tarė pakeldamas lenkišką ginklą,- bet jei jie išlėkė pamesdami ginklus, mums reikia paskubėti.

Kažkur po kojom pasigirdo baisus sprogimas ir kambarį perrėžė didelė skylė iš kurios pliuptelėjo ugnis.

-Turėsime peeršokti,- susižvalgė Raigirdas ir MarekasLTU.
►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

TcTarget užsitaisė ginklą. Žaizdos kurias sukėlė LK777, pradėjo atsiliepti. Pistoletas po kiekvieno šūvio darėsi vis sunkesnis. Akyse temo ir vaizdas tapo neryškus. Nuolat artėjantys priešai liejosi, jų formos tapo sunkiai įžiūrimos. Viršuje, skido keiksmai ir kupini vilties šūksniai. Bokštelis buvo sumaitotas, bet taip, jog originaliems Lietuviams jis tapo bunkeriu. Atviru stogu, tačiau šarvuotu iš visų pusių. vienintelė pražiopsota vieta - tai skylė tanko priekyje. Tai žinojo TcTarget, ir tai jam neleido nuleisti rankų. Keturios draugų gyvybės buvo jo rankose. Jis norėtų surėkti, jog trūksta amunicijos, tačiau niekaip neįstengė. Baisiai skaudėjo krūtinę.
Paskutinė apkaba. Paskutinės 13 kulkų.
Šūvis. Jau 12.
11.
10.
9.
8.
7.
Negali viskas taip užsibaigti... Negali. Kodėl lenkų turi būti tiek daug? Kodėl vienam Lietuvos kareiviui tenka 100 lenkų?
6.
5.
4.
3.
Šautuvas toks sunkus... Taip norisi miego. Kiekvieną kartą užsimerkus, pagunda nebe atsimerkt darėsi vis didesnė. Kaskart užsimerkus jis pasijusdavo lyg minkščiausioje lovoje.

Danguje kažkas blykstelėjo. Ir vėl. Ir vėl. Ir vėl?? Taip tankiai nežaibuojama.
Bokštelyje pasigirdo šūksniai.

Staiga viskas nušvito balta spalva. nieko aplink neliko, tik akinanti balta šviesa.
-Aš miręs? - Nustebo TcTarget.
-Nejuokauk, čia tik sraigtasparnių prožektoriai,- pasigirdo Linksmo balsas,- tvirtai laikyk.

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Lenkai puolė be atodairos, staiga mūšio įkarštyje vienas lenkas sustojo. Pažvelgęs į dangų pamatė greitai artėjantį šviesos blyksnį. Iškėlęs į viršų ranką jis kažką pasakė ir į savo glėbį priglaudė lietuvišką raketą.
Bil2kas nusišypsojo ir kreipėsi į Suiną:
-Na kaip?
-Pataikiau, čia kai jų tiek daug, sunku nepataikyti.
-O Linksmas kaip?
-Matau, laikosi.

Bil2kas užsidėjo mikrofoną.
-Baneri, kaip tu ten?
-Matau taikinį, ginu nuo lenkų oro pajėgų. Galėtumėt ir greičiau, čia jų vis daugėja.
-Stengsimės, turi siurprizą?
-O taip,- nusišypsojo Baneris.

Po keliolikos minučių, kai TcTarget ir Linksmas buvo paimti į Bil2ko ir Suino sraigtasparnį, o Devyniaragis, HeDas ir 1shakalas1 į Banerio, pasigirdo šiurpus juokas. Tai Baneris ir Bil2kas žinojo jog turi po vieną, gerą krovinį - itin galingą aviacinę bombą.
-SUDIE LOLAND!!! - Sušuko visi.

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

KETVIRTAS SKYRIUS. DU TITANAI

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Ramios nakties tylą, netikėtai sudrumstė du juodi sraigtasparniai. Jie prasikeisdami lėkė link vieno tikslo – miesto. Ten vyko paskutinis, lemiamas mūšis. Visa Lietuva jau priešo gniaužtuose, o sostinė – vienintelis vilties lašelis.
Miesto aukščiausioje vietoje, prezidento bunkerio požeminėje salėje, susirinko visos e-Lietuvos elitas.

