Karas iš vidaus

Day 1,467, 03:55 Published in Lithuania Lithuania by Asirgitawe

Sveiki. Šį laišką parašė Tautis_lt LK/KAM užsakymu apie vakar labai sunkią pergalę prieš Lietuvą 🙂 Aš tik išspausdinu.

1) Intro. Situacija pasienyje ir paleistas bulgarų NE privertė sunerimti. Grėsmė buvo aiški - mus puls. Neaišku tik, kiek rimtai. Svarstyti ir optimistiniai variantai (atims BY kolonijas), ir pesimistiniai (nesicackins ir ištrins visai). Priešas rimtas, tad baimė pateisinama. Dar labiau ketinimų rimtumą sustiprino Lurk užrodyta bulgarų rezervuota autoataka Brestskaya regione. Taigi išvengti puolimo patiems sukeliant RW tame regione nepavyks, karas neišvengiamas. Nuo šios minutės užvirė darbas. Griebtasi visų turimų ryšių su mūsų sąjungininkais, sukontaktuota su latviais. Panikos nekeliam, bet kreipiam dėmesį į situacijos rimtumą. Su Krienu svarstom RW kėlimo Hrodne galimybę, pajungiam vadų čatą, skaitom taisykles, vertinam galimybes - kada kelt, kokios sąlygos, ar galim. Renkam RW desantą, keičiamės savo santaupas į baltarusiškus rublius ir nakties tamsoje sliūkinam į Hrodno miškus. Mišką, kuris dar mūsų, bet netrukus savo rankom ji atidavinėsim Baltarusiams ir dar teks prakaituot, kad pasiimtų. Rimtam mūšiui reikia rimtų ginklų. Nėra pagrindinio iždininko. Nepatvirtintais duomenimis sužinom, kad pagrindinio tankų sandėlio raktininką laiko universiteto nelaisvėje. Sako, kad negailestingi mokslai nepaleis iki vėlaus vakaro. O tankų gali reikėti tuojau pat. Su atodūsiu sliūkinam į savus sandėlius, tikrinam nuosavą techniką - kažkur parūdiję, kažkur klausimas, ar užsives, bet turim. Pradžiai užteks. Pasikliaunam netikėtumo faktoriumi. Komanda informuota, tad skaičiuojam laiką iki esamo RW pabaigos (nes naują kelt galima tik kai pasibaigs senasis). Tuo metu į vadavietę grįžta pokštas! Iš karto vargšą apipilam galybe informacijos, pokštas atsišaudo konkrečiais klausimais: “kas dalins ir kada”, reikalauja plano, įrodymų. Nuo įtampos niežti rankas, norisi pult ir šaudyt be jokio plano, kad tik veikt, kad tik už tėvynę... Sudarome dalintojų sarašus, paskirstom valandas, suderinam veiksmų planą. Ir tame sukūryje dar turime sekti RW likimą, kad nepražiopsot. Lygiuot! Lieka 30 sec.!
Kol kariai laukia pasaloje, prezidentas prašo duoti poilsio jo žmonai. Iš dabartinių įvykių yra žinoma, kad žmona slapta nuo prezidento ir toliau dalyvavo derybose ir tankų dalinime palikdama vargšą vyrą lovoje su neklaužada kate, kai mūsų LT pantera rūpinosi tankais ir užsienio „support’u“.
Ir štai ta akimirka. Matau „start resistance“ lentelę, sekundę, spaudžiu, stringa, neaišku ar spėjau. Bauginanti nežinia kol refrešinasi puslapis. Tą akimirką galvoju, ar tikrai mačiau bulgarą tarp RW sukelėjų. Pasitikrinu acc - 1000 BYR guli nepaliesti. Bloga nuojauta, bėgu į čatą, Gliookas džiaugiasi suspėjęs į RW (tai nuo katės pas Panterą grįžo vistik). Ok, nors RW mūsų, medalis palauks. Kalam, ką turim, bulgarai jau čia. Žvalgai matyt.

2) Nakties pradžia, bulgarai nesnaudžia, bet matyt pas juos dar vėlesnis metas, o gal šiaip nesusigaudė, nes matau bulgarą (berods “HHH HHH”) mušantį už baltarusius - būtent ten, kur mums reikia 🙂, naktis palyginti rami - mūsų kovotojai disciplinuotai kala tik tada, kai reikia, nesilaikančių nurodymų lietuvių nematyt. Bulgarų, šaudančių už Lietuvą (koks paradoksas - EDEN muša už ABC narę) daugėja, nepasiduodam, spaudžiam BG kol turim iniciatyvą. Laikom „round’us“ (ir akių vokus). Mintyse viena mintis - miegas. HP nebėr, aš būsiu reikalingas rytoj. Palieku dalintojus pažadėjęs atsikelt 6-tą ryto. 2-ą nakties mačiau Krieną derinantį dalinimo klausimus.

