Join the new world

ŠEŠĖLIŲ ŽAIDIMAI: ĖJIMAS ŽIRGU 2 dalis.

Paežerių miestelis buvo kelios valandos kelio nuo miško, kuriame apsistojo LS būriai, galima sakyti to miško pačiame pakraštyje. Pats pavadinimas nelabai atspindėjo miestelio geograinę padėtį. Aplinkui 20 km. spinduliu nebuvo nė vieno ežero, tik pelkės. Jei čia kada ir buvo ežeras, tai jis turėjo būti labai seniai. Net patys seniausi miestelio gyventojai nebeprisimena, čia buvus ką nors daugiau nei nepražengiamas pelkes. Legenda byloja, kad būtent šiose pelkėse yra paslėptas Vytauto Didžiojo karstas, paslėptas vietinio kunigo, dar tais laikais, kai Lietuvą niokojo carinės Rusijos priešų ordos.
Leitenantas Vi Di, su dviem šalia einančiais kareiviais paryčiais pagaliau pasiekė miestelio prieeigas.
-Kur toliau eisime VD, negi į patį miestelį,- pasidomėjo stambus, barzda ir plačiais ūsais apaugęs, gal per 40metų turintis vyras.
-Nors ir į miestelį, kad tik daugiau nebereikėtų klampot per tas pelkes, - su viltimi į leitenantą pažvelgė jaunas kareivis.
-Ne Mygatuk, į miestelį iš kart neisime, nuliūdino jį VD. Negalime eiti keliu, nes rizikuotume būti pastebėti LK patrulių. Be to eiti jau netoli,- ištiesė ranką ir parodė į tolumoje boluojančių pastatų siluetus.. Ten mūsų tikslas.
Tie tolumoje boluojantys pastatai, buvo Ponios Funnytė ferma. Ji su savo vyru, vietiniu miestelio notaru, Lariox turėjo didelį ūkį. Augino grūdus, laikė kelias karves porą kiaulių. Ir turėjo didžiules arklides su arkliais. Tiesa dabar jos jau porą metų tuščios, o vietoj arklių ten apsigyveno karo našlaičiai. Pati Funnytė, jau 2metai gyveno vieniša. Jos vyras prieš du metus išvyko į komondiruotę sostinėn ir dingo be žinios. Ji įtarė, kad pakeliui į sostinę, Lariox užpuolė LK arba tuo metu siautėję visokie banditai. Nors pikti liežuviai mala, jog Funnytes vyras gyvas ir gyvena užsienyje su kažkokia Ukrainos ambasadoriaus dukra.
Nepaisant visų kalbų, Funnytė vis dar mylėjo savo vyrą ir jo laukė, o savo meilę belaukdama išreiškė rūpindamasi vaikais, tapusiais našlaičiais. Jai taip pat talkino pora senų kaimo moterėlių, apsigyvenusių kartu su ja gyvenamąjame name. Bei laiks nuo laiko ją lankydavęs Paežerių miestelio parapijos kunigas Rooo27. Pačiame Funytės ūkyje jau glaudėsi iš viso apie 50 vaikų, o vietiniai net juokais vadino šį ūkį “Akademija:.
3kareiviai įėjo į gyvenamąjį pastatą ir prieangyje vos nesusidūrė su vietine moterėle.
-Laba diena ponia,- tarė VD.- Funnytė ar kunigas Rooo namuose?
-Ponia Funnytė išvykusi į miestą, bet Kunigas Rooo dabar arklidėse pas vaikus,- atgavo žadą moteris. Prašome į vidų, aš tuoj jį pakviesiu.
Vyrai įėjo į vidų.Viduje buvo švaru. Mygatukas sustojo prie lango, stebėti galimo priešo pasirodymo, tuo tarpu Vd su kitu LS kariu patogiai įsitaisę krėsluose laukė ir stebėjo gretimam kambaryje žaidžiančius 4 vaikus.