-NE,- suriko Nexrow ir trenkė kumščiu į stalą,- NE NE NE NE, nepasitrauksim į pogrindį!
Visi esantys salėje nuščiuvo. Tokio pikto prezidento jie dar nematė. OneFineDay išdrįso prabilti:
-Šiuo metu, viršuje,- pirštu parodė į lubas,- mūsų vyrai kaunasi prieš paprastus priešo piliečius, tačiau artimiausiu metu, iš visų, jau užkariautų Lietuvos regionų, susirinks Lenkų armija. Iki šiol atsilaikėme. Stojom vienas vyras prieš dešimtį jų, tačiau ateina ŠIMTAS PRIEŠ VIENĄ IŠ MŪSŲ, KURIE JĖGA YRA LYGŪS SU MUMIS!!!

Visi nuleidę galvas žiūrėjo į medines grindis.
-Kur Raigirdas? – Po kiek laiko ramiu balsu paklausė prezidentas.
-Slapti šaltiniai Lenkijoje teigia, kad Raigirdas žuvo per ligoninės sprogimą.
-O ne,- Nexrow nurijo kartėlį burnoje, atsisuko į OneFineday ir tarė,- kad ir kaip skaudu tai sakyti, nepakeičiamų nebūna. OneFineDay, į mūsų viltį gausi sėsti tu.
-Bet prezidente, ,,Lietuvos Laisvė“ dar nebuvo nei karto išbandyta, tai tik eksperimentinis modelis.
-Tai išbandykim jį su tais lenkpalaikiais! Vadim Polonskij, kaip ten tavo išradimas?
-Jis dar neužbaigtas, be poros valandų netgi negalime tikėtis jog jis veiks. Be to , jis buvo kurtas Raigirdui.
-ŽINAU, - nevilties balsu suriko Nexrow,- bet jo nebėra!
-Darysiu viską, kas mano jėgom jog užbaigtumėm iki lenkpalaikių armijos atėjimo. OneFineDay, eime.

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

-Bil2kas, girdi?
-Žinoma, Baneri.
-Žinai ką sugalvojau?
-Iš kur, po galais, aš galiu žinot,- nusijuokė Bil2kas.
-Jei mes po viso šito liksim gyvi, kandidatuosiu į prezidentus.
-O aš apiplėšiu lenkų centrinį banką,- nusijuokė Bil2kas,- beje, Suinas patarė prieš vykstant į miestą, nuvyktį pas jį, nuvalyt dulkes nuo amunicijos ir medikamentų.
-Sutarta.

Kol du, nakties tamsa užsimaskavę, sraigtasparniai nuvyko link Suino namų, prašvito. Linksmas žiūrėjo pro į nuniokotą Lietuvos kraštovaizdį. Nejučiom susignaiužė kumštis, galvoje virė nepykanta lenkam. Ir už ką mums tokia nelaimė, gyventi šalia agresyvios supervastybės? Kodėl būtent mes? Grįžęs, eisiu į prezidentus, viską keisiu iš pagrindų. Pradėsiu nuo kariuomenės...

Tuo tarpu, Raigirdas ir MarekasLTU kapstėsi iš ligoninės.
-Daviau prezidentiniam bunkeriui pakankamai laiko, dabar viskas priklauso tik nuo jų.
-O kaip ,,Lietuvos Laisvė“, tik tu gali ją valdyti?
-Tik aš ir aš, nors imk ir persiplėšk, po visko reiks tapti prezidentu,- nusijuokė Raigirdas.
-Vieną balsą jau turi,- nusišypsojo MarekasLTU.
Abu susirinko medikamentus, pasiėmė lenkų išmėtytus ginklus ir greitu žingsniu patraukė link prezidentinio bunkerio.

Raigirdas, Linksmas ir Baneris vienu metu pažvelgė į dangų. Jų galvose sukosi viena ir ta pati mintis:
-Aš užimsiu prezidento kėdę.
►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Suinas pamatęs savo namą suaimanavo:
-O ne... Prakeikti šunsnukiai, žalčiai, oi aš juos.
-Na negali būti taip blogai,- tarė Linksmas pažvelgdamas žemyn,- o gal ir gali...