3) Nauja diena. Atsikėlęs prieš 6-ias ryto randu Krieną varantį Žygą miegot. Antžmogis. RW mūsų, tad sukalu Bretskaya, kur stebėtina, bet irgi varom apylygiai. BH atidedu kitam kartui. Pasiaukojantys dalintojai - šios nakties vinis. Nežiūrint į miego trūkumą, vėstantį vedybinį guolį (Gliookas pasiduoda ir eina miegot, žmona lieka [Gliookas ryte skundžiasi jos šaltom kojom]), penktadienio darbus, mokslus ir kitą normalų gyvenimą jie lyg robotai vis dalino ir dalino tankus tiems, kurie tik galėjo padėt laimėt šiuos mūšius.
Dienos pasikeitimas atneša naujas jėgas tiek mūsų kariams, tiek pastiprinimui iš sąjungų, draugų ir ginklo brolių. Senieji susitarimai veikia! Matom vengrų, lenkų, indonezų, švedų karius mušančius už mus, traukiančius „round’ų“ pabaigas. O kokie tai mūšiai! Apie juos kalbės kartų kartos! Kai sekundės lėmė mūsų pergalės ir EDEN fail`ą. (http://img522.imageshack.us/img522/1327/epic1r.jpg http://img266.imageshack.us/img266/6884/epic2z.jpg
http://clip2net.com/s/1lwLw ) Turkijos pamoką išmokom gerai (ten per mūšį su rumunais turkų TOP 5 buvo 10-kart mažesni skaičiai nei priešų Romper 30mil inf, agrob 10 mil inf ir pnš. Nežiūrint to turkai laimėjo). Žmonių pastangų dėka, mes ėmėm roundą po roundo, žlugdėm bulgarų jau beveik užtikrintas pergales. Vien ko vertas Vygiss, Nbaallstar pasiaukojimai: iššaudyt savo santaupas žinant, kad negausi BH - tam reikia turėt kiaušus (vyrai susimetė šiek tiek aukso Vygiui kaip kompensaciją 😉 ). MU vadai darbas nepriekaištingas - sudėti nurodymai „my feeds“, kur kariaut ir neplatinama informacija viešai leido taip sustrateguot mūšius, kad paprasti piliečiai palaikė reikiamą inf. Brestskaya gynyboje, tuo tarpu profesionalūs kariai kalė pagal nurodymus RW Hrodne. Šią taktiką reiktų įtraukti į vadovėlius būsimosioms kartoms! Kiek teko stebėt mūšius mačiau tik vieną LS paklydusį karį ir užteko vienos žinutės jų vadui second time, kad dienso eigoje tą patį karį (!) jau pamatyčiau kalant ten, kur reikia 🙂 Va čia tai aš suprantu! Pavieniai kariai renkantys DO tik dar labiau klaidina bulgarus, kurie vis dar nesutelkia pagrindinių jėgų į RW. Dienai persiritus į antrą pusę ir pamažu žmonėms grįžtant iš darbų, mokyklų / universitetų matoma nauja banga, naujas pagyvėjimas mūšiuose ir pamažėl jau įsižiebia viltis apie dvigubą pergalę, juolab, kad Hrodno RW, mūsų siena nuo BG, jau beveik baigta ir bus galima nukreipt jėgas į Brestskaya. Sukalu paskutinius HP ir laukiu. Yra! RW laimėjom, jau gerai, jau ne perniek visas darbas, dabar tik deserto. Turim. Apsigynėm. Bulgarai padaryti per abu galus. Metas švest... Ne, ilsėtis.

4) Epilogas. Kai pralaimėjimas reiškia pergalę.
Pažvelgę į atsinaujinusį žemėlapį ryt, ko gero, ne visi supras, kuo čia džiaugtis - pačių sukeltas ir (pra)laimėtas regionas Hrodne mums užkerta kelius tiek į Brestskaya vaisius, tiek į Homelskaya elnius. Ryt batonai nebus tokie skanūs ir jų bus mažiau. Ir vis dėlto senieji karo vilkai su ugnelėmis akyse šiandien kelia bokalus, taures ir stiklines. Tad kas vis dėlto nutiko? O nutiko tai, kad po vienu tikslu suvienyti skirtingi būriai ir pavieniai kariai bendrai pasiekė praktiškai istorinę pergalę prieš vieną stipriausių valstybių. Bulgariją, kuri lenkia mus tiek gyventojų, tiek aktyvių karių skaičiumi, kurios daromas inf yra kur kas didesnis, nei viso ABC kartu sudėjus, mes palikome kvailio vietoje. Visų pirma jie pralaimėjo savo puolimą taip atiduodami iniciatyvą į mūsų rankas, antra, jei leido mums atsitverti baltarusių siena, kas ilgalaikėje perspektyvoje jiems reiškia savaitę tuščio karo arba iššvaistytą NE. Paprastais žodžiais kalbant, pasiekėme tai, kad bulgarai geriausiu atveju galės užimti mūsų kolonijas Baltarusijoje (taip pakenkdami patiems baltarusiams, kuriems rūpi mūsų sudaryta taika ir, be abejo, pažadėti pinigai, kurių jei negauna, kol mes neturim jų regionų [trollface here]). Mūsų originalių Lietuvos regionų bulgarai negali pasiekti prieš tai neužpuolę kitos šalies. O užpulti neišeis, nes galioja NE su mumis. Papuolė gražuoliukai į spąstus 🙂 Todėl nors ir praradę turėtus bonusus mes galime džiaugtis atgauta ramybe dėl rytojaus ir galąsti dantis kitom kovom. Ši pergalė - puikus pavyzdys, ką gali net ir nedidelė tauta, jei ji susivienija dėl vieno tikslo, jei muša pamiršusi nesantaikas prieš bendrą priešą. Tikiuosi, kad ši pergalė įkvėps visus naujoms kovoms ir naujoms pergalėms. O progų bus. Sekite KAM laikraštį 😉


Dar syk padėka visai KAM komandai (Pokštui, Krienui, “techniniam konsultantui” Lurk), ryšininkams Gliookui ir Panterai; GV, LS,TU, LEO vadams ir kapitonams už pasiaukojantį darbą ir savo narių sužiūrėjimą; visiems kariams negailėjusiems savo asmeninių santaupų (nuo batono iki snikerso, nuo tanko iki bazukos). Tai Mūsų pergalė! Hip hip hurayyyy!!!!