Vaikai greitai pastebėjo, kažkokius nepažystamus dėdes ir nustoję žaisti, pradėjo smalsiom akutėm stebėti atvykėlius. Viena, gal 5metų mergaitė, pūstais žandukais ir nušiurusia, bet dar tinkama dėvėti pilka languota suknele, staiga pribėgo prie LS kario paėmė jo didelę ranką savo dviem mažais delnukais ir pradėjo kalbinti.
-Dėde dėde, einam, aš parodysiu ką turiu. Einam dėde.
-Tu man parody ką turi kai tau sueis 18metų,- grubiai atkirto kareivis ir atsistojęs, ištraukė ranką iš sutrikusios mergaitės delnų, paėjėjo metrą į šoną.
-Bimbagalvi, tu nesi šeimos žmogus ane, - nusišypsojo VD? Jis pasilenkė prie sutrikusios mergaitės pasikniso kišenėje ir ištraukęs padavė jai juodo šokolado plytelę.Mergaitė visą paraudo, nusišypsojo ir laiminga bei juokdamasi nubėgo pas savo juos stebinčius draugus.
Po kelių minučių grįžo senoji moterėlė, vedina juoda sutana apsivilkusio kunigo. Jo plaukai buvo juodi, kaip ir sutana, o jam beeinant plevėsavo jau gana ilga, kelis mėnesius neskusta tokia pat juoda kaip smala barzda. Ant akių buvo užsidėjęs tamsintus akinius. Pats kunigas labiau panašėjo į rusų popą ar sunkiojo metalo grupės būgnininką.
-Tebūnie pagarbintas aukščiausiąsis, - kunigas kreipėsi į vyrus ir peržegnojo.
Tebūnie pagarbintas, - atsakė LS kareiviai.
Ko mano brangieji tikėjimo broliai norėjote iš manęs?
Ar galime apie tai pakalbėti kur privačiau, šventasis tėve, paklausė VD?
-Žinoma mano broli. Ar mano sesė, kunigas atsisuko į moterėlę, neprieštaraus jeigu mes pasinaudosime ponios Funnytės privačiu kambariu viršuje?
Moterėlė pagarbiai linktelėjo galvą, ir kinigui parodžius ranka į laiptus visi 4 sugužėjo į antrame aukšte esantį Funnytės miegamąjį.
Vos tik įžengęs į kambarį, kunigas staigiai nusiplėšė sutaną, barzdą ir kartu su akiniais nusviedęs juos į kambario kampą ant grindų, be jėgų parkrito ant lovos, pradėjo kūkčioti:
-Viskas vyrai, daugiau nebegaliu, nebegaliu…
-Reikia Roo, reikia…, - tapšnodamas per petį ramino jį VD.
-Vyrai jūs nesuprantat. Tegul GW kitą ką informatoriumi čia paskiria. Nuo kazdienio vyno gėrimo per mišias, man jau skauda skrandį ir vidurius paleido. O dar tas celibatas.
-Tau bent nereikia per miškus ir pelkes klampot,- įsikišo į guodimą Mygatukas.
-Tikrai taip, - pritarė Bimbagalvis, o dėl celibato, yra Funnytė, ji gi viską žino. Graži moteris, tereik tik susibendrauti judviem.
-Galvoji aš nebandžiau, - pakėlė raudonas akis Rooo į vyrus, ji vis dar tą savo niekšą vyrą myli. Nors jis jau seniausiai su kitomis laisvas užsienyje duodasi arba pūva LK kalėjime. Tada jis tarsi tik dabar susivokęs, apsiramino ir paklausė.
-Vyrai kokiu reikalu atėjote?
Mums reikia papildyti maisto atsargas, tarė VD, ar galėtum suorganizuoti paramą iš žmonių?
Žinoma galiu, tik duokit man keletą valandų, kol aš per žmones subėgiosiu. Vietiniai jus labai remia.
-Jokių problemų, mes į tą laiką pasižvalgysime po miestelį.