Išpuoselėti Suino rūmai buvo nušluoti, skulptūros sudaužytos, namo nuolaužos suverstos į didelį baseiną.
-Vistiek visa amunicija rūsyje. Atlaikytų net LK777 puolimą.
-Man rodos, čia jo darbas ir bus.
-Aš pats jį savo rankomis...

Sraigtasparniams nusileidus, visi nuskuodė valyti nuolaužų nuo suino rūsio. Valandėle pasikapstę, jie atidarė rūsio duris. Viduje viskas tviskėjo pedantiška švara. Ilgos lentynų eilės nukrautos įvairios kokybės ginklais, medikamentais ir maistu. Dar toliau matėsi spintos dydžio seifas.
-Nieko sau,- tarė visi svečiai.
-Su tokiais resursais drąsiai galėtum aprūpinti abu Naujokų Būrius mūšiui,- nusistebėjo Linksmas.
-O tas seifas,- nusijuokė HeDas,- tikriausiai ne alui laikyt.
-Imkit visko ko reikia ir einam,- nusišypsojo Suinas paėmęs naują, žvilgantį kulkosvaidį.
►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

-Jau rytas, tačiau rimtesnės lenkų armijos nesimato,- telefonu atraportavo padėtį Addiction, kuris buvo paskirtas į bunkerio apsaugos vado vietą,- įdomu kur dingo LK777?
-Raigirdas jį užlaikė,- bandė spėt Nexrow ir su giliu atokvėpiu užbaigė,- tikuosi.
-Manai OneFineDay pavyks suvaldyti ,,Lietuvos Laisvę“?
-Nežinau,- tarė prezidentas, prisiminęs dar statomą, griozdišką metalo kalną,- niekad nedėjau vilčių į šį projektą.
-Vadim Polonskij žino ką daro, jo išradimai nekartą pasiteisino.
-O kaip bus šį kartą?

Nexrow liūdnai pažvelgė į Lietuvos žemėlapį, kuris buvo subraižytas ir nuspalvintas raudona spalva. Iš visos teritorijos, likęs vos vienas regionas į kurį ir dabar kėsinasi pikti lenkijos gniaužtai. Valstybės galva pakėlė akis ir išvydo paveikslą su gedimino stulpais.
-Artėja didesnė lenkų grupė,- pranešė Addiction.
-Kariuomenė?
-Lyg ir ne, gana paprastas grobis, tačiau reikia pastiprinimo.
-Luktelėk, atsiūsiu SamanasLT ir Krov. Jie surinks naujokų likučius kurie padės.
-O kaip Aktyvieji būriai?
-Jie lauks priešo reguliariosios armojos, reikia kaupti jėgas paskutiniam mūšiui. Jis bus nepaprastas...
►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

-Tai ką, - kreipėsi į visus susirinkusius NB-2 vadas Krov,- šiandien prisiminkite viską, ko aš jus mokinau.
-Pagaliau,- sušuko Mredo123,- kovos krikštas!
-Naujokai,- rimtu balsu pradėjo būrio vadas,- garbingai kaukitės, parodykit kariuomenės vadams jog mes geresni už NB-1!
-Cha, po viso šito eisim į Lietuvos Kazino,- nusjuokė Migasss valydamas savo automatą.
-Beje, Migasss,- liūdnai kreipėsi Krov,- tu su mumis eiti negalėsi, ką tik gavau pranešimą apie tavo paaukštinimą į antrąjį Aktyvųjį būrį.
-Ką? – sušuko Migasss,- kodėl?
-Vadovybės sprendimas, nieko pakeisti negaliu.
-Ne, to negali būti,- šokiruotas vapėjo Migasss,- leiskit mane bent dabar.
-Nesiparink, dar susitiksime mūšio lauke,- nusišypsojo Mredo123.

