Join the new world

Šis kūrinys yra bendras Lietuvos Tėvynės Sąjungos (LTS) Žurnalistikos Klubo (ŽK) darbas.

Prieš pradedant skaityti šį kūrinį, rekomenduojame perskaityti pirmąją dalį: Pirma dalis

***************************************************************************************************************************************************************

Vieta: Kalvos papėdė šalia žaliažmogio pilies.



Kakarūzas sunkiai pramerkė akis. Galvą stipriai maudė. Jį apėmė toks jausmas, lyg po plentvoliu būtų papuolęs. Gulėdamas ant neštuvų su ratukais Kakarūzas pabandė pakelti galvą ir apsidairyti, kas vyksta aplinkui. Tai jam sekėsi sunkiai. Galvą lyg su “kusačkėmis” kas sukando. Ligoniui teko stipriai sukąsti dantis, kad neriktelėtų iš skausmo.
Aplink darėsi velniai žino kas. Privažiavo greitosios pagalbos automobilių, keletas policijos ekipažų, aplinkui lakstė greitosios pagalbos paramedikai, seselės trumpais sijonukais ir dildelėm krūtinėm, policijos pareigūnai ir dar tas Ačas su Grinevičiūte…
Kakarūzas pamatė rūkstantį motorolerį ir suglebusį Egidijaus kūną ant kaimyninių neštuvų. Egis gulėjo be sąmonės, užmerktomis akimis, o kvėpuoti jam padėjo deguonies aparatas. Matyt po šūvio Kakarūzas buvo nublokštas tolyn, o Egidijus nesuvaldė savo “bolido” ir nugarmėjo su juo žemyn...
Prieš akis, lyg iš rūko, išdygo Grinevičiūtė ir kišdama jam po nosimi mikrofoną, puolė rėkti “Jūs bankrutuojate, ponas Kakarūzai!?” Šioje vietoje mūsų herojaus sąmonė nebeatlaikė ir atsijungė…

***************************************************************************************************************************************************************

O tuo metu pilyje:

Žalioji žmogysta trypė kojom ir plojo rankomis katučiu. Per televizorių matomi sužeistų Kakarūzo ir Egidijaus vaizdai, žaliajam niekdariui sukėlė teigiamų jausmų antplūdį. Jis sukosi ratu, nenustodamas ploti ir net pradėjo dainuoti:

“...Tu verksi raudosi, nagus nusigrauši
Supratęs, kad šiemet dovanų nebegaus...”

Tada griebė už pavogtų laiškų maišo, praplėšė jį ir puolė mėtyti laiškus viršun. Maudėsi niekšelis po vogtų laiškų lietumi ir krykštavo iš laimės lyg mažametis vaikas, gavęs saldainį.
Tada žaliasis užkūrė židinį ir pradėjo laiškus mesti į ugnį, palydėdamas šį savo veiksmą muzikiniu kūriniu.

“...Tegul sudegs viskas kas dega...
***************************************************************************************************************************************************************

Vieta: Saugotojų menė.

Aplink apvalųjį stalą sėdintys buvo rūškanais veidais. Visi jau žinojo naujienas. Visų akyse galėjai išskaityti apmaudą persimaišiusį su ryžtu. Mindžius trenkė kumščiu į stalą ir savo tvirtu, sodriu balsu pro ūsus iškošė:

- Aš nebūsiu aš, jei mes šitai paliksim be atsako. Ruoškitės, saugotojai, griebsim tą žaliąjį velnią už šiknos. Už pusvalandžio visi renkamės pagrindiniame angare.

Ir prasidėjo lakstymas pirmyn atgal. Ginklanešiai bėgiojo su šarvais ir jų dalimis, su ginklais, skydais ir kita riterių manta. Saugotojai po truputi virto iš paprastų žmonių į žiaurias karo mašinas. Metalinių žirgų prižiūrėtajai tikrino tepalus, pylė kurą ir kitaip ruošė juos mūšiui.
Artėjančio kruvino mūšio tvaikas tvyrojo ore, laukdamas kada galės išsiveržti lauk. Laikas bėgo ir motorolerių menė vis pilnėjo. Daugybė saugotojų blizgančiais šarvais, aptarnaujantis personalas, ponklebukai, baigiantys paskutinius darbus…

***************************************************************************************************************************************************************

Vieta: Žaliojo vagišiaus irštvos papėdė.

Ankstyvas rytas. Lengvas šaltukas laiko sukaustęs žemę. Naktį snigo. Visi kalno šlaitai buvo padengti storu sniego sluoksniu. Einant sniegu, po batais girdėjosi sniego girgždesys.
Saugotojų kariauna buvo išsirikiavusi ir pasiruošusi kautynėms. Nūdienos riteriai tvirtai gniaužė rankose ginklus ir laukė saldžiosios keršto akimirkos.

