Join the new world

Sveiki. Ledai po truputį juda jau iš vietos ir galiu pasidžiaugti, kad aš jau ne Meksikoje! Nors dar esu Šiaurės Amerikoje, tačiau tai buvo planuota ir greitu metu turėčiau vėl grįžti į Europą aplankyti dar neaplankytas valstybes. O dabar apžvelgsiu kitas šalis, kuriose pabūvojau anksčiau. Skaitom!

Ankstesni šio ciklo straipsniai:
Kelionė aplink pasaulį [1]. Pirmieji įspūdžiai
Kelionė aplink pasaulį [2]. Pirmoji rimtesnė kliūtis
Kelionė aplink pasaulį [3]. Kaimyninių valstybių aplankymas
Kelionė aplink pasaulį [4]. Balkanų apgultis
Kelionė aplink pasaulį [5]. Sunkiausias laikotarpis

Gegužės 5 diena. Po svetingos viešnagės Prancūzijoje kitas kelionės maršrutas buvo lengvai nuspėjamas. Kadangi Britanijos žemėse apsistoję buvo ne tik prancūzai, bet ir Taivanas, tad tereikėjo pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir tapti šios Azijos šalies piliečiu. O tai padaryti didele mano nuostaba buvo tikrai lengva.



Tiesą sakant nesitikėjau, kad taivaniečiai tokie draugiški ir supratingi piliečiai. Nors ši šalis žaidimo mastu yra ne nykštukė ir gan gerai laikosi tarptautinėje arenoje, tačiau tikėjausi, kad jie kreivai žiūrės į mano pilietybės užklausą ir su manim vengs bet kokio tiesioginio kontakto. Tačiau gavosi viskas atvirkščiai. Malonūs sutikimo šūksniai, šiltas bendravimas bei linkėjimai tolimesnėje kelionėje – štai ką gavau šioje mums egzotiškoje šalyje. Taivanas tapo pirmąja mano aplankyta ne Europos valstybe ir toks sutikimas davė papildomos motyvacijos tęsti savo kelionę ir aplankyti kiek įmanoma daugiau, o gal ir visas, žaidimo valstybes.

Gegužės 12 diena. Taivane užtrukau lygiai savaitę kol gavau kitos šalies pilietybę. Tam yra kelios priežastys. Pirma, nebuvo tinkamo mūšio, kuriame galėčiau paimti BH medalį. Tik po kelių dienų laukimo sulaukiau tokios progos ir įvykdžiau šį tikslą. Antra, 20-ąja savo aplankyta valstybe pasirinkau Norvegiją, o žinant tai, kad tai yra nykštukinė šalis lyginant su piliečių skaičiumi, tai man sudarė didelių problemų. Ne paslaptis, kad žymiai lengviau yra gauti didelės šalies pilietybę, kuri turi ne vieną ir ne du regionus. Tokios valstybės į norinčius atvykti į jų šalį žiūri kiek paprasčiau, ramiau bei supratingiau.



Su tokiomis šalimis kaip Norvegija visada galima laukti bet ko. Kodėl? Todėl, kad šalyje gyvena labai mažas skaičius piliečių, dar turint galvoje, kad ne visi yra tikri norvegai, nemažai galima sutikti ir emigrantų. Tokios šalys stengiasi apsisaugoti nuo PTO pavojaus, kurį padaryti yra žymiai lengviau nei didelėje šalyje. Būtent dėl šitų priežasčių Norvegijos valdžia į mane šnairavo kreivai. Teko įtikinėti, kad ankstesnėse mažose valstybėse nepridariau nieko tokio, dėl ko turėčiau kelti nepasitikėjimą. Spaudžiau juos, nes mane spaudė ir laikas. Likęs laikas, iki kada norvegai bus ištrinti tuo metu Skandinavijoje apsistojusios Lenkijos. Nėra valstybės – nėra galimybių į ją pateikti. Tad po ilgų įkalbinėjimų, vis dėl to gavau šios šalies pilietybę ir Norvegija tapo jubiliejine jau 20-ąja aplankyta šalime šiame žaidime! Mūšį surasti sunku nebuvo. Lengvai paimtas BH Nord-Norge regione ir kelionė toliau pratęsiama.

Gegužės 18 diena. Po Norvegijos labai norėjau aplankyti Šiaurės Ameriką, tai yra JAV arba Kanadą. Tiesą sakant, toks ir buvo pradinis mano tikslas, kurį nusistačiau dar būnant Norvegijoje. Tačiau ne viskas klostosi taip, kaip tu nori. Susisiekiau su JAV valdžia, kuri iš pat pradžių man pasirodė arogantiška ir ji tokia atrodo iki šiol. Tad pasinaudodamas dabartine situacija džiaugiuosi, kad šiuo metu kišame jiems pagalius į ratus ir taip tampome šiems pasikėlusiems žmonėms už ūsų! Dar tada vienas iš JAV valdžios žmonių mane pasiuntė toli toli, kai pasiteiravau ar įmanoma gauti šios šalies pilietybę. Jei nenori, tai ir nereikia – tariau sau ir pasukau į priešingą pusę. Į Rusiją.



