Join the new world

I dalis/Part I:
http://www.erepublik.com/en/article/prad-ia-the-beginning-1029573/1/20
II dalis/Part II:
LT: http://www.erepublik.com/en/article/pirmas-kraujas-first-blood-lt--1029692/1/20
ENG: http://www.erepublik.com/en/article/pirmas-kraujas-first-blood-en--1029696/1/20
III dalis/Part III:
http://www.erepublik.com/en/article/apgultis-the-siege-iii-dalis-part-iii--1031150/1/20

Gulėdamas griovyje pridėjau ranką prie riešo ir per 15 sekundžių suskaičiavau 43 dūžius. Tai reiškė, kad mano pulsas pavojingai priartėjęs prie maksimalios ribos (maksimalus pulsas = 220 - amžius). Suėmiau save į rankas ir kiek nusiraminau. Atsargiai šliauždami įveikėme likusį kelią iki namo. Buvo tikimybė, kad prieigose, baiminantis atakos iš užnugario, bus išstatyta sargyba, todėl savo bendrui ženklais parodžiau, kad būtų atidus. Namo sienoje žiojėjo didelė skylė, kurią paliko sprogęs artilerijos sviedinys. Pro ją įsliuogėme į ilgą koridorių. Nebuvo matyt nė gyvos dvasios. Kiek tolėliau koridorius skilo į dvi atšakas. Nusprendėme išsiskirti, nes nebuvo aišku, kur tiksliai įrengtas ugnies lizdas. Mano bičiulis nuėjo dešinėn, o aš patraukiau tiesiai. Kulkosvaidžio kalenimas garsėjo. Žvilgtelėjau pro durų angą ir pamačiau trijų sukilėlių nugaras. Vienas, net išsišiepęs, pliekė iš ginklo, antras rengė šovinių juostas, o trečias žvalgėsi pro žiūronus. Reikėjo veikti. Ištraukiau granatos žiedą ir mestelėjau link jų, pats pasitraukdamas į priedangą. Nieko! Ech, tas prakeiktas kinietiškas sprogdiklis!!! Antrąją granatą buvau pametęs, kuomet bėgome link priedangos. Ką gi, nieko naujo – vėl viską teks atlikti senais gerais metodais. Išsitraukiau senelio pistoletą ir nusitaikęs pyliau į kulkosvaidžiu šaudantį snukį. Pro šoną! Sukilėliai ne iš karto suprato, kas vyksta. Šoviau antrą kartą, kulkosvaidininkas parimo ant ginklo. Šoviau į antrąjį samdinį. Šis suklykė ir susigriebęs už pilvo nusirito į šoną. Trečiasis vyrukas daug nelaukęs šoko link manęs ir meistrišku smūgiu išspyrė mano vamzdį iš rankų. Tada, padaręs kelis klaidinančius rankų mostus, kabliu žiebė man į pasmakrę, kad net ausyse sudūzgė. Sunkai orientavausi aplinkoje, išgirdau ištraukiamų ašmenų garsą. Intuityviai išsitraukiau savo peilį ir blokavau priešininko smūgį, kuris man būtų buvęs mirtinas. Susikibome. Akimirką stovėjome bandydami vienas kito jėgas. Tuomet spyriau jam iš kelio į riešutus, jis sustaugęs atšoko. Vyrukas buvo drūtas – apie 2 metrus, galingo kūno sudėjimo. Aš, su savo 190 cm ir 105 kg, atrodžiau ne ką prasčiau ir man nemaudė kiaušų.
-Ateik čia, „suka“, - iškošiau pro dantis ir mečiausi į puolimą.
Jis išsisuko nuo mano atakos. Mano šone dilgtelėjo ugninis skausmas – frajeris peiliu kliudė šoną. Savo gyvenime esu sužeistas ne kartą. Jutau, kad brūkštelėta viso labo paviršiumi, tačiau suvaidinau paskerstą paršą – virtau ant žemės ir ėmiau žviegti. Akies krašteliu stebėjau priešininką. Jis atsargiai artėjo link manęs. Pasilenkė galutiniam smūgiui. Sugniaužiau dulkių saują ir sviedžiau jam į veidą. Jokio sąžiningo žaidimo, vaikeli... Vyrukas griebėsi už akių, o aš tuo metu pašokau ir su kakta „pakrikštijau“ jo nosį. Dabar ant žemės nuvirtęs vaitojo mano varžovas. Pasilenkiau ir šaltakraujiškai pašalinau jį iš žaidimo. Apžiūrinėdamas jo antsiuvus pajutau smūgį į kuprą ir prieš prarasdamas sąmonę spėjau suvokti, kad padariau nedovanotiną klaidą - nepribaigiau antrojo, į pilvą sužeisto, sukilėlio....

Laukite tęsinio...
**************************************** **************************************** ***********************************
While lying in the ditch I put my hand on the wrist and within 15 seconds counted 43 strokes. This meant that my heart (pulse) was beating dangerously close to the ceiling (maximum pulse rate = 220 - age). I tried to calm down and concentrate. We overcame the rest of the way to the house carefully crawling. It was likely that rebels, fearing to be attacked from the back, had established a guard post, so I showed to my companion to be close. There was a large hole in the wall, which probably was made by artillery explosion. We slide into the long corridor. There was not a single person. A bit further the corridor was splitting into two branches. We have decided to separate, because it was not clear, where the fire nest was installed. My friend went to the right, and I drew a straight line. Machine gun chatter was getting louder and louder. I glanced through the doorway and saw three rebels, showing their backs. One was grinning from pleasure and thwacking with the machinegun, the second was preparing ammo bands and the third was observing area through binoculars. It was necessary to act. I pulled the ring of the grenade and threw it towards them. Nothing! “Fock” that cursed “Made in China” detonator! My second grenade was lost while running towards the first cover. Well, nothing new – and again everything must be done according to the good old methods. I pulled out my grandpa`s pistol, aimed and shot right into the yap (again, we sometimes call people like that in Lithuania), shooting from the machine gun. Missed! Rebels didn`t realize what is happening, so I`ve made my second shot. This time machine gunner said good bye to his companions and lay down on the gun. I fired into the second soldier. He screamed, seized his stomach and rolled to the side. The third guy wasn`t waiting that much and jumped towards me masterfully kicking my cannon out of my hand. Then he made several misleading arm swings and hooked me right in my chin. That was sooo strong, that I even heard the whirr in my ears. I totally lost orientation, but thankfully I heard the sound of retractable blades. I instinctively pulled my knife and blocked the opponent's attack, which could have been fatal. We interlocked and stood there for a moment, trying to one another's strengths. Then I kicked him out of the way to the nuts, he roared like a baboon and jumped away. He was a thick guy - about 2 meters, powerfully built boar. I also wasn`t a piece of cake with my height of 190 cm and weight of 105 kg plus I didn`t have aching balls.
-Come here, bitch, - I hissed through my teeth and charged.
He twisted off my attack. I felt a fiery pain on my side - his knife hindered me. I was hurt numerous times in my life. I knew that it was only a surface scratch, but I played it as if I was a slaughtered pig – I felt on the ground and began to shriek. I watched the enemy with my eye rim. He gently moved towards me. Then he got down for the final hit. That was the perfect timing – I gripped handful of dust and threw it into his face. No fair-play, baby... While the guy was blinded I jumped and "christened" his nose with my forehead. Now my opponent was rolling around the ground. I leaned over and with a cold-blooded hit removed him from the game. I was identifying his flashes when I felt a blow. Before the loss of consciousness I managed to realize that I have made the unforgivable mistake – I didn`t finish off the second, injured, rebel...

To be continued...