Rinkiminė karštinė, nacionalizmas ir cepelinai [LT]

Day 733, 13:52 • Published in Lithuania Lithuania • by Trockis

Nemaniau, kad grįžęs Lietuvon pateksiu į tokį cirką! Ponai ir ponios – Jūsų dėmesiui pristatomi rinkimai į Lietuvos Kongresą. Šlamšto krūva, nuo kurios bėgau pradėdamas samdinio karjerą. Ir vėl laikraščiai pilni agitacinio šlamšto, tuščių pažadų, „genialių“ idėjų, purvo. Vėl ant Lietuvos žemės atsiradęs tuzinas pranašų, žadančių „šlovinti ir stiprinti Lietuvą“ ir t.t.
Atsiverčiau pirmą pasitaikiusį laikraštį. Viename straipsnyje vyrukas rypavo apie savo subankrutavusį biznį (jis pasirinko švelnesnę frazę – „savo įmonės padėtį pavadinčiau užšalusia“), o kitame puslapyje jis jau gyrė save ir kėlė kandidatūrą į Kongresą (argi ne už širdies griebianti straipsnelio pabaiga - „sąžiningai bandantis patekti į seimą, XXX„?). Taip, ko gero bus Ūkio ministru.
Išmečiau laikraštį į pirmą pasitaikiusią šiukšliadėžę ir per petį persimetęs savo karinį krepšį patraukiau toliau. Miesto centras buvo aklinai nuklijuotas agitacine rašliava. Akys užkliuvo už „Lietuvos Nacionalistų Partijos“ plakato. Jame buvo išdėstytos jų nuostatos. „Ši partija siekia, kad Lietuva klestėtu. Kad Lietuva liktu Lietuva ir, kad kiekvienas lietuvis tai žinotu ir galėtu tuo didžiuotis. Mes tikim, kad tik stipri tauta gali sudaryti stipria šalį.“ Aha. Nacionalistai, nemokantys rašyti lietuviškai. Penkios gramatinės klaidos trijuose sakiniuose. Sėskitės, vaikai, rašau du.


Visi žino, kad neramiais laikais žmonių širdyse vietą randa radikalai. Ant teatro laiptų sėdėjo kažkokie neapsiplunksnavę, galvas plikai nusiskutę pienburniai ir traukė „kiaurą“ nacionalistinę/rasistinę dainą. Nugirdau kelis žodžius „DINK! TEN IŠ KUR ATĖJAI!“. Keli girti mėsgaliai šoko pogo. Piemenys....

Priėjau parką. Nutariau nueiti jo gilumon ir pasėdėti ant suoliuko, atsipūsti ir surikiuoti savo mintis. Priėjęs savo mėgstamą aikštelę tyliai nusikeikiau. Kažkoks politinis supermenas, pasilypėjęs ant bačkos, entuziastingai rėžė kalbą kelioms dešimtims naivuolių.

„"Stambūs" įvykiai įvyko šį mėnesį, o dar artėjantys turbūt svarbiausi rinkimai išvis varo mane iš proto. Nesibaigiančios kvailos agitacijos, kur "nieko nežadu, nors visi kiti mėgsta tai daryti" ir žinot ką? Niekas nieko nežada, jau banalūs tokie žodžiai pasidarė agitacijose. Jeigu nieko nesugebat pažadėti, tai kokio atsiprašant... eiti į tą seimą?“.
-Kas šis juokdarys? – paklausiau vieno išsižiojėlio.
-Čia juk HeDas.
Patraukiau toliau. Prospektu nebuvo įmanoma praeiti – jis knibždėte knibždėjo „politikų“, bandančių įkišti į rankas savo agitacinę medžiagą. Šventasis Perkūne, iš kur jų tiek priviso?
Įsmukau į pirmą pasitaikiusį barą ir užsisakiau šalto, lietuviško alaus ir cepelinų porciją su dvigubu spirgučių ir grietinės padažu. Va čia tai nacionalizmas...🙂