Ai, šiaip.
Lietuvytis
- virtuvėje sušvilpė arbatinukas, ir po kelių akimirkų, nuo puodelyje garuojančio vandens, pasklido ramunėlių arbatos kvapas. Niekad nebūčiau patikėjęs, kad ji man tokia skani bus. Davatkiškai įtikėjęs buvau, kad ta arbata tik silpnų ar tampomų nervų žmonėms. Kaip yra paskęs vienas žmogiukas - kas nekeičia... - kam gadinti rašalą, nebeskaito jau tie, kur nesupranta apie ką męs čia.
Gurkšnojant vėstančią arbatą, galvoje kaip rudenio nuspalvinti lapai, viena po kitos tyliai gulė mintys. Koks įstabumas, tos gamtos ramybės be laiko...
Tiek daug gražių pavasarinių vėjų ir vėjelių spaudoje glostančių akį... Net nesitiki, kad taip greit pasisekė taip daug. Gal nubudo kam nors kas nors, gal kas knygą perskaitė ar dar koks Dieviškasis įsikišimas? - mįslinga visa tai, kaip ir ta knyga, kurią pats jau įpusėjau.
Nesinori griauti tylios idilės, tad pabandysiu pasinaudoti aukso vidurio principu. - Išradingai pasielgė Nukainotas Voldemortas surengdamas referendumą. Nei pridėsi, nei atimsi - tik žavėtis ir didžiuotis. Šaunuolis! Bet aukso vidurys yra aukso vidurys. Siūlau iš pagrindų pakeisti beletristiką į konkretumą. Pakeisti nereikalingą didelį daiktą nereikalingu konkrečiu daiktu. manau bus visi patenkinti. O tai turėtų atrodyti daug maž taip:
eLietuvos konstitucija
1. Valstybinė kalba lietuvių.
2. Visi eLietuvos piliečiai lygūs.
3. eLietuvos piliečiui priklauso eLietuva. (ne atvirkščiai)
4. Lietvytis pirmas po Dievo eLietuvoje.*
* - jei kas norėtų pakeisti šį punktą, rinkit parašus, renkit referendumą, skaičiuokit balsus... - ar kaip ten?
😃
Comments
da fuck did i just read..?
[removed]
Tai, kad ne Nukainotas paleido tą balsavimą 😃
Beždžionei į senatvę akys susilpnėjo,
O iš žmonių jinai girdėjo,
Kad ši blogybė nebaisi visai,
Jei akinius įsitaisai.
Akinių pustuzinio sau nepagailėjo;
Ir šiaip, ir taip juos kraipo į šalis:
Ant uodegos kabina ir prie skruosto,
Tai juos palaižo, tai pauosto –
Neveikia, nors į žemę lįsk.
„Tfu, skradžiai! – piktinas jinai. – Ir koks kvailys,
Kas tais akiniais gydosi akis
Kiek apie juos man primelavo,
O nei per plauką nėr tiesos“.
Beždžionė, nesuvaldžius tūžmo savo,
Taip tėškė akmenin juos iš jėgos visos,
Kad net jų šukės sužeravo
Deja, dar būna šitaip ir pas mus:
Nors daiktas ir naudingas, įdomus,
Nemokša pasakys, kad niekam tikęs,
O jeigu dar nemokša įžymus,
Tai ir išmes supykęs.
lietuvyti nesistenk.. maza naudos , geriau kaupk arsenala ir lauk karo ..situos pagydys tik elietuvos istrynimas.. o jai gerai moki angliskai ,pavaryk antilietuvisku sraipsniu ..panasiu stilium kaip gilius baltarusius vadavo
mygatukas> jau pataisiau, ačiū už pastabą.
Povilas1989> Subtilu. Bet visa tai veikia tik dėl asmens psichologijos.
Hm...?
...o dievas kaip zinia cia as
gliookas II, Hedui išėjus, deja likai tik tu.