Rusijoje pilietybę gauti sunku nebuvo. Nors rusai ne ką geriau man nei amerikiečiai, tačiau neliko kito pasirinkimo. Atlikti standartiniai ėjimai kaip užklausos pateikimas, susisiekimas su šalies valdžia dėl greitesnio ir sklandesnio pilietybės suteikimo. Gavus pilietybę išleistas straipsnis. Sukalta reikiama žala tam tikrame mūšyje norint paiimti BH už lankomą šalį. Įvykdžius visus šiuos tikslus valstybė paliekama. Ne išimtis ir su Rusija. Sakome ate ate rusams ir keliaujame toliau.

Gegužės 20 diena. O kita aplankyta šalis man, tikiu, kad ir daugeliui Lietuvos piliečių, kelia itin šiltus prisiminimus ir sentimentus. Dar ir dabar pamenu, kad kai aktyviau pradėjau žaisti šį žaidimą, tuo metu Lietuvoje lankėsi keliolika Indonezijos piliečių, susibūrusių į Jelly Army būrį. Jie ne tik padėjo mums karuose, tačiau taip stiprino abiejų valstybių ryšį bei abipusį bendradarbiavimą. Tad tik Indonezijos valdžiai užsiminus, kad originali mano šalis yra Lietuva, dėl pilietybės suteikimo nebeliko jokių problemų. Perėjęs skersai Rusiją ir atsidūręs visai kitame krašte, Indonezija tapo laikinais mano namais.



Tie namai tikrai svetingi ir šilti. Indonezija būtų viena iš tų šalių, kurioje norėčiau apsistoti ilgiau. Surastas tinkamas mūšis ir mūšyje sukalta reikiama žala. Kad ir kaip būtų gaila, tačiau Indoneziją tenka palikti ir keliauti toliau.

Gegužės 21 diena. Kita stotelė rasta labai greitai. Tačiau nepasakyčiau, kad tą padaryti buvo labai lengva, žinant tai, kad 23-ąja aplankyta valstybe tapo Singapūras, kurio piliečių skaičius tuo metu nesiekė net 300.



Čia kaip ir Danijoje galioja tokia taisyklė, kad pilietybės suteikinėjamos tik tikriems piliečiams, o svetimšaliams gali būti suteikta tik su labai didele išimtimi. Nežinau ar keliaujantis asmuo po pasaulį ir bandantis aplankyti visas pasaulio valstybes yra labai didelė išimtis, tačiau būtent taip ir atsitiko. Nemanykite, kad pateikus užklausą viskas tuo ir pasibaigė. Iškart susisiekiau su Singapūro prezidentu Morphine ir tik po labai ilgo dialogo pavyko jį įkalbėti. Buvau jam dėkingas, o apie mane aplankiusią sėkmę jis dar kartą patvirtino po išleistu straipsniu:

„consider yourself lucky... because not many get singa cs 🙂“

Tinkamą mūšį surasti buvo išties sunku. Tuo metu Singapūras dalyvavo treniruočių kare su Indonezija, bet tų mūšių teko laukti labai ilgai. Pagaliau išlaukta ir galima keliauti toliau.

Birželio 1 diena. Po Singapūro turėjau begalę variantų kur keltis toliau, tačiau vis neapsisprendžiau kur keliauti būtų geriausia. Buvo minčių skverbtis į pietus ir aplankyti Australiją arba Naująją Zelandiją. O gal į Indijos žemes, kuriose karaliavo dar neaplankytos tokios šalys kaip Urugvajus, Peru, Iranas, Kanada ar Argentina. Pasirinkimas išties nemažas, tačiau nutariau pabandyti laimę su Iranu. Toks sprendimas pasiteisino ir po vienuolikos dienų praleistų Singapūre pagaliau gavau kitos šalies pilietybę.



Simboliška, bet tai sutapo su vasaros pradžia. Taip pat sutapo ir tai, kad buvau kviečiamas į Lietuvos vyriausybę pasidarbuoti VRM ministru. Viską gerai apgalvojęs ir apsvarstęs nutariau, kad laikas grįžti namo. Be perstojo aplankytos 24 valstybės, tad buvo laikas padaryti šiokią tokią pertrauką. Iranas tapo paskutine, galima sakyti, pirmojo ciklo valstybe, o toliau mano kelias po pertraukos buvo nežinomas. Nežinomas buvo tada, tačiau žinomas jau dabar. Kur pakrypo tolimesnė mano kelionė po beveik pusės metų apsistojimo Lietuvoje? Apie tai kituose straipsniuose. Iki greito!