Durys atsidarė ir kambarį užpildė ryto saulė. Visi išeidami griebė po ginklą ir išskubėjo paskui Krov į jų svarbiausią misiją.
Migasss žiūrėjo kaip ryto saulės nušviesti nubėga jo seni draugai, beveik šeima - Naujokų antrasis būrys.
►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Raigirdas su MarekasLTU keliavo link prezidentinio bunkerio, bet pamatė lenkų karinį džipą.
-Tuščias,- susidomėjo MarekasLTU,- suvarpytas kulkų bet kūnų nėra.
-Pabandom užvesti, šiandien Adminai mums šypsosi.

MarekasLTU atidarė džipo dureles, o ten gulėjęs lenkas pakėlė ranką kurioje buvo revolveris...
Staiga pamiškėje pasigirdo keleta šūvių ir lietuviški keiksmai.
-Sušiktas lenkas peršovė mane,- rėkė už šono susiėmęs MarekasLTU,- bjaurybė!

Prikišęs savo ginklą prie nebegyvo lennko, MarekasLTU ištaškė jam smegenis.
-Dabar žinosi su kuo prasidedi! - Surėkė MarekasLTU, sau nuo veido valydamas lenko kraują.
-Kaip žaizda? – Susirūpino Raigirdas.
-Nieko, užteks ir vienos dėžutės medikamentų.
-Bet čia jų nėra, o grįžti į ligoninės griuvėsius jau beprasmiška laiko atžvilgiu.
-Mieste dar turėtų būti porą parduotuvių.

Apieškojęs lavoną, bet neradęs raktelių, Raigirdas atsisėdo į vairuotojo vietą, nuplėšęs apsauginę panelę bandė užvesti džipą laidais. Po poros nesėkmingų bandymų nusispjovė.
-Velniava, ką darom?
-Kažkas, ten toli, atvažiuoja,- sunerimo MarekasLTU.
-Lenkai link sostinės skuba.
Sulietus laidus pasigirdo varkilio džergesys.
-Jei priartės - lipk į galą ir atsišaudyk. Melskimės jog ten ne tankai,- susikaupęs ištarė Raigirdas.

Dar po poros nesėkmingų bandymų, džipo variklis pokšteldamas užsivedė.
-Apgailėtina lenkiška techinika,- nusijuokė Raigirdas,- užsiveda senuoju metodu.

Stipriai truktelėjęs džipas pajudėjo iš vietos.
-Važiuojam!
-WooHoo!!!

Džipą kliudė kulka, paskui ją sekė antra ir trečia, kurios nepasiekusios greitai skuodžiančios mašinos prazvimbė pro šalį. MarekasLTU, išdaužė džipo galinį stiklą ir pasistatė iš lenkų atimtą automatą. Šaltakraujiškai, neskubėdamas nusitaikė.
-Raigirdai, truputį lėčiau.

Džipui nebemanevruojant MarekasLTU nuleido ginklo sugiklį, giliai įkvėpė ir paleido vieną kulką. Taikinių buvo daug – bent pora dešimčių džipų, tačiau MarekasLTU nepataikė nei į vieną. Jis nukriepė kulką tiesiai į pirmojo džipo priekinę padangą. Netrukus Raigirdas per veidrodėlį pamatė rezultatą. Pirmajam džipui susimėčius, už jo užkliuvo kitas, ir dar kitas ir dar... Pasigirdo dideli sprogimai ir bėgliai paspruko nuo persekiotojų.
-Šaunuolis, galėtum būti snaiperiu,- pagyrė Raigirdas.

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

-Kaip NB-1 ir NB2?
-Iš pirmojo naujokų būrio praradom ryšį jau prieš pusvalandį, antrojo vadas Krov ką tik pranešė jog jų būrys stipriai nukentėjęs ir yra apsuptas miesto bažnyčioje,- atraportavo Magnus Dux.

-Velniava, jie turėjo užlaikyti lenkus daug ilgiau,- vos girdimai pasakė Nexrow.
-Kaip ten su užsienio pagalba?
-Ignas Grinevicius bando įkalbėt aliansą dėl paramos, tačiau dabar ten krizė, realiai, mes dabar nieko negalim tikėtis iš jų.