-Tikiuosi jūs taip apsirengę su LS uniformom neisit,- jau linksmiau prakalbo Rooo? Eime į tvartą, ten jums duosiu kuo persirengti.

Tvarte buvo didžiulė drabužių krūva. Bimbagalvis pasiėme vienus marškinius, pauostė ir susiraukė.
-Iš kur tu jų tiek ištraukei?
-Iš šarvojimo salės, atsakė Rooo. Mirusiems vis tiek jų nebereikia, o šie gali vaikams praversti. Juk reikia juos kažkaip aprengti.
LS kareiviai persirengė paprastais valstietiškais drabužiais ir patraukė miestelio link. Po pusvalandžio ėjimo jie priėjo Paežerius. Paežeriai juos pasitiko slogia baimės atmosfera. Žmonių beveik nesimatė. Jei ir pasirodydavo koks vienas kitas, tai skubėdavo kuo greičiau pasišalinti nuo kelio. Gatvės buvo tuščios ir tik patrulinis LK džipas, ar kitas LK karinis transportas sudrumzdavo gatvių tylą.
Vyrai patraukė miestelio -aikštės link, tikėdamiesi nors ten išvysti daugiau gyvybės. Deja aikštė pasirodė es anti tokia pat tuščia. Gale aikštės jie išvydo tabaluojantį kažkokį pajuodavusį kūną. Jis buvo pakartas čia pat ant žibinto stulpo, o ant kaklo užmesta lentelė su užrašu “Maištininkas”. Vos už kelių metrų nuo pakaruoklio esančioje kavinėje, 3LK kareiviai net sušilę kortavo kortomis visai nekreipdami dėmesio į numirėlį.
-VD, -šnabžtelėjo Bimbagalvis, neždinamės iš čia. Be to man atrodo tas žmogus mus seka.
Ir tikrai žvilgtelėjus VD sau už nugaros, kažkokia, tamsiai apsirengusi figūra šmurkštelėjo už gatvės kampo.
Supratau Bimbagalvi, tarstelėjo VD. Eime aš kai ką sugalvojau ir parodėį netoliese esantį barą-užeigą.
Vyrai įėjo į barą. Baras kaip ir visas miestas buvo tuščias, tik vienišas barmenas nuobodžiaudamas valė dulkes nuo stalo. Vd priėjo prie jo, ir padavė pinigus ir paprašė 3alaus. Tada lyg tarp kitko paklausė:
Sakykit, kur čia pas jus toletas. Mus reikalas prispyrė vienas?
Baro gale, - parodė į duris barmenas.
Visi trys sugužėjo į tualetą.
Kas toliau VD, nesuprato vis dar Mygatukas.
-Lipam pro langą ir tiesiu taikymu judam iš čia lauk atgal į fermą, parodė pirštu VD į tualete esantį mažą langelį. Jei Dievas užtrenkia duris, atveria langą, nusišypsojo VD.

Jau temo, kai LS vyrai pargrįžo atgal į Funnytės “Akademiją”. Juos čia pasitiko maloni staigmena. Priešais fermos gyvenamąjį pastatą ant pievelės pūpsojo žmonių suaukoti lašiniai, sūriai, kelios negyvos žąsys, dėžė kiaušinių ir visokio kitokio gėrio. Šalia viso šio gėrio stovėjo Rooo vel apsirengęs kaip kunigas ir jau laukė jų grįžtant.
Kaip praėjo žvalgyba mieste?
Ne kaip, kažkas mus sekė, paniuręs atsakė VD, tačiau tuoj pat pralinksmėjo. Kiek daug visko prinešėt, nė nesitikėjau. Ir kaip mes dabar tiek daug atgal į stovyklą nugabensime? Gal turite kokį automobilį?
Turim vežimą. Automobiliais jau seniai niekas iš vietinių pas mus nevažinėja, kai LK įsakė konfiskuot kiekvieną bendzino kanistrą savo tankams ir mašinoms. Pasikinkysit vieną iš tų 2.mūsų turimų senų kuinų ir ramiai nuvyksit kur jums reikia…su Dievo pagalba.
