[URM] Pagamintas Japonijoje, bet išgrynintas Lietuvoje

Day 2,350, 12:43 • Published in Lithuania Lithuania • by Akviliutte
Sveiki,

Šį kartą straipsnis bus šiek tiek kitoks nei įprastai esate pratę matyti URM straipsnius. Pabandysiu apžvelgti savo kelionės į Japoniją įspūdžius, bei šiek tiek informacijos apie šią šalį iš e pozicijos. Tad apsišarvuokite kantrybe, straipsnis bus tikrai netrumpas. Tačiau tikiuosi labai įdomus.


Taigi pirmiausia pradėsiu nuo e apžvalgos, čia juk erepas, todėl manau tam ir turėtumėme teikti pirmenybę.

Ir deja turiu blogų žinių, o gal ir nelabai. Priklausys nuo to kaip Jūs patys į tai žiūrite, tačiau… Japonija yra okupuota Kinijos. Labai liūdna, tačiau iš visko matyti, kad Japonai nėra aktyvūs. Tikriausiai dėl pavasario ir gerų orų. Na, bet tie geri orai Japonijoje mano žiniomis neilgai truks. Jau nuo kitos savaitės prasideda liūčių laikotarpis ir jų vadinama ,,Auksinė savaitė”, kuomet visi pamaldūs Japonijos žmonės tiesiog melsis, niekas nedirbs. Todėl mano spėjimu ir prie kompiuterio turėtų praleisti ilgiau laiko, na ir žinoma atsikovoti savo žemes.
Tačiau čia tik mano priliminarūs spėjimai, kaip bus ištiesų pamatysime vėliau.

Nors prieš dešimt dienų savo laikraštyje prezidentas skatino, nepasiduoti ir pradėti karą, kurio metu atsikovotų savo žemes, tačiau jau dešimt dienų jo laikraštyje nepasirodo nei vienas straipsnis apie tai kaip sekasi jiems. Na ką čia sekasi akivaizdu, jog nesiseka. Buvo bandytas kelti RW Shikoku rajone. Skiriamas finansavimas iš pačių piliečių sukaupto tankų rezervo. Taip pat buvo sukilimas organizuojamas ir Chingoku rajone. Matosi, jog bandoma atsikovoti savo žemes iš paskutiniųjų, tačiau neišeina- nepavyksta. Kaip minėjau anksčiau per mažai žmonių, per mažai pagalbos iš sąjungininkų.

Daugiau informacijos bus išspausdinta kitame straipsnyje, juk nenorime visų kortų atskleisti iš karto.
Naujame straipsnyje bus pateikta tikslesnė ir informatyvesnė informacija apie Japoniją, susisiekiau jau su Japonijos CP ir vCP uždaviau keliatą klausimų, jie patikino, jog neužilgo į juos bus atsakyta.


Na, o dabar pati įdomiausioji dalis:

Japonija yra apipinta įvairiausiomis legendomis ir tikrais faktais, kad straipsnis nebūtų visiškai pilkai ilgas ir nuobodus pasakojimas, paminėsiu keliatą mitų ar tikrų faktų, kurie šiek tiek padės susipažinti su Japonija ir jos kultūra, pabandysiu palyginti su Lietuva ir Vokietija, kurioje gyvenu aš pati 🙂

Taigi Faktai ir mitai:

1. Sakė- tai nėra, kaip mes Lietuviškai pavadintumėme, Ryžių degtinė, tai yra ryžių vynas.
2. Šiočio- Ryžių degtinė.
3. Siauraakių ir geltonos odos maži žmogeliukai. Anksčiau gal ir buvo taip, toks žmonių stereotipas, tačiau dabar dauguma tikrai buvo gerokai aukštesni už mane, didesnių akių už manąsias ir šviesesnės odos už manąją. Japonai gerokai sueuropėję, nors vidutinis jų ūgis: moterys-155cm, vyrų-170cm. Turėčiau kuo puikiausiai prie jų visuomenės pritapti, tačiau, vokietijoje jaučiuosi daug labiau savo ūgio atžvilgiu savesnė nei Japonijoje. Tačiau krepšinis nėra populiarus, nes dauguma deja nesiekia 2m ūgio. 😃
4. Populiariausias sportas deja ne dziudo ir ne karate, o Beisbolas. Tarp pasiturinčių verslininkų labiausiai paplitęs sportas- golfas ar lauko tenisas.
5. Mandagumas- kiek tu lenksies tiek ir jie lenksis, taip gali lankstytis visa diena, tai tiesa. Pati ant savo kailio, kaip yra sakoma, patyriau, kol galiausiai man pačiai atsibodo lankstytis. Japonų etiketas skirstomas į tris etapus:
1. Kuomet nepažįsti žmogaus, elgiesi labai santūriai, renki atidžiai žodžius, vartoji daug tokių priežodžių kaip san ar mas, kurie būtent ir reiškia pagarbą kitam žmogui.
Tarkim sakinys būtų toks: Panelė EmuSVsan yra puiki URM vadovė, kuri sugeba dirbti net ir pačiomis blogiausiomis sąlygomis, visi ją gerbia ir viena iš jų esu ir aš mas.
Kalbant apie tokią mandagumo formą, ištiesų aš šiame sakinyje pavartojau dar per mažai žodelių mas, bet na bendram vaizdui susidaryti, tikrai manau užtenka.
2. Kuomet bendrauji jau su pažįstamu žmogumi, tiesiog tame sakinyje, kurį parašiau viršuje užtektų parašyti EmuSVsan ir viskas.
3. Kuomet bendrauji su draugu jokių san jokių mas, paprasta gal ne visiškai gatvės kalba, bet tikrai ją primenanti.

