Pasaka be pabaigos... O gal?

Day 1,184, 04:06 Published in Lithuania Lithuania by amigos

Sveiki lietuviai, norėčiau jums išdėstyti savo nuomonę LNP prieš SOL „karo“ klausimu. Kaip jau daugelis manot, tai pasaka be galo, tačiau... galimas ir kitoks scenarijus

Apie visą šią istoriją nieko pasakot jums nereikia, žinote viską, beveik viską. LNP realiai nenukentėjo, žalą pajuto tik Solidarumas. Tos ištraukos, išimtos iš konteksto tikrai atrodo rimtai, tačiau jūs nematėte likusios dalies, bene svarbiausios. Labai papiktino tas agentas mūsų skype terpėje... Tačiau ar LNP jau tokie šventuoliai?

Purvo drabstymas, jų ganėtinai mėgiama veikla. Spaudoje vis suspindi koks straipsnis Solidarumo partijos atžvilgiu ar koks panašus komentaras. Mane labiausiai siutina, kai nežinodami tiesios skleidžia įvairias erezijas. Kad ir tas pats partijos narių didėjimas, išvadintas multinimu. Gi ne kartą buvo sakyta, matai multį, reportink. Tačiau buvo įdomu vakar seimo chate, kai Nacionalistui parodė aiškų faktą dėl šito didėjimo, tačiau jis vis tiek jį neigė. Galit teigti, kad ir aš dabar užsiimu šituo, tačiau neskubėkit. Taigi tęsiame toliau.

Kiek teko sužinoti, viso šito ištakos slypi senais senais laikais, kai dar gyvavo HeDas. Nuo ko viskas prasidėjo man nepavyko sužinoti tiksliai, taigi jei žinote parašykite komentaruose.

Ši istorija kaip ir neturi pabaigos, nes vėl kažkuri pusė ką nors pradės. Tačiau gal yra įmanoma... Sunkiai... Pasiekta sunkiu darbu...Gerbiant kitus... Išklausant... Įsiklausant... Vienybė ir tautos skaldymas, šie žodžiai buvo dažniausiai matomi paskutinėmis dienomis. Kiekvienas šiuos žodžius supranta skirtingai. Kam vienas veiksmas atrodo bandymas suvienyti, kitam atrodys tautos skaldymas.

Taigi aš nežadu pilstyt iš tuščio į kiaurą, bet galiu pasakyti, tegul pila Š**** kiek nori. Aš asmeniškai nežadu ristis žemai, kištis į panašius reikalus. Jų bėdos jei jie nori žaisti tokių būdu. Mano tikslas žaisti dėl Lietuvos, dėl savęs, dėl kitų.

Pasakos pabaiga, įmanomas variantas tik tuomet, jei abi partijos pradės gerbti viena kitą ir svarbiausia, pamąstyti prieš pasakant ką nors, kad nereiktų gailėtis ilgai arba tęstis šitam "karui" amžinybę. Nors kai kuriems tai pramoga, nes nereikia pamiršti, kad tai - ŽAIDIMAS. Tačiau viskam yra ribos, ir ši pasaka pasibaigs, ankščiau ar vėliau, nebent ir toliau norės žaisti kvailai, pamirštant kad mes visi žaidžiam dėl Lietuvos.

Pagarbiai,

Amigos