Įvykiai Prancūzijoje

Day 4,780, 03:30 Published in Lithuania Lithuania by Magnus Dux

Sveiki,

Taigi, iš esmės nutilus ginklams galima trumpai aprašyti apie veiksmus Prancūzijos teritorijoje bei tai, kas gi įvyko po "juodojo" penktadienio.

Kaip žinia, kiekvienais metais per "juodojo" penktadienio išpardavimus galima daugelį dalykų įsigyti su nuolaidomis: pradedant treniruočių kompleksais bei baigiant gamyklomis. Žinoma, nepamirštant ir karių: specialios pakuotės bei nuolaidos saldainiukams. Tad nieko keisto, jo spalio mėnesį kovų veiksmai kiek aprimsta, nes visi kaupia resursus apsipirkimui. Šie metai taipogi nebuvo išimtis. O tada pradėjo griaudėti ginklai..

Hydra aljanse nuotaikos buvo analogiškos - jokių karų iki išpardavimų, o tada matysime, ką galima bus nuveikt. Ir žinoma, buvo nuspręsta į ugnį mestis ne "stačia galva" (t. y., ne pirmosiomis dienomis po išpardavimo), bet kai didžiosios valstybės kiek "palengvins" savo resursų atsargas. Tad atakos laikui buvo pasirinktas pirmasis gruodžio savaitgalis.

Apie numatomą karą visi buvo informuoti, tiesa be konkrečių detalių. Nes daug ko nežinojome mes patys. Ne, ne todėl, kad kažkas kažko nesakė. Tiesiog išankstinio plano nebuvo, nes žemėlapis labai greitai keitėsi. Ypač pirmosiomis dienomis po išpardavimo, kai pasitaškę pinigais Code šalys nusipirko kelias pergales iš eilės. Rašau "nusipirko", nes nežinau kaip kitaip galima būtų pavadinti tų nesąmonių, vadinamų "shadow fighters" akciją. Pilnas komplektas vienam žaidėjui (5 pakuotės) kainuoja beveik 200€, o jas susipirkę buvo dauguma priešiško aljanso stipriausių žaidėjų. Tų pergalių rezultate Asterijos sąjungininkai buvo visiškai išstumti iš Prancūzijos, o vietoje jų pradėjo veistis priešai. Savo ruožtu, Asterijos valstybės bandė suorganizuoti kelias kontratakas, bet visos jos buvo nesėkmingos.

Tuo tarpu Hydros veiksmai buvo visiškai savarankiški ir renkamasi buvo iš esmės tarp Balkanų ir Prancūzijos teritorijos. Kaip žinia, galiausiai pasirinktas antrasis variantas. Tad kita užduotis buvo nenusileisti vieniems visiškoje priešų apsuptyje. Tai nebuvo taip paprasta, nes gyvatynas jau buvo įsiveisęs. Makedonai kažkodėl sugalvojo kroatus pulti ne Prancūzijoje, bet Vengrijoje. Olandams nepasisekė, nes Urugvajus, į kurį jie taikėsi, nusprendė išsitrinti net nebandydami kovoti, o latviai pernelyg ilgai delsdami praleido progą pulti, kol galėjo. Vėliau, prasidėjus RW buvo numesti į kitą, naktį vykusį mūšį Juodkalnijoje, kurį pralaimėjo.

Visgi, mums su ispanais pavyko. Ne tik nusileidome ir/ar išbuvome porą dienų. Į kampą įvarėme juodkalniečius, kuriems neliko nieko kito, kaip bandant gelbėti sąjungininkų rotacijas, atsitraukti patiems. Kiek netikėtai (netikėtai, nes iš pradžių tikėjomės pasigalynėti su Čile (kuri kovos pabūgo, palikdama sąjungininkus likimo valiai), o karą graikams skelbėme labiau dėmesio nukreipimui) išmetėme graikus. Patys užėmėme kertines pozicijas Prancūzijos viduryje, atimdami iš priešų galimybę efektyviai vykdyti rotacijas bei įstumdami kampan slovėnus. Pasinaudodami tuo (bei JAE pergale prieš kroatus) iš šiaurės vakarų į Prancūziją atkeliavo bulgarai, o į pietryčius - makedonai.

Vertinant visą kampaniją vertėtų pasakyti, jog pasiekėme turbūt gerokai daugiau, nei buvo galima tikėtis iš pradžių: įveikėme vengrus, prancūzus (taip, RW jie pernelyg nesipriešino, bet tai jau jų problemos), slovėnus bei dukart graikus. Teritorijoje neliko jokių priešiškų valstybių, išskyrus porą pačių prancūzų kolkas kontroliuojamų regionų. Pasitraukėme ne pralaimėdami, o palikdami Paryžių bulgarų pajėgoms.


Galiausiai, už šiuos nuveiktus darbus sulaukėme ir vaikiško keršto. Akivaizdu, jog kroatam Hydros ataka buvo itin skaudi - nepaisant keliolikos ar net keliasdešimties tūkstančių eurų išlaidų Code nesuspėjo pilnai įsitvirtinti Prancūzijos teritorijoje. Tad kaip paskutinės desperacijos veiksmą jie surengė antskrydį į Lietuvą. Nors tuo metu vis dar kontroliavome Paryžių (iš kur jie būtų galėję padėti sąjungininkams pratęsdami rotacijas), nusprendė skristi į Žemaitiją, taip eilinį kartą patvirtindami savanaudiškiausios tautos vardą. Aišku, čia jų likimas buvo toks, kaip kad galima buvo tikėtis - neužilgo buvo išrūkyti. Ar gali bandyti tai kartoti? Gali. Tegul bando. Tai, kad truputį susilpnina mus, reiškia, kad daugiau nenuveikia nieko doro, tik pasmerkia savo aljansą merdėjimui.

Maža to, šį skrydį lydėjo ir nemažas prieš Lietuvą nukreiptas dezinformacijos kiekis. Tiesa, ne iš vadovybės, o eilinių "lavonėlių". Gaila, bet kai kurie lietuviai (ar ne lietuviai, bet Lietuvos pilieičiai) buvo nusiteikę tikėti tomis nesąmonėmis. Vienas iš gandų - kas nutraukėme su kroatais sudarytą susitarimą. Apie jį galima pasakyti tik tiek, kad po to kai buvo galutinai nuspręsta pulti gruodžio pradžioje, apie tai buvo informuota ir Asteria. Po kurio laiko patys kroatai pasiūlė susitarti, jog jie nevogs iš Hydros, jei Hydra nepuls iki gruodžio 1d. Ironiška, bet vienas iš tų, kurie kaltina susitarimo sulaužymu buvo tas, kuris bandė vogt nuolatos. Aišku, dažniausiai nesėkmingai. Kitas mitas - jog buvo kažkoks mitinis susitarimas dėl resursų karų. Kad jie nesabotuotų mūsų. Nu jei toks susitarimas ir buvo, tai faktas, jog jie jo nesilaikė. Ne ištisai, bet vieną-kitą kartą bandymų trukdyti buvo. Bet nieko nepešdavo, nes tokiems įvykiams buvome pasiruošę: taškus rinkome gal sudėtingiau, bet saugiau. Stengėmės, kad "pašaliniuose" mūšiuose resurso ėmimo metu būtų tarpas tarp roundų. Faktas, kad jei jie koncentruotųsi tik į mus (su kokia 50 žaidėjų), tai būtų apsunkinę situaciją. Bet jie nėra dievai, kad galėtų sabotuot absoliučiai visas valstybes ir dar nuo sabotažo gint sąjungininkus.



Pagarbiai,
MD