Sučirškė telefonas.
-Taip, Addiction, kokios naujienos viršuje?
-Jūs nepatikėsite, grįžta Raigirdas!
-KĄ?
-Taip, ten jis, ir jis su... Ten lyg ir MarekasLTU, tik labai sužeistas.

-Tučtuojau veskite Raigirdą į ,,Lietuvos Vilties" dirbtuves!!! Nuoširdžiai pradėjau tikėti šiuo projektu.
-Gerai, tačiau...
Prezidentas išgirdo šūvius ir nutrūko ryšys.
-Nebeturim ryšio su viršumi, siūkit abu Aktyviuosiu būrius laukan, mes privalome duoti laiko Lietuvos Vilčiai!!! – sukomandavo Nexrow apsivilkdamas neperšaunamą liemenę.

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Mūsų herojai sraigtasparniuose vilkosi parašiustus.
-Smagu tave matyti sveiką,- nusišypsojo Linksmas.
-Patikėk, galvojau jog nebeišgyvenisme,- tarė TcTarget.
-Ir aš taip maniau, niekad nepamiršiu tų nuotykių tanke.
-Vyrai, turim ir čia nuotykių,- atsisuko Bil2kas,- pažvelkite žemyn.

Visų akys nukrypo į miesto centrą, kuriame kovėsi lenkų armija ir Aktyvieji būriai. Lenkai puolė padrikai, norėdami kuo greičiau nukauti svarbiausius taikinius – prezidentą, būrių ir kariuomenės vadus. Tuo tarpu, Lietuviai, kovėsi ne dėl medalių, o dėl savo žemių. Jie tvarkingai palaikė liniją. TcTarget nužvelgė mūšio lauką, akimirka jam pasirodė, jog žalią tiesų Lietuvos frontą krantą daužo raudona kraujo jūra. Jis regėjo kaip šios raudonos bangos į Aktyviuosius Būrius atsimuša kaip į betoninę sieną, nieko nepešusios sugrįžta ir vėlei puola su dar didesniu įtūžiu.
TcTarget, papurtė galvą ir pabudo iš transo. Griebęs automatą jis šoko iš sraigtasparnio tiesiai į mūšio frontą. Likus pusei kelio iki žemės, išskeleidė parašiutą. Lėtai sklesdamas, šaudė į žemyn esančius lenkus. Tą patį darė ir jo bendražygiai. Staiga pasigirdo sprogimas. Pakėlęs akis pamatė jog Baneris susprogdino sraigtasparnį kurio nuolaužos lekia link jo!
Žaibiškai iš kišenės išsitraukė du peilius ir nukirto parašiuto lynus. Krisdamas išsirietė ir atstatė savo durklus tiesiai į apačioje esantį lenką.

-Ačiū tau, storas lenkpalaiki, už minkštą nusileidimą,- nusijuokė TcTarget traukdamas durklus iš priešo kaklo.
Nedelsniant jis neteko jų – jie susimigo į du bėgančius lenkus. Išsitraukęs automatą, jis atisišaudydamas pradėjo trauktis link Lietuvos Kariuomenės. Neužilgo pasirodė ir Linksmas su Suinu.

-Kur Devyniaragis, 1Shakalas1 ir HeDas?
-Jie gavo pagalbos šauksmą iš Naujokų Antrojo Būrio,- pareiškė Suinas,- jie tikriausiai nuskrido link bažnyčios jų vaduoti.
-Ką gi, likome vieni, reikia nusigauti iki mūsų fronto.

Atsišaudydami jie vis artėjo prie Prezidentinio bunkerio. Nauja lenkų banga mynė jiems ant kulnų. Staiga pamatė ant žemės sėdintį Powkiną. Šis sėdėjo ir žaidė su granatomis. Viena mušinėjo į kitą.

-Man atrodo jis nemato jog aplink vyksta karas,- tyliai pasakė TcTarget.
-Kuku, kuku,- pasukiojo pirštą prie smilkinio Suinas.
-Jo neliečia net lenkai, einam iš čia,- paragino Linksmas.

Nuėjus gerą kelio galą pasigirdo stiprus sprogimas.

