Join the new world

Miesto gatvėse vyko įnirtinga kova, tačiau mūsų pajėgos pėda po pėdos stūmėsi į priekį, vis labiau užspeisdamos maištininkus į kampą. Vakarop jie kontroliavo tik miesto rotušę ir kelis aplinkinius pastatus. Radijo ryšiu buvo duotas įsakymas maištininkų likučius apsupti plieniniu žiedu ir sunaikinti, tačiau problemas kėlė strategiškai idealiai siaurą praėjimą link sukilėlių centro saugantis sunkiojo kulkosvaidžio lizdas. Pagal garsą nusprendžiau, kad tai – legendinis sunkusis kulkosvaidis M-2 Browning. Jei norėtumėte trumpai žinoti apie šį žvėrį: apie 900 m/s pradinis kulkos greitis, 400-550 šūvių per minutę, efektyvaus šaudymo nuotolis į plotinius taikinius – apie 1800 metrų, į pavienius taikinius – 1500 metrų...
Ginklo vaizdelis:
http://senas.kam.lt/image.php?Image=M2_geresnis_copy.bmp
Aš su samdinių būriu saugiai tūnojau betoninių luitų priedangoje. Radijo ryšiu mums buvo duotas įsakymas eliminuoti priešo ugnies tašką. Žinoma, kam jau kam, o Karo Skalikams visada išpuola kruviniausi darbai. Tačiau auksas žiba kur kas labiau... Trumpai aptarėme veiksmų planą. Nutarėme daugumą karių palikti priedangoje ir jie sutartu laiku atidengs ugnį, kuria nukreips kulkosvaidžio dėmesį. Aš ir dar 2 samdiniai turime nepastebėti prasmukti link pastato, o ten jau prikirpti „šienautoją“. Iki ugnies taško buvo apie 700 metrų. Planas būtų paprastas, išskyrus vieną smulkmeną – iki artimiausios priedangos buvo apie 250 metrų plynės. Nutarėme atsikratyti kuo daugiau amunicijos. Aš pasiėmiau:
- peilį
http://ewstoneknife.com/images/6350TH1STONE48.JPG
- senelio dovanotą pistoletą
http://www.fototime.com/6C268041CD7E543/orig.jpg">
http://www.fototime.com/6C268041CD7E543/orig.jpg
-keletą puolamųjų granatų.

Širdis daužėsi it pašėlusi, tačiau reikėjo veikti. Man davus ženklą samdiniai atidengė intensyvią ugnį kulkosvaidžio lizdo link, o mūsų trijulė pasiruošė spurtuoti. Susikaupiau, akimis numačiau vietą, kur bus pirmoji priedanga. Giliai įkvėpiau ir nėriau iš priedangos. Pirmus 100 metrų prabėgome nepastebėti, tačiau stebuklų nebūna - palei ausis prazvimbė pirmosios kulkos, bėgdami ėmėme šokti pasiutpolkę. Man iš kairės skuodęs samdinys riktelėjo ir sukniubo. Dviese bėgome toliau. Po kojomis caksėjo kulkos, girdėjau savo kompaniono šaižų alsavimą ir batų trepsėjimą. Akistata su kulkosvaidžiu – tai momentas, kai jautiesi tikru gyvuliu. Viskas sukoncentruota į maksimalią raumenų apkrovą ir galutinį tikslą – priedangą. Jokių minčių, jokių emocijų. Tik grynas išgyvenimo instinktas. Sekundė abejonės ir tu jau istorija. Paskutiniai metrai ir aš su savo partneriu krentu į priedangą. Kulkosvaidininkas preciziškai „čiupinėja“ kiekvieną žemės lopinėlį aplink mūsų priedangą. Išgraužk!! Jis žino, kad prie jo gerklės pakvipo šaltais ašmenimis. Atgauname kvapą. Tolimesnis planas aiškus – pasinaudodami priedanga įsmuksime į jų pastatą, o ten jau suvyniosime juos kaip vatą. Linkteliu savo bičiuliu ir mes nušliaužiame aukos link...

Laukite tęsinio....
P. s. Balsuojam ir prenumeruojam.

**************************************** **************************************** *****************

A fierce fighting took place in the streets, but our forces slowly kept moving forward, pushing rebels into a corner. In the evening they were controlling only the town hall and several surrounding buildings. Via radio we have received orders to surround the remaining rebels and exterminate them. The only one problem was a heavy machine gun nest, which was securing a narrow, strategically ideal passage towards the rebel headquarters. According to the sound I identified that it was the legendary heavy machine gun “M-2 Browning”. If you would like know some facts about this beast: bullet initial velocity - about 900 m/sec, 400-550 shots per minute, an effective firing range into the area targets - about 1800 meters, into the single targets - 1500 meters...
Weapon sketch:
http://senas.kam.lt/image.php?Image=M2_geresnis_copy.bmp
I and a group of mercenaries were hiding in the pile of concrete blocks. Via radio we were ordered to eliminate the enemy emplacement. Of course, War Dogs are always sent to do the bloodiest, dirtiest tasks. But gold is so alluring... We briefly discussed the action plan. It was decided to leave the majority of the troops under the cover with a task to open gunfire, which would distract machine gun. I and 2 more mercenaries had to sneak towards the emplacement and shut-off the "haymaker". The machine gun nest was in about 700 meters from our position. The plan was simple, except of one small detail - the nearest shelter was in about 250 meters of open field. We have decided to drop off as much ammunition as we could. I took:
- my knife
http://ewstoneknife.com/images/6350TH1STONE48.JPG
- my pistol, present of my grandfather
http://www.fototime.com/6C268041CD7E543/orig.jpg
- few offensive grenades.

My heart was knocking like a bell, but we had to act. I gave the sign to mercenaries, left under cover, and they opened intense gun fire towards the machine gun nest. Our trio prepared to spurt. I concentrated, my eyes marked a place, where will be the first shelter. Then I took a deep breath and dived out of the shelter. The first 100 meters were passed unnoticed, but there are no miracles in this world - the first bullets whiz past your ears, we started a “bullet-dance”. Guy from my left screamed and felt down. Two runners left. The bullets were digging ground under our foot; I heard sharp breath and shoe tramp of my companion. I`ll say you what - confrontation with machine gun is the moment, when you feel like the real animal. All you think about is the maximum muscle work and your final goal – safe shelter. No extra thoughts, no emotions. Just pure survival instinct. One second of doubt and you are history. The last meters, and I with my partner are falling into the sconce. Gunner is precisely "fingering" every inch of land around us. Suck a d! Now he feels a cold blade close to his throat. We are regaining breath. Further plan is simple - slip into their building using a cover and wrap them like wool. I nod to my companion and we begin slowly crawling towards our victims...

To be continued…

P. s. Vote and subscribe.