Join the new world

I dalis/Part I:
http://www.erepublik.com/en/article/prad-ia-the-beginning-1029573/1/20
II dalis/Part II:
LT: http://www.erepublik.com/en/article/pirmas-kraujas-first-blood-lt--1029692/1/20
ENG: http://www.erepublik.com/en/article/pirmas-kraujas-first-blood-en--1029696/1/20
III dalis/Part III:
http://www.erepublik.com/en/article/apgultis-the-siege-iii-dalis-part-iii--1031150/1/20
IV dalis/Part IV:
http://www.erepublik.com/en/article/part-iv-okis-su-durklais-blade-fury-lt-eng--1036083/1/20
V dalis/Part V:
http://www.erepublik.com/en/article/m-is-prie-m-lyn-j-vanden-battle-of-blue-watter-1--1040149/1/20

Giliai, išgąstingai įkvėpęs prabudau, visas išpiltas šalto, lipnaus prakaito. Girdėjosi grumtynių garsai. Pabandžiau atsistoti – kūnas visiškai neklausė. Per didžiausius vargus pasukau galvą triukšmo šaltinio link ir pamačiau besigrumiančius du vyrus. Tai buvo mano kompanionas, kartu ėjęs nutildyti kulkosvaidžio lizdą, ir į pilvą sužeistas sukilėlis. Pečius ir kuprą pervėrė aštrus skausmas ir aš vėl praradau sąmonę...
________________________________________ ______________________________________

LDK kariuomenė stovėjo išrikiuota ir laukė paskutinių vadovybės nurodymų. Tolumoje matėsi besigrupuojantys Aukso Ordos daliniai.
- Vyrai, - sodriu, šiurpuliukus keliančiu balsu, tarė kunigaikštis Algirdas, – jau kurį laiką šie stepių šunys terioja mūsų žemes, žudo mūsų brolius, prievartauja moteris ir vergovėn ima mūsų vaikus. Atėjo ilgai laukta akimirka, kuomet galime tam padaryti galą. Šiandien arba niekada! Algirdas arba Chadžibėjus! Lietuvos Didžioji kunigaikštystė arba Aukso Orda!
Kariai entuziastingai mojavo ginklais ir šūksniais palaikė didįjį karo vadą.
- Užimt pozicijas ir pasiruošti mūšiui, - riktelėjo Algirdas ir nujojo centro link.
Aš nulėkiau apžiūrėti man patikėto dešiniojo sparno. Čia buvo susibūrę apie 20 šimtinių raitelių. Į akis krito tai, kad dauguma raitelių sėdėjo ant kiek kresnesnių arklių. Žemaitukai, dingtelėjo man. Ši žirgų veislė buvo gerai žinoma Lietuvoje ir už jos ribų – tvirti, energingi, ištvermingi ir eiklūs žirgai, kurie, reikalui esant, nesibodi į darbą paleisti ir savo dantų.
[img]http://www.odisejas.lt/image/get/f800x600/uploads/products/33/img_7887.JPG[/img]
Aukso Ordos raiteliai, su kuriais mums šiandien buvo lemta susikauti, turėjo nenugalimųjų reputaciją. Tai buvo lengvai šarvuota ir judri kavalerija. Šių, ypatingai gerų raitelių taktika buvo dideliu greičiu priartėti prie priešiškos kariuomenės, iššauti strėles ir mesti ietis bei greitai vėl atsitraukti.