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

Tuo pat metu, Baneris suriko:
-Tvirtai laikykitės, mus pašovė.
-O brangus Admine, apsaugok mus...- pradėjo melstis Devyniaragis.
-Tik neprišauk to Admino, o tai paskui vėl visus namus nugriaus,- šaltakraujiškai suburbėjo nepatenkintas HeDas.
-LAIKYKITĖS!!! – suriko 1Shakalas1.

Banerio sraigtasparnis rėžėsi į bažnyčios bokštą. Po kelių akimirkų iš jo iš siropštė visi keleiviai ir įsirioglino į bažnyčios viršutinį aukštą. 1Shakalas1 keikdamasis šlūbčiojo, nes į koją buvo įstrigusi aštri metalo nuolauža. Be sraigtasparnio nuolaužų, visur buvo prikrautą įvairių rakandų. Išgirdę salvę šūvių, visi keturi atsitūpė. Devyniaragis be garso ranka pamojo į duris ir visi apstojo jas.
-Su lig trim,- sušnabždėjo Devyniaragis,- viens, du, trys.

Devyniaragis vienu spyriu išlaužė sunkias duris, kurios griozdiškai atidarė.
Jie įėjo į bažnyčios vargonų balkoną. Iš jo atsivėrė visas vaizdas į visą salę. Kažkas kairėje sutraškėjo. Visi vienu metu atstatė ginklus į vieną žmogų lietuviška uniforma, tūnantį suole.
-Prisistatyk!
-Lietuvos kariuomenės antrojo Naujokų Būrio vadas, Krov.
-Ką tu čia veiki, kas nutiko tavo būriui?
-Mus apsupo lenkai, teko išsiskristyti, daug žuvo, kiti dingo be žinios,- nuliūdęs tarė Krov,- likau šitoje bažnyčioje ir šaudau čia užklystančius lenkpalaikius.

Staiga priešais pasigirdo dungsėjimas. Visi sužiuro į bažnyčios altorių. Staiga jis pradėjo griūti ir pasirodė metalinis LK-777 šalmas.

-Bėkim,- sušuko Devyniaragis.
Visi patraukė link laiptų, tačiau 1Shakalas1 sušuko:
-Bėkit, aš jį sulaikysiu.
-Nekvailiok, - pažiūrėjo į jį HeDas,- bėgam link bunkerio.
-Aš niekur nebepabėgsiu su šituo,- parodė į koją įsmigusį metalo nuolaužą,- bėkit, o tai pradėsiu šaudyti į jus.
-Sėkmės,- palinkėjo visi, ir nuleidę galvas nubėgo į apačią.

1Shakalas1 nusišypsojęs pažvelgė į priešais esantį lenkų robotą.
-Likom tik dviese, tu lenkų išgama.

Didelis metalo gabalas pažėrė daug lenkiškų keiksmų ir puolė per visą bažnyčią vartydamas ir traškydamas suolus. 1Shakalas1 vienu ypu iš kojos išsirtaukęs smailų ir aštrų metalo gabalą, užgniaužęs visą skausmą, įsibėgėjo ir atsispyręs nuo vargonų balkono šoko tiesiai į LK-777 dviem rankom smeigdamas nuolaužą tiesiai į roboto galvą. Šis sudaužydamas roboto akiduobės stiklą įsmigo giliai į jo galvą. Ant 1Shakalo1 rankų plūstelėjo kraujas susimaišęs su alyva.

-Tai tu ir organinės kilmės, šunsnuki!
Lietuvos karys griebė pistoletą, įkišo robotui į sudaužytą akiduobę ir pradėjo šaudyt. Iš LK-777 pliūptelėjo alyva. Priešas robotišku balsu suriko ir griebęs 1Shakalą1 metė jį per visą bažnyčią į sugriautą altorių.
Nusivalęs alyvą nuo antrosios sveikos akiduobės jis išgriovė praėjimą ir nuėjo link prezidentinio bunkerio.