-Na taip…,-sutriko leitenantas, …ark as nors mokat iš jūsų vairuot arklį? Vd atsisuko į abu savo bendražygius. Aš miesto vaikis, net neįsivaizduoju kaip ant jo užlipt.
-Aš važnyčiot moku, atsakė Mygatukas. Mano senelis kilės iš kaimo, vaikystėje mokino šiek tiek.
Mygatukas pakinkė arklį į vežimą, tuo tarpu vyrai sunešė maistą: sukrovė, lašinius, dešras kiaušinių dežes, o kad nesimatytų kas vežama ir jų pačių, viską apklojo palomis ir šiaudų kuokštais. Vsiką pabaigę Vd su Bimbagalviu palindo po palomis tarp maisto, o Mygatukas sėdo į vežėjo vietą su botagu.
-O ką šitas turtas čia veikia! Vyrai palaukit. Rooo įkišo ranką tarp maišų ir ištraukė ten kaimiečių įdėtą butelį degtinės. Neee, tu lieki čia brangusis.
-Maniau Rooo, tau paleido vidurius nuo gėrimo,- nustebo Bimbagalvis, graudžiai žiūrėdamas į dingstantį butelį tarp Rooo kunigo sutanos.
-Ne nuo gėrimo, o nuo vyno. Įlašinsiu raudonų valgomųjų dažų ir bus ką per mišias gerti, - patenkintas sučepsėjo “kunigas”. Beje saugokitės patrulių. Važiuokit pietrytiniu keliu, šiauriniai keliai visi Lk postų užstatyti. Taip gal ilgiau, bet saugiau.

Dangus visiškai pajuodo. Paskutiniai kruvini saulės spinduliai dingo iš horiznto. Kareivių vežimas dardėjo per aptykusius laukus, miško link, ir tik arklio kanopos kaukšėdamos į asfaltuotą kelią kėlė šiokį tokį triukšmą.
Staiga už kalvos esančiame posukyje prie pat įvažiąvimo į mišką pasimatė šviesos.
-Patikros postas, damit! Vd nusikeikė.
- ką dabar darysime leitenante,- paklausė Mygatukas vežimo draugo?
-Jų per daug, bet jei apsisuksime, jie tikrai mus pastebės jei dar nepastebėjo, o tai sukels įtarimą...Vienintelė išeitis priartėt lyg niekur nieko prie jų ir netikėtai prasiveržt miškan.
Vežimas s artėjo link LK posto. Jau buvo galima aiškiai matyti prie kelio įrengtą kulkosvaidžio žiedą, ir šalia jo įsitempusius du LK karius. Tolėliau stovėjo dar du kariniai džipai ir kareivių būrys. Vienas iš jų lėtai priėjo prie vežimo ir sėdinčio vežiko.
-Stot! Patikrinimas! Duok šen savo dokumentus. Ką veži?
Stojo mirtina tyla. Mygatuką išmušė prakaito lašeliai.
Pykšt! Tylą perskrodžia šūvis. Kareivis susvirduliuoja ir krenta ant asfalto. Tuo tarpu arklys pasibaidęs be komandos duodasi lėkt į priekį.
Myga greičiau! Jie mus pasivys! Junk kitą pavarą! Šaukė VD.
Kokią kitą? Čia arklys, čia tik 2 pavaros! Žingsniuot ir ristele.
Tai įjunk trečią-jie jau atlekia!!!
Tolumoje pasirodė artėjančio LK džipo šviesos.
Tai pats ir junk!. Kaip aš tau perjungsiu pavarą kai jo pavarų svirtis ten tarp kojų? Šaukė užpykęs Mygatukas.
Pykšt pykšt! Kareiviai esantys džipe, atidengė ugnį į vežimą. Vd su Bimbagalviu prigulė. Viena kulka pataikė į kiaušinių dežę ir aptaškė juos kiaušinių tyre.