Priešais rikiuote ant paauksuotos “Vespos” išvažiavo Mindžius. Jo šarvai blizgėjo kylančios saulės spinduliuose. Kaire ranka Mindžius spaudė motorolerio greičio rankeną, o dešine ranka spaudė savo tėvo palikimą - seną “‘Vinčesterį”.

- Vyrai, moterys, saugotojai. Išaušo ta diena, kuriai, mes tiek ilgai ruošėmės. Diena kuriai buvo įkurtas saugotojų Ordinas. Tad atlikime savo pareigą.

Mindžius nutilo, įkvėpė pilną krūtinę oro, iškėlė šautuvą virš galvos, užsuko greičio rankeną iki galo ir atsigręžė į savo karių gretas. Pirmose eilėse, su nenumaldomu ryžtu akyse stovėjo generolai: Arius, Mygatukas, Merkas, kuriam prie juosmens linksmai sau kabėjo tazeris, kuriuo jis dar taip nesenai čirškino Kakarūzą. Dabar gi Merkas stovėjo rūškanu veidu, gniaužė rankoje didžiulį kovos kirvį ir ruošėsi atkeršyti Kakarūzo skriaudikui.

Sugaudė motorolerių varikliai. Į orą pakilo išmetamųjų dujų debesis ir nespėjus jam išsisklaidyti erdvėje, kariauna darniomis gretomis, pašėlusiu greičiu pradėjo šturmuoti kalvą.
Padėk Dieve tiems kas paklius jiems po ranka...

***************************************************************************************************************************************************************

O po ranka:

Žaliasis nenaudėlis taip pat neleido laiko veltui. Susikvietė visą šutvę niekšelių. Vilkolakiai, valkirijos, gnomai ir kitoks juodasis “brudas” susirinko iš visos apylinkės ir sulindo už tvirtų pilies sienų, pasiruošęs aršiai kovai.


Vilkolakių gauja sunkiai kvėpavo laukdama kovos. Jų venomis vis greičiau tekėjo kraujas. Būsimos mirties tvaikais tvyrantis ore, vilkolakius vedė iš proto. Jų akys sruvo krauju, tvirtomis, aštriais nagais apdovanotomis, kojomis, pusiaužmogiai nekantriai braižė akmenimis grįstą pilies kiemą. Iš po jų letenų į šonus žiro žiežirbos…
Gnomai į akmenines pilies sienas galando savo plačiaašmenius kovos kirvius ir ir šlykščiai šiepė savo smirdančias iltis saugotojų armijos pusėn. Karts nuo karto orą sudrebindavo jų šlykštus, lyg skerdžiamos kiaulės priešmirtinis klyksmas, karo šūkis.

Žaliasis vagišius tikrai nesiruošė pasiduoti be kovos.
Iš aukščiausio pilies bokšto, jis per binoklį stebėjo saugotojų pasirengimą pilies šturmui ir jo veide švietė ryžtas ir pasitikėjimas. Jis visu šimtu procentų tikėjo savo pergale. Žaliasis stebėjo, kaip saugotojai išsirikiavo, kaip Mindžius jodinėjo kariaunos priešakyje ir kažką kalbėjo savo kariams, kaip saugotojai darniomis gretomis pajudėjo pilies link, tada pilies valdovas šaižiai sucypė ir tai buvo jo ženklas pradėti mūši.
Visa juodoji kariauna sujudo subruzdo. Gnomai, ginkluoti koviniais kirviais, sulipo ant pilies sienų, vilkolakiai glaudžiai susispietė prie pagrindinių pilies vartų, valkirijos ruošėsi kilti, kai tik bus duotas signalas. Istorijos atomazga neišvengiamai artėjo prie kulminacinio taško...


***************************************************************************************************************************************************************

Dienai besibaigiant:

Pilis degė, sienos virto griuvėsiais. Pilies prieigos ir vidinis kiemas buvo nuklotas vilkolakių, gnomų ir valkirijų lavonais. Kieme kraujas tekėjo upeliu. Aplinkui aidėjo mirštančiųjų aimanos. Žaliasis buvo užlipęs į aukščiausią pilies bokštą, kuris skendėjo liepsnose, ir ten laukė neišvengiamos savo mirties. Bėgti nebuvo kur, nebent koks stebuklas galėjo jį dabar išgelbėti.
Bokšto apačioje saugotojai rūškanais veidais laukė žaliojo mirties.
Dar kelios akimirkos ir žaliasis Kalėdų vagis virto pelenų krūva…



***************************************************************************************************************************************************************

...Tapu tapu, dilin dilin…

***************************************************************************************************************************************************************

Gėrį ir blogį reikia prisiminti amžinai. Gėrį, nes prisiminimas, kad jis mums kadaise buvo padarytas, padaro mus kilnesnius. Blogį, nes nuo tos akimirkos, kai jis mums buvo padarytas, mes privalome jausti pareigą atsilyginti už jį gėriu.
N. Gogous

***************************************************************************************************************************************************************

Su pagarba,
LTS Žurnalistikos Klubas