Memento mori
Margiriso7
Ei, pasauli, nuobodus ir miręs, ar dar pameni mane? Ir vėl aš sėdžiu, šią vėlią naktį žvarbią, žvelgiu į tamsą gilią pro savo langą. Štai, sėdėdamas dūmoju, o dūmodamas galvoju - kokiu geru žodžiu pagirt tave. Bet neliko man gerų jau žodžių, kaip draugų senų, kadaise buvusių šalia. Likau aš vienas, lyg medis iškirstam miške. Savoj troboj senoj, laikausi aš plunksnos įsitvėręs ir žvakės paskutinės, kol tamsa aksominė, it pantera sėlina link manęs. Bet staiga nubundu, išgirdęs savo kambario skliautuos, lyg kažkas sutrinksėjo, - gal kas paklydo ir beldžiasi į duris, - tariau sau tyliai. Bet už durų tik tamsa ir nieko daugiau.
Stoviu prie lango, o mano akys nežinia ko ieško, mintys nežinia ko klausia. Aš savo sielos bijau, ji šiandien sunkiai serga, jos norų patenkinti aš negaliu, o ji vis prašo - taurės žudančių nuodų.
Pamenu laikus, klestėjimo laikus kai aplinkui čia daug žmonių buvo, netrūko filosofų ir išminčių visokių, politikų ir karių stiprių. Šiandien, atrodo, neliko jau jų. Ir Mykolas, jau plunksnos nekelia, rašalo netaško ant popieriaus savo, negi nebėra dėl ko Sizifui akmenį į kalną stumti? Bet, regis, jaučiu, dar šalis valdoma yra. Šešėliai ir vėliai mane gaubia, šios niūrios mintys man stiprybės neteikia. Kadaise aš buvau per daug rimtas, patiko tik vandenys gilūs, buvo siela dažnai susikrimtus, viskuo nusivylusi. O reikėjo tada, sėdėti po šakom akacijos baltos ir sapnuoti sapną baltą, lyg Odesos smėlis. Bet neatsuksi laiko jau, praeitis tėra tik prisiminimas ir viskas ką mes matom ar regim, tėra sapnas sapne. Nors serafimai jau stovi mano kambario kampuos, šie mano žodžiai graudūs, lyg Oginskio polonezas, skirti priminti pasauliui, kad aš esu ir būsiu, jis kartos dar mano vardą garsiai, o aš dar eisiu vieškeliu plačiu.
Comments
Gerai tave naktim taško. Tu bent žinai, kas tie serafimai?
Mitologijos vapše nemoki 😃 Naudoji terminus tik tam, kad protingesnis tekstas atrodytu 😃 😃 😃
svarbu liejasi zodziai, o kitka galima ir pataisyti
Eh, prisiminiau Erepublik aukso amžių, kuomet dar gerokai pasistengti reikėdavo, jog straipsnis bent į top - 10 prasimuštų.
Ehh, tik kritika, o ar kas analizavo tekstą? Dievas siunčia jau atilsį lyrinio subjekto sielai su palyda - serafimais, štai ką norėjau pasakyti. Tad žinau kas jie yra. Bet svarbiausia suprasti kas tas lyrinis subjektas, ar tikrai jis gali būti manimi, o gal kuo kitu, gal tai net ne žmogus, kas pasakys?
Tu rimtai kaušas 😃 😃 😃
.. pasakė lūzeris tesugebantis stumti ant kitų...
O, tamsta, kokie pačio gebėjimai? 😃 Žinok, tikrai nėra didelis privalumas iš tuščio į kiaurą pilstyt, taip tik vaikus gali sužavėti, ai tiesa, gi su vaikais ir dirbi, ar klystu? 😃 HUNT 😃
šaunuolis. ir už iniaciatyvas respect's - tik tokių dėka čia, lietuviškoje erepo dalyje, dar galima užčiuopti kažkokį gyvybės pulselį. o pavydOliai tegul tarška. o7