Join the new world

Sveiki visi,

Šį kartą norėčiau su jumis pasidalinti mintimis ne apie kandidatavimą, bet apžvelgti Seimo rinkimų rezultatus ir pabandžius juos sulyginti su ankstesnių Seimo rinkimų rezultatais, pabandyti parodyti tam tikrus dėsningumus ir įžvelgti tendencijas.

Skirtingai nuo kitų publikacijų, kurios labiau gilinosi į rinkimų rezultatus, susijusius su atskirų asmenų pasirodymu ir jų tinkamumu eiti Seimo nario pareigas, aš linkęs labiau pasigilinti į partijų situaciją, rezultatus, įžvelgti tendencijas, perspektyvas ir galbūt pasidalinti mintimis dėl partijų stiprinimo...

Ši nuomonė yra asmeninė ir nepretenduojanti į teisingą. Kaip sako RL teismai - nuomonei netaikomas teisingumo kriterijus.

Rinkimų agitacija

Šie rinkimai pasižymėjo itin šykščiu kandidatų prisistatymu, savo rinkimų programos ar idėjų, kurias bandys realizuoti seime pristatymu. Vos keli kandidatai iš daugiau kaip šimto dalyvavusių nutarė prisistatyti visuomenei. Tačiau ir ne visus prisistačiusius lydėjo sėkmė rinkimuose, todėl darytina išvada kad prisistatymas ar programa nebuvo lemiami veiksniai, dėl ko Lietuvos piliečiai balsavo už vieną ar kitą kandidatą.

Partijos dalyvavusios rinkimuose

2012 m. Sausio rinkimuose pagal Erepublik taisykles galėjo dalyvauti 5 didžiausios savo narių skaičiumi partijos. Taigi rinkimuose dalyvavo partija „Solidarumas“, turinti 247 narius, Lietuvos laisvės sąjunga, turinti 161 narį, Lietuvos nacionalistų partija, jungianti 131 narį, 88 narius priskaičiuojanti Lietuvos moderatų sąjunga, o taip pat Gerovės partija, savo gretose turinti 69 narius. Panagrinėkime kaip joms sekėsi.

Skandalai rinkimų metu ir po jų

Šiuose Seimo rinkimuose skandalais sužibėjo viena rinkimų favoričių - Lietuvos laisvės sąjunga dėl poros skandalų: bent kelis kartus shoutuose nuskambėjusių balsų pirkimo atvejų, kuriuos vykdė LLS narys Viruzas rinkimų metu, pavyzdžiui: vienas pavyzdys ir kitas pavyzdys . Kitas, daug rimtesnis skandalas – dalis LLS narių matyt neatsispyrė pagundai prisikurti mulčių, todėl adminų sankcijos gerokai apkartino rinkimų rezultatus: 2 LLS išrinkti seimo nariai gavo baną: pantera „tempopary banned“ , Miliovic „permanent banned“ , kaip ir dar dar vienas tūlas veikėjas Snorelis, kurį mes labiau prisimename iš nevykusio bandymo sukiršinti partijas . Gal jums būtų įdomu palyginti stilių su šiuo kūriniu? Nežinau, ar jums kyla panašios mintys kaip ir man, bet asmeniškai mažai abejoju dėl bano priežasties ir teisingumo.


Rinkimai ir partijų gautų vietų skaičius Seime

Lietuvos Seimą po šių rinkimų sudarys 40 narių (naujesniems žaidėjams priminsiu – Seimo narių skaičius priklauso nuo valstybės kontroliuojamų regionų skaičiaus – todėl Seimo narių skaičius nėra pastovus kiekvienais rinkimais). Rinkimuose balsavo 715 piliečių, arba apie 26,5% visų eLietuvos gyventojų, taigi galima teigti kad lietuviai tiek realiame, tiek ir virtualiame gyvenime nesidomi politika ir rinkimais. Daugiausia vietų - 13 Seime iškovojo Lietuvos laivės sąjunga, kuri lyg ir turėtų daryti didžiausią įtaką Seime, kita vertus, kadangi net 2 išrinkti LLS nariai gavo baną, šis LLS pranašumas sumažėja bent kuriam laikui. 11 vietų Seime gavo Lietuvos nacionalistų partija, 9 vietas – „Solidarumas“. 4 vietas Seime gavo Gerovės partija, o mažiausiai vietų turės Lietuvos moderatų sąjunga – 3. Lyg ir ir viskas turėtų būti aišku...



Partijų surinktų balsų skaičius

Kita vertus, kiti skaičiai leidžia mums susidaryti aiškesnį vaizdą kas yra tikrieji rinkimų laimėtojai. Pabandykime žvilgtelėti į paveiksliuką – daugiausiai vietų Seime gavusi partija nėra ta partija, kuri surinko daugiausia balsų. Lietuvos laisvės sąjunga surinko 190 balsų, ir tik 5 balsais aplenkė „Solidarumą“, gavusį 185 balsus. Lietuvos nacionalistų partija gavo 230 balsų arba surinko beveik trečdalį – 32,17% visų atėjusių balsuoti balsų, todėl LNP galima drąsiai vadinti partija, turinčia didžiausią rinkėjų pasitikėjimą. Įdomu, bet tiek Gerovės partija tiek Lietuvos moderatų sąjunga gavo vienodai – po 55 balsus, tai yra mažiausią rinkėjų pasitikėjimą gavusios politinės jėgos.