1Shakalas1 sunkiai atiduso. Aplink girdimi garsai slopo. Jis nebijojo mirties, priešingai – jis džiaugėsi jog sugebėjo sužaloti lenkų pasididžiavimą. Jų ,,Nenugalimąjį“. Pažvelgęs kairėn, tamsoje jis pamatė giltinės su dalgiu siluetą...
-Tu manęs taip grietai nepaimsi,- surėkė paleisdamas pora šūvių tiesiai giltinei į gobtuvą. Šis nukrito ir tai pasirodo buvo tik paprastas skuduras užkritęs ant sulaužyto suolo.
-Nušoviau mirtį,- kikendamas sau tarė 1Shakalas1.
Jis ramiai užsimerkė ir pasitiko tai, kas buvo neišvengiama...

►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►►

-Raigirdai, šitas atidaro kuro sklendę, šitas rodo kiek liko energijos,- aiškino Vadim Polonskij,- šitas rodo raketų skaičių, jų turi dvi, po vieną į leteną.
-Gerai gerai, viską supratau,- tarė Raigirdas,- uždaryk liuką.
-Sėkmės.

Šis, žalias metalinis robotas, aukštas su lyg dviaukštis namas, sujudėjo. Jo krūtinėje sėdėjo roboto pilotas. Staiga ,,Lietuvos Viltis“ žengė žingsnį atgal ir nugriuvo.
-Viskas gerai,- pasigirdo Raigirdo balas.
Atsikėlęs jis išėjo į mūšio lauką. Visi kariai pradėjo sveikinti ir rėkti iš džiaugsmo. Bil2kas iš oro matė kaip lenkų bangos iro ir iro prieš metalinius raigirdo šarvus. Užvirė pati mūšio kulminacija. Lietuvos kariai žygiavo tiesiai į lenkų pulkus kurie krito prieš mūsų galybę. Ištaškius keletą būrių, pasigirdo lenkų džiaugsmingi šūkavimai. Pasirodė LK-777.
TcTarget, kur buvo šalia Raigirdo, pažiūrėjo į metalinius jo šarvus. Žali, blizgantys, nutaškyti lenkų krauju. Ant peties, po Lietuvos vėliava, išraižyta ,,Lietuvos Viltis“. Nors ir beveik dvigubai mažesnis už lenkų monstrą, tačiau tai buvo tikra karo mašina.
Raigirdas atsisukęs į karius sukomandavo:
-Visi eikite iš šonų ir stabdykite lenkų karius, o aš užsiimsiu milžinu.
Tai pasakęs pasileido link LK-777 kiekvienu žingsniu traiškydamas lenkus. Lenkų robotas tai pamatęs paspartino savo žingsnius, kol pradėjo bėgti. Šios dvi metalo mašinos su dideliu trenksmu trenkėsi viena į kitą. Visi mūšio lauke pajuto tą didelę susidūrimo jėgą. Akimirką visi abstulbo. Užvirė tikrų titanų kova. Vienas kitą trankydami dideliais metaliniais kumščiais, jie neplaiaujamai kovėsi. Raigirdas buvo mažesnis, tačiau kur kas greitesnis, jam pavyko apeiti LK-777 iš nugaros, prikišęs ranką prie pat priešo stuburo paleido raketą. Ši trenkusi pradrėskė lenko šarvus. Raigirdas įkišes metalinę leteną, ją ištraukė su krūva laidų. Sukibirkščiavęs LK-777 galingu mostu nubloškė Raigirdą porą metrų tiesiai į lenkų tanką. Šis užsiliepsnojo ir po kelių akimirkų sprogo. Raigirdas, ,,Lietuvos Viltyje" ėmė spjaudytis kraujais. Aplink jį viskas kibirkščiavo, bėgo tepalai, jis nesugebėjo pajudinti roboto dešinės letenos, o metalo plokštė spaudė krūtinę. Tanko viduje, jis matė LK-777, kuris nusitaikęs į tanką palengva artėjo.
-Raigirdas su pirštu baksnojo ,,Lietuvos Vilties“ valdymo panelę. Raketa kairėje rankoje panaudota, dešinėje neveikia, kulkosvaidis nereguoja. Metęs žvilgsnį į savo diržą, pamatė prie jo pritaisytą pistoletą.