Vieną akimirką stojo mirtina tyla. Girdėjosi vėjo švilpimas, virš mūsų galvų ratus suko vienišas erelis. Kažkur sugaudė ragas. Pamačiau, kad priešininko daliniai pajudėjo. Prieš mūsų sparną buvo mestos 20-30 šimtinių Ordos raitelių. Jie vėjo greičiu lėkė link mūsų. Nugirdau, kaip pora jaunesnių lietuvių raitelių iš baimės susiperdė.
-Pirmyn! - sublioviau aš ir pentinais paraginau savo ristūną.
Susidūrimo momentas artėjo. Artėdami siauraakiai paleido strėlių krušą, tačiau, didelei mano nuostabai, jos beveik nieko nekliudė. Žemaitukai puikiai manevravo mūšio lauke, raiteliai atrodė tarytum suaugę su jais. Susidūrimas įvyko labai staiga, pasijaučiau, lyg patekęs į mėsmalę. Prieš įlėkdamas į mongolų būrį spėjau nuleisti savo ietį, kuri net traškėdama susmigo į vieno iš jų krūtinę. Staigiai apsukau žirgą ir išsitraukęs kardą puoliau link artimiausio priešo. Staigi pergalė šiame sparne buvo esminis mūšio momentas. Mums kiek užtrukus, centrinė kariuomenės grandis galėjo neatlaikyti, o tuomet mūšis būtų palaidotas. Šienavau savo kardu į kairę ir dešinę beveik nesuvokdamas, kas vyksta. Riksmai, keiksmai, dejonės, žirgų žvengimas, ginklų žvangėjimas – viskas susipynė į chaotišką mirties kakofoniją. Mano eržilas buvo irgi nepėsčias – kandžiojo priešo arklius, sukosi tarp kūnų it vijurkas. Akies krašteliu spėjau pamatyti, kaip jis savo kaustyta kanopa suknežino nuo ristūno nuvirtusio mongolo kaušą.

Mūšis sparne krypo mums palankia linkme. Mūsų žirgai visiškai nenusileido Ordos stepių ristūnams, o mūsų vyrai buvo kiek drūtesni ir ištvermingesni, kas lėmė didelius momentinius priešo nuostolius. Neatlaikiusi tokio spaudimo priešo kavalerija pakriko ir ėmė neorganizuotai trauktis. Lietuviai tą pasitiko džiaugsmingais šūkiais ir ėmėsi persekioti sumuštus likučius.
Sutrimitavau į ragą. Tai buvo ženklas mūsų kavalerijai persigrupuoti. Prie mūsų prisijungė dar 20-25 šimtinės raitelių, kurie po apgaulingo manevro pasitraukė iš centro. Dabar mūsų sparne buvo apie 30-35 šimtinės raitelių. Delsti nebuvo galima, mūsų pėstininkai centre vos ne vos laikė kiek skaitlingesnių priešų spaudimą. Daug nelaukę atakavome priešo pėstininkus iš užnugario. Vaizdas buvo toks, tarytum vėjo šuoras būtų įsimetęs į rudeninių lapų kupetą – per akimirką Ordos pėstininkai pakriko ir ėmė bėgti. Mūsų kariai negailestingai juos persekiojo.
Nusišluosčiau prakaitą ir ant veido užtiškusį kraują. Jaučiausi išsekęs, tačiau užplūdęs adrenalinas laikė mane įtemptą kaip stygą. Akimis susiradau kunigaikštį ir prijojau prie jo.
-Puikus planas, Taurintai, - tarė jis. –Nuo šios LDK galės nevaržomai plėstis į Rytus. Tai – istorinė pergalė. Neabejoju, kad mūsų vaikai ir vaikaičiai prisimins šį mūšį. Mūšį prie Mėlynųjų Vandenų.

Linktelėjau jam ir smukau be sąmonės.

P. s. Mėlynųjų Vandenų mūšis – pirmasis didelis mongolų-totorių pralaimėjimas Rytų Europoje. Po jo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdos pasiekė tarptautinės prekybos pietinį kelią iš Vidurio Europos per Podolę į Genujos kolonijas Juodosios jūros šiaurinėje pakrantėje, sustiprėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo įtaka rusų žemėse.
//////////////////////////////////////// //////////////////////////////////////// ////////////////////////////////
I am not sure, if someone is reading my stories in ENGlish.
If there are such people - leave 5 comments (unique users) and I will translate it.