-O ble...nusikeikė riebiai Bimbagalvis.
_ Nagi šaudom į juos, šaudom atgal, neleidžiam priartėt, - davė komandą VD!
Tratatata. Kažkas deginančio ir skausmingo įsiskverbė į VD šlaunį. Leitenantas susigriebė už kojos.
-Koja! Tie niekšai pataikė man į koją!!!
-Ko čia spygauji! Į tavo koją pataikė ne į kiaušus…Nagi pridenk! Keičiu apkabą, sušuko ant VD piktas bimbagalvis! Tuo tarpu viena kulka prašvilpė jam pro pakaušį ir išplėšė iš kairio šono kuokštelį plaukų.
Pykšt pykšt! Vi Di paleido pora atsakomųjų šūvių į priartėjusio džipo vairuotojo pusę. Džipą sumėtė, jis stabtelėjo, tačiau paskutinę akimrką vairuotojas suvaldė automobilį ir grįžo iš mško samanų ant asfaltuoto kelio. Tuo tarpu juos pralenkė antrasis Lk džipas ir pradėjo vytis bėglius.
-Po velnių, jie vėl didina greitį ir mus atsiveja, sušuko VD! Velnias…man baigėsi kulkos.
-Ne jie atsiveja, bet mūs arklys bėgt pavargo,- įsiterpė Mygatukas.
Džipas nesustabdomai artėjo prie be amunicijos likusių LS kareivių. Buvo jau galima net įžiūrėti šautuvo vamzdžius nukreiptus į beginkliais tapusius vargšus laisvės miškų kovotojus. Mirtis žvelgė jiems į akis…
Tratatatatatata…! Prapliupo uraganinė automatų tirada.Džipas staigiai nuslydo į miško kelio kelkraštį ir apsivertė.Džipo vairuotojo, pusė korpuso išlindo pro priekinį stiklą. Vienas dar gyvas Lk kareivis šoko iš beužsidegančios mašinos, tačiau uraganinė ugnis pagavo jį dar ore ir paguldė ant žemės. Tuo tarpu 2trasis džipas važiavęs iš paskos,staigiai sustojo, ir cypiant padangoms, neatsišaudydamas apsisuko, nurūko miško išvažiavimo link.
-Kas čia!?
-Savi, atsakė VD, kai arklys sustojo prie nepažystamųjų būrio besislepiančių miško krūmų ir šakų šešėliuose.
- Kodinis žodis?
-Lygiuot.
- Šauniai linksminatės vyrai, - prakalbo vienas iš šešįlių, sakykit ką čia turit?
-Maisto atsargos stovyklai ST, atsakė VD, ir apkabino LS brolį. Jei ne jūs mums būtų ragas. Jūs net neįsivaizduojate kaip laiku pasirodėte. St nusišypsojo.
- O ką darysit su arkliu?
-Reikės jį gražint atgal...prakalbo Vd ir tuoj pat nutilo. Arkliui iš pilvo tabalavo žarnos ir jis pats muistėsi didelėje agonijoje. Susišaudymo metu bent pora kulkų perėžė jam pilvą.
-Nušausim, kad nesikankintų, - pasitaisė VD, o mėsą galim panaudot. Pasakysim, kad jautiena. Vis tiek kareiviai, tiek laiko praleidę miške neatskirs jautienos nuoarklienos.
Gerai,- sutiko ST, ...tik glookui nesakykit. Prieš kelias dienas tikrindamas postą užmyniau pelę. Tai jis mane apšaukė išdaviku, po to,kad jo nekenčiu ir dar valandą klūpėjo prie pelės žvakę degindamas.
- Nė žodžio Second Time, - linktelėjo jam VD
Pasigirdo šūvis...



Reklama, Bimbagalvis labai prase pareklamuot http://www.erepublik.com/en/article/naujok-gidas-atnaujintas-dizainas-ir-papildyta--2146585/1/20

Dekui tiems 7iems kurie perskaitys viska iki galo