Na o galiausiai betkokiu atvėjų kokiame etape būtum ir kaip bebendrautum niekada negalima pamiršti, padėkojant nusilenkti, pasisveikinant nusilenkti, atsisveikinant nusilenkti, ar šiaip nesant kokiai progai tiesiog nusilenkti 😃 ir nereiktų pamiršti kuo daugiau lenksies tuo bus maloniau tau pačiam bendrauti su Japonu. Ir dažnai iškylantis klausimas, kas daugiau lenkiasi moteris ar vyras? Deja turiu labiau nuliūdinti moteris, dar iki šių dienų išlikęs patriarchatas Japonijoje, nors jis ir nėra toks ryškus kaip anksčiau, tačiau visada žemiau lenkiasi moteris, atsitūpusios šiek tiek susikūprina net, nuleisdamos žemiau galvą, kad nebūtų aukščiau vyro.

(Kitus faktus apžvelgsime šiek tiek vėliau, nes jų yra tikra galybė, kiek sužinojau ir kiek dar nesužinojau)



Na pradėsiu kelionės įspūdžius pasakoti nuo pradžių. Taigi pirmiausia skridome su superiniais lėktuvais, tai yra emerate firmos tolimųjų skrydžių kompanijos lėktuvai, kuriuose duoda pusryčius pietus, pagalvėlės, pledus, ant akių užsidengti specialius (nežinau kaip jie tiksliai vadinasi), kojines, dantų šepetėlius, dantų pastą, bei specialų dėkliuką įsidėti muzikiniam kokiam nedideliam įrenginiui (telpa ir nedidelis telefonas). Taip pat duoda ausines, bei gali pasižiūrėti pačius naujausius filmus, kuriuos tik pradėjo rodyti kino teatruose, bei pasiklausyti muzikos surinktos iš viso pasaulio (deja lietuviško nieko neradau). Tag jeigu kas skridote su šiais lėktuvais, tikiu, kad galėsite man paantrinti, o gal net ir papildyti.
Lėktuvo kėdės patogios, kelionė neprailgsta. Skridome apie 18valandų. plius keliatą valandų praleidome Dubajaus oro uoste, nes teko skristi su persėdimu.

Japonijoje išlipom apie 17 valandą jų laiku, Lietuvos 11valandą, Vokietijos, 10valandą. Na ir čia prasidėjo visas 2 valandų malonumas, reikėjo užpildyti deklaraciją, jei kažką ne taip užpildai- pildyk iš naujo, prastovėjai eileje apie pusvalandį, dabar gali drąsiai keliauti į eilės galą ir vėl laukti tiek pat. Na galų gale viskas tvarkoj su deklaracija, šį etapą praėjome, laukia kiti 😃
Muitinė- iškratė lagaminus iki siūlelio, kaip didžiausius nusikaltėlius, apieškojo visus drabužius iki siūlelio, žodžiu, visas lagaminas buvo apverstas aukštyn kojom aš beveik išrengta. Vežėmės šiek tiek maistuko, viską pradarė visas pakuotes pratikrino, vežėmės Lietuviškos degtinės dėl visa pikto, tą pradare patikrino, pačią mane aptikrino gal tris kartus.
Kitas etapas, jau beveik išeinant pro paskutiniuosius vartus. Paėmė pirštų antspaudus, nufotografavo, iš 3 kampų, kaip didžiausią nusikaltėlę.
Visam šitam reikalui užtrukom apie 3 valandas. Į viešbutį pajudėjome tik 20valandą vakaro. Mes dar tikėjomes, kad pasivaikščiosim po Tokijų, tačiau be šansų, gidas pranešė, jok iki viešbučio keliausim pusantros valandos, pačiame viešbutyje prisiregistravimas užtruko apie gerą valandą. Visumoje nebuvo nei kada kur vaikščioti- Viskas uždaryta pagrinde, dirba tik kavinukės.