Ar partijų nariai yra lojalūs savo partijoms?

Vienas iš gudresnių klausimų, į kuriuos nėra taip paprasta atsakyti, norint atskirti faktus nuo prielaidų ir interpretacijų. Todėl pabandykime vadovautis tik vienu išmatuojamu kriterijumi, kuris rodo partijos narių lojalumą - palyginkime partijos narių skaičių su balsavusių už šią partiją rinkėjų skaičiumi.

Sudėtingiausią situaciją išgyvena Lietuvos moderatų sąjunga. Turėdama 88 narius ji tesugebėjo surinkti tik 55 balsus, arba kitaip tariant balsų skaičių, atitinkantį 62,5% narių skaičiaus. Akivaizdu, kad tik dalis partijos narių balsavo už savo partijos kandidatus. Šiek tiek geriau pasirodė didžiausią narių skaičių turinti „Solidarumo“ partija – ji turėdama 247 narius surinko 185 balsus, arba gavo balsų skaičių atitinkantį 74,9% narių skaičiaus. Gerovės partija taip pat negali pasigirti narių lojalumu – ji surinko 55 balsus, turėdama 69 narius, arba gavo balsų skaičių, atitinkantį 79,7% narių skaičiaus. Neblogai pasirodė Lietuvos laisvės sąjunga, kuri turėdama 161 narį sugebėjo surinkti 190 balsų - tai rodo kad už šią partiją balsavo ne tik jos nariai, bet ir kitų partijų nariai ar partijoms nepriklausantys piliečiai (žinoma atskirai reikia įvertinti tą faktą kiek rinkimų rezultatus galėjo įtakoti balsų pirkimas). Geriausiai pasirodė Lietuvos nacionalistų partija, kuri turėdama 131 narį sugebėjo surinkti 230 balsų – tai rodo stiprų ne tik LNP partijos narių, bet ir kitų partijų narių ir piliečių pasitikėjimą šios partijos kandidatais.


Išvados...

Šie rinkimai rodo, kad rinkimų rezultatų negalima vertinti vienareikšmiškai.

Trys stambiausios Lietuvos partijos – „Solidarumas“, Lietuvos laisvės sąjunga ir Lietuvos nacionalistų partija nepaisant panašaus gautų vietų Seime skaičiaus yra skirtingose situacijose.

Lietuvos laisvės sąjunga sugeba tiksliausiai reguliuoti savo partijos narių ir kitų rinkėjų srautą – nesurinkę daugiausiai balsų, jie sugebėjo į reikiamas apygardas nukreipti reikiamą balsų skaičių ir gauti daugiausia vietų Seime. Tai rodo arba puikų rinkimų štabo darbą arba kita vertus irgi puikiai paaiškina gautų banų priežastis...

„Solidarumas“ gavo didelį rinkėjų pasitikėjimą, tačiau vis dėlto partija dar nesugeba tiksliai sukoordinuoti savo narių ir rinkėjų, todėl nors už ją balsavo vos 5 rinkėjais mažiau, nei už Lietuvos laisvės sąjungą, ji gavo net 4 vietas mažiau Seime. Tuo pačiu šios partijos nariai nėra itin lojalūs savo partijos kandidatų atžvilgiu

Lietuvos nacionalistų partija, nors ir gavo didžiausią rinkėjų pasitikėjimą, pralenkusi visas kitas partijas, vis dėlto nesugebėjo to išnaudoti ir nukreipti savo narių ir rėmėjų į reikiamas vietas, tai rodo nepakankamą rinkimų koordinavimą, ir šiai partijai neteks pasigirti didžiausiu iškovotų mandatų skaičiumi. Vis dėlto, ši partija turi didelį tiek savo narių, tiek kitų rinkėjų pasitikėjimą ir tai yra potencialas, kuriuo ji gali pasinaudoti ateityje.

Abi mažosios partijos – Lietuvos moderatų sąjunga ir Gerovės partija pasirodė panašiai ir joms būdinga panaši problema – narių lojalumas. Šiuo metu yra per mažai duomenų, kad būtų galima ką nors tvirtai teigti, tačiau darytina prielaida, kad šioms partijoms reikalinga tiek tvirtesnė ideologija, kuri parodytų rinkėjams savąjį „aš“ (kuo mes skiriamės nuo kitų partijų), tiek lyderiai, kurie būtų žinomi ir turėtų elietuvių pasitikėjimą.


Kitame straipsnyje pasidalinsiu mintimis apie tam tikras tendencijas partijų populiarume ir per pastaruosius 3-jus rinkimus ir atskirai - bei per pastaruosius kalendorinius metus, bandysime analizuoti tendencijų, tiek rezultatų priežastis.

Jūsų,

iPSiArt, Lietuvos Nacionalistų Partijos rinkimų štabo analitikas