Join the new world

Su naujaisiais adminų pakeitimais atėjo galas tokiems valstybių junginiams, kaip Phoenix ir EDEN. Apie jų irimą jau prirašyta galybė straipsnių. Vieni buvo pagrįsti faktais, kiti tiesiog atkartojo pirmųjų idėjas. Juose daugiau ar mažiau buvo nagrinėjami scenarijai, kai susikuria daug lokalių sąjungų, todėl aš norėčiau pabandyti paanalizuoti dviejų polių variantą.

Visų pirma, realiame pasaulyje, kur yra daug daugiau įvairių niuansų, ilgą laiką vyrauja dvipolė jėgų pusiausvyra (kalbu apie NATO ir Varšuvos pakto valstybes, o vėliau NATO prieš islamiškąjį pasaulį). Tiesa, dabar atsiranda naujos super jėgos, kaip Kinija, Indija ar Pietų Amerikos šalys, bet tai vis tiek nuves į dvipolę santvarką. Bet esmė tame, kad RL valstybės puikiai veikia dviejose pusėse, nors joms iškyla daug daugiau įvairių kliūčių tą daryti. Taigi, gauname išvadą, kad eRepublik, kur šalių populiacijos mažesnės, bei daug mažiau veiksnių į kuriuos reikia atsižvelgti, dvipolės pusiausvyros sukūrimas ir išlaikymas yra daug realesnis ir lengvesnis dalykas.

Aišku jūs galite paklausti ‘’O kodėl tada dabartiniai aljansai byra?’’ Tiesiog didžiosios valstybės pavargo nuo aukso ir laiko leidimo draugų mūšiuose tuo tarpu sau negaudamos jokios naudos ( kažkur girdėta?). Tad dabar kurį laiką turėtume matyti daug lokalių konfliktų, kuriuose nei viena, nei kita pusė nesugebės pasiekti pergalės. O va tada prasidės pats įdomumas, nes kariaujančios šalys pradės ieškoti pagalbos, į karą velsis naujos šalys ir taip gims nauji aljansai. Tiesa, jų gali būti ir daugiau nei du, bet, pavyzdžiui, gyvuojant trims aljansams, du stambesni junginiai sieks prisijungti trečiąjį, kad kurs nors iš jų įgautų persvarą prieš kitą. Toks jau žmonių būdas - dėl pergalės daryti bet ką.

Panagrinėjome atvejį, kai po senųjų sąjungų žlugimo susikuria daug lokalių junginių. Bet yra teorija, apie didįjį penketą (Vengrija, Lenkija, Serbija ir kitos Europos galiūnės) Vėlgi gausis du poliai - tos penkios ir jų satelitai bei likę valstybės, kurios bandys priešintis penketo imperialistiniams planams. O dėl tokių planų buvimo nereikia net abejoti, nes nėra šalies, kuri turi visus resursus (ypač natūraliuose regionuose) ir nenori jų ‘’pasiskolinti’’ iš kaimynių. Kaip matote, gaunasi dviejų blokų priešprieša. Tiesa, tokio scenarijaus atveju verta paminėti PANAM, kuri neturėtų likti globalių veiksmų nuošaly. Be to, įdomu, ką mano Indonezija su Kinija - Azijos šalys.

Analizuojant aljansus negalima pamiršti ir mūsų pačių, visgi ir mums reikia kokio nors kelio ar takelio. O tinkamą išsirinkti tikrai nėra lengva, nors alternatyvų turime: Baltijos sąjunga, draugystė su Lenkija ( būtent ši idėja man yra pati nepriimtiniausia). Svarbiausia renkantis sąjungininkus yra netapti jų pastumdėliu. Nesakau, kad turime tapti kokios nors sąjungos ieties smaigaliu, bet turime būti vertinami kaip lygiaverčiai partneriai, kurių balsas ir nuomonė yra vertinama ir svarbi. Tikiuosi, tokius sąjungininkus ir pasirinks mūsų naujasis prezidentas.

Atsiprašau jei straipsnis gavosi kiek per ilgas, tiesiog nemoku glaustai reikšti savo minčių.

Ačiū, kad skaitėte.