Antroji diena Japonijoje buvo Šintų (kitaip sakant, jų pagonių) šventykloje, vėliau važiavome į dangoraižių kvartalą ir galiausiai į Kanon Templ ( Kanono budistinė šventykla). Jos manęs ypatingai nesužavėjo, esu tokių mačiusi ir per televiziją ir daugalyje fotografijų. Nespinduliavo jokia ypatinga dvasine atmosfera, tai daugiau sukomercintas ir turistams skirtos vietos, daug viskių mažų prekystalių su daug viskiausių amuletų, kurie kažin ar kiek padeda, beabejonės del visa pikto nusipirkome keliatą, tačiau tik dėl visa pikto 😃

Vėliau savarankiškai patraukėm į Akahabarą, kas nežino kas tai yra 😃 tuojaus nelaukusi papasakosiu.

Tai technikos ir kas svarbiausia Anime bei Manga sostinė. Tai didžiulis kelių gatvių rajonas, kuriame pilna technikos, kurią gali nusipirkti be mokesčių. Tarkim Eos 700D Canon fotoapatratas kainuoja normaliai parduotuvėje 700 eurų Vokietijoje (Lietuvoje kainų nežinau), į rinkinį įeina sandartinis vidutinis objektyvas. Čia tą patį fotoaparatą gali įsigyti už 400 eurų. Tačiau viena bėda, nusipirkai viskas ok, o kaip parsiveši namo? Muitas gali šiek tiek apkandžioti sparnus. Aišku gal nesumokėsi 700 eurų tačiau kaina šiek tiek šoktels, gal kokiu 100 eurų. Na ir čia optimistiški spėjimai bei gali būti šiokia tokia paklaida, žinoma, tiek tiksliai nesidomėjau. Tačiau jei manote, kad klystu beabejonės pataisykite, bet bendrą įspūdį susidaryti tikrai manau galima.

Anime veikėjų ar manga čia tiesiog gatvėje gal nesutiksite, bet apsimetėlių budizmo išpažintojų- no problem, vienas iš tokių prie mūsų ir prisistate. Padovanojo ženkliuką sake jis mums laimę neš, vėliau paprašė pasirašyt į jo knygelę, kad žinotų už ką melstis, veliau paprašė parašyt sumą, kurią mes paaukosime. Savaime suprantama argi mums gaila? Paaukojom 100 Jenų. Tada mūsų budistas ir sako: ,,Ne ne ne ne, 100 jenų per mažai, mažiausiai 10 000 jenų.” Mes aišku atsisakėm tiek aukoti, sorry, bet mes tiek negalėjom skirti, mums reikėjo juk išgyventi visas 10 dienų su tiek kiek turejom, o turėjom tikrai ne per daugiausiai, tad 10 000 jenų super didelė suma. Tas, kad griebė piktai iš rankų tuos ženkliukus, spjovė mums po kojom ir net bėgte piktas nubėgo 😃DD
Vėliau pasigavom vietinė gražia mergaitę.

(foto paimta iš interneto, nesileido fotografuojamos su mūsų fotoaparatais)

Nepagalvokite nieko blogo, tai nėra mergaitė iš stoties, kaip mes esame įpratę sakyti, tai mergaitės 16-18 metų, kurios dirba kavinėje. Kavinė- kaip iš anime filmukų. Krykštaujančios linksmos mergaitės apsirengusios anime filmukuose atvaizduotomis aprangomis, kaip kavinių padavėjos. Tau iškeps gražų Hello Kity omletą su ryžiais, pasakys burtažodį: ,, Hia čia fu midžia ič”, šį burtažodį turi sakyti ant to maisto, kurį jos tau atneša, nesvarbu kas tai bebūtų desertas, omletas ar tiesiog sultys, pasakes burtažodį keturių pirštų kombinacija turi suformuoti širdelę ir smiliais nukreipti vėliau į maistą ar gėrymą, kurį valgai, ir turiu pasakyti vieną, kad tai ištiesų veikia. Viskas buvo begalo skanu 🙂 Mūsų garbei net šou surengė, padainavo pagal karokę dainelę, pašoko, mums davė skambaliukus patriukšmauti ir, vėliau liftu- laiko mašina nuleido mus deja į realybę 😃



Na čia apžvelgiau tik pirmųjų dienų įspudžius, ai pamiršau paminėti 😃 viešbutis, tikrai sužavėjo su savo nepaprastu WC-spa 😃 :




Daugiau faktų įdomybių apie Japoniją perskaitysite kitame straipsnyje:
1. Japoniškų vestuvių tradicija.
2. Pačinko- siaubinga nepagydoma liga
3. Arbata- bulijonas?
4. Pasivaikščiojimas su beždžionėmis
5. Bus atskleista paslaptis, kaip išgyventi virš 100 metų
6. Bembiškas gyvenimas

Kas tai ir apie ką tai nesuprasi neparagavęs sakės, tačiau kas jos ragavo tikrai napasigailėjo 😉

Pagarbiai URM ambasadorė Japonijoje Akviliutte