Grožinė literatūra: Pralaimėtas mūšis (day 1,832)

Day 1,834, 05:04 • Published in Lithuania Lithuania • by Povilas1989


Buvo šalta lapkričio 22-osios popietė. Klaipėdos mieste buvo sąlyginiai ramu, tik karts nuo karto pasigirsdavo sprogimai nuo uosto vartų - ženklinantys mūšį, bet miestiečių tai nebestebino, karas buvo šio pasaulio kasdienybe, senesni miestiečiai dar atsimena rusų, švedų ir vokiečių okupacijas.

Tūlas klaipėdietis Povilas buvo auges žmogus, tuoj sulauksiantis 32 gimtadienio. Turėjo jis kažkada mažą kepyklėlę, Klaipėdos senamiesti, bet prasidėjus krizei, skaudžiai nudegė ir bankrutavo. Dabar prisiėmęs paskolų ir užstatęs kuklų butuką, jis viska investavo į salietros ir gumos gamyba. Taigi, taip jau susiklostė gyvenimas, kad jis buvo gobšus žmogus ir mėgo skaičiuoti svetimus pinigus, todėl dar prieš keletą dienų keliavo į švedu regijoną - Scania, skaičiuoti aliuminio gamybos atsiperkamumą ten.

„Turėsim gražaus pinigėlio! kadangi turėsiu pinigėlio tai ir užsirašysiu į sporto klubą! O kai būsiu gražus ir raumeningas, tai spauda mirgės nuo mano fotkių, duskit pavidolei!” - Kaip tikras Užkalnis, samprotavo savimi patenkintas Povilas.

Deja, reikalai susiklostė neplanuotai, švedai netik, kad apsigynė, bet ir perėjo į greitą kontrataką, priešas buvo jau čia pat, prie Klaipėdos šiaurinių vartų.

„Sušikti švedai su savo sušiktais bankais! Raudonų pederastų šalis!”- keikėsi Povilas ir daužė viska aplinkui. Gerai, gerai.... nusiramink, valdykis žmogau, naktį pranešė, kad fronto linijose mes laimim. Tuoj atremsim švedus ir judėsim vėl pasiimti aliuminio.“- ramino save šis žmogysta
Klaipėda mirgėjo nuo rinkiminių plakatų, bet rinkimai šio žmogystos nebedžiugino. Kokia prasmė iš rinkimų jeigu tuoj nebebus ką valdyti. Apie trečia valanda, pasigirdo gandų kad švedai išmetė desantą prie Šilutės ir atidarė antrą frontą, žygiuoja pietines miesto dalies link. Mieste pradėjo jaustis tikras sujudimas - per televizorių rinkimų tematiką pakeitė karo prognozės. Buvo raginama imtis ginklo ir ginti Tėvyne, kiekvienam, kas laiko save tikru lietuviu - patriotu. Senas rezervistas Povilas, vedamas pykčio švedams, išsikasė savo kuklu ginklų rezervą, kuri ilgai slėpė namo kieme ir patraukė ginti gimtosios Klaipėdos. Artėjo lemiama mūšio akimirka.

Mūšis buvo įnirtingas, Povilas iššaudė viska ką turėjo ir likęs be šovinių, pakirstas kulkos - krito ant žemės leisgyvis. Prieš užgęstant sąmonei, galvoję skambėjo tik žodžiai iš dainos: „Viskas galėtu būti gerai jeigu nebūtų taip kaip yra“

Atsibudo jis, tik kitos dienos vakarą, pas savo sena kolegą Kaltą. Galva buvo sutvarstyta ir skaudėjo kaip po litro kontrabandinės degtinės. Čia jis iš draugo sužinojo, kad mūšis buvo pralaimėtas - krito visi narsūs lietuvių vyrai: Tankistai, desantininkai reguliarioji kariuomene ir kova vyko iki paskutinio gyvo naujoko. Klaipėda užimta - nepadėjo niekas, švedai traukia į Lietuvos gilumą.

Išėjęs į miestą, Povilas pamate ugnyje ir dūmuose, skendinčia, savo gimtąja Klaipėdą. Ant senosios Klaipėdos pilies bastiono kabojo švedų vėliava. Galvos jau nebeskaudėjo, dabar sopulys spaudė širdį.

„Bus dar dienos.Visi lai išgirsta,
Lai dvasia ryžtimi dar liepsnos!
Net ir akmens,ir jie nepamiršta
Mūsų krašto skriaudos kruvinos.“

Išsilupęs paskutinius tris auksinius dantis, jis patraukė į lombardą Tiltų gatvėję, pas sena žydą Platonbergą, kuris kildino save iš senovės graikų ir visiems prisistatydavo Platono vardu.
Ką gi, būsim partizanais – reiks pinigų ginklams.


Tęsinio nebus, čia sekmadienį biški papaišiau, atsipūsti nuo rinkimų ir politinių batalijų(: Sveikinu su išvaduotą Mažąja Lietuvą😉

Povilas1989