eLietuvos Konstitucija

Day 1,612, 12:18 • Published in Lithuania Lithuania • by KAM Logistika 5

Sveiki visi,

Prieš Jūsų akis – eLietuvos Respublikos Konstitucijos projektas


Jūs galite 2 dienas rašyti pastabas ir pasiūlymus projektui. Tą darydami, pastabos/komentaro gale parašykite savo nick‘ą žaidime, kad prireikus su jumis būtų galima susisiekti, pasitikslinti, atsiklausti.
Dabar paeiliui į svarbiausius Jums galinčius kilti klausimus:

1. Kodėl būtent Konstitucija ir kam ji reikalinga?
Šio žaidimo politinę dalį sudaro 2 elementai: Plato (adminų) sukurtas politinis modulis (Kongresas, Prezidentas (CP), politinės partijos), kurių teisės ir fiunkcijos yra aprašyti Erepublik Official Wiki ir pačių žaidėjų susitarimų dėka sukurtos organizacijos ir struktūros: (Vyriausybė, ministerijos, LTB, Lietuvos Kariuomenė ir kiti) kurie turi skirtingas galias, vaidmenį, ne visų jų veikla ir funkcijos yra aprašyti (pvz. viena svarbiausių ministerijų valstybėje – Užsienio reikalų ministerija net neturi savo statuto). Atsiranda įvairios tvarkos (pvz. pilietybių išdavimo, tankų dalinimo). Natūraliai kyla daug klausimų: kas sprendžia kokią galima įkurti ministeriją ir kam ji turi būti pavaldi? Ar privalo adminų Politiniame modulyje numatyti pareigūnai laikytis kokių nors kitokių taisyklių ar tvarkų, kurios nėra įtrauktos tarp Erepublik taisyklių? Ar galima pirkti/parduoti balsus jei Erepublik taisyklėse tai nedraudžiama ir kodėl?

2. Kodėl ji tokia didelė?
Todėl, kad rašant Konstituciją iš karto buvo apsispręsta – apjungti ir aprašyti tiek adminų sukurtą ir veikiantį Erepublik politinį modulį, kuris vis dar nėra išverstas į lietuvių kalbą ir pridėti nuo žaidimo pradžios pačių žaidėjų sukurtas sistemas. Sudėjus viską, tai užima nemažai vietos.

3. Ar Konstitucijoje yra kas nors naujo, ko nebuvo iki šiol?
Konstitucijoje vietoje iki šiol veikiančio Audito komiteto, tikrinančio ministrų ir kitų valstybei dirbančių asmenų veiklą bei skiriančio premijas bei paskatinimus atsiras Konstitucinis teismas (KT), kuris atliks ne tik šį darbą, bet nagrinės ir valstybės pareigūnų ir piliečių elgesį ir veiksmus, jei toks jų elgesys darys žalą Lietuvai – pvz. vagystės, neteisėtas naudojimasis valstybinėmis organizacijomis ar pinigais, kovojimas prieš Lietuvą mūšiuose esant sunkiai situacijai ir pan. Iki šiol tokius asmenis buvo galima nebent viešai ar privačiai pabarti ar pagąsdinti sankcijomis, kurios, deja, beveik neveikė. Taip pat Konstitucija įpareigoja ministerijas neturinčias savo statutų juos susikurti. Konstitucija įpareigoja Seimą, Prezidentą ir Vyriausybę labiau derinti tarpusavyje savo veiksmus, informuoti piliečius apie savo veiklą ir priimamus sprendimus. Nes piliečiai turi teisę žinoti ką daro valdžia.

4. Kodėl Konstitucijoje nėra aprašyta pvz. kaip konkrečiai daromas vienas ar kitas darbas arba kaip bus elgiamasi vienu ar kitu atveju?
Konstitucija yra dokumentas, kuris nusako esminius principus, vertybes, požiūrį ir atsako į klausimą „kas“ turi būti daroma. „Kaip“ tai turėtų būti daroma – apibrėžia arba įstaigų statutai (pvz. ministerijų, karinių būrių, Lietuvos kariuomenės), arba yra palikta veikimo laisvė tų įstaigų vadovams arba darbuotojams tiek, kiek tai neprieštarauja Konstitucijoje aprašytiems principams. Todėl Konstitucija neaprašinės tokių dalykų - kokio dydžio turi būti ministerijos ataskaita, ką turi daryti eLietuvos ambasadorius arba kas atsitiks eLietuvos piliečiui ne ten panaudojusiam 3 valstybės skirtus tankus. Tą turi spręsti stitinkamos įstaigos ir jų vadovai.

5. Kaip bus priimama Konstitucija?
Visuotiniu eLietuvos piliečių referendumu.

6. Kiek balsų reikia, kad būtų priimta Konstitucija?
Paprastos daugumos balsavusių „už“ referendume.

7. Kaip bus rengiami referendumai? Kas juos gali siūlyti? Kas per velnias tie referendumai, kam jie reikalingi?
Referendumas yra visuotinis visų aktyvių eLietuvos piliečių valios išreiškimas kokiu nors svarbiu valstybei klausimu. Pavyzdžiui – įstoti į kokį nors aljansą, palikti ABC, iš esmės keisti visą valstybės valdymo modelį (pvz. naikinti Vyriausybę, ministerijas ir vietoje jų steigti kolūkius 😉 ) ir pan. Referendumus gali inicijuoti tiek patys piliečiai, surinkę pakankamą parašų kiekį, tiek ir Seimas savo sprendimu. Organizuoja referendumus (nustato datą, išleidžia straipsnį, skaičiuoja balsus) Seimas. Referendumai nėra organizuojami labai dažnai. Paskutinė visuotinė eLietuvos gyventojų apklausa, kurią galima laikyti referendumu dėl Lietuvos užsienio politikos ir karinio kurso buvo organizuota daugiau kaip prieš metus.

8. Kodėl aiškiai matoma, kad daryta pagal RL Konstuticiją?
Dėl daugelio priežasčių. Todėl, kad šis žaidimas didele dalimi imituoja tikros valstybės modelį. Todėl, kad Plato sukurtas politinis modulis yra artimas tikrosios Lietuvos modeliui – parlamentinė respublika. Taip pat ir todėl, kad Lietuvos Konstitucijoje deklaruojami žmogaus teisių ir valstybės valdymo principai yra fundamentalūs, išreiškiantys pagarbą piliečiui – jo teisei dalyvauti valstybės valdyme, garantuojama nuomonės, žodžio laisvė, teisė rinkti ir būti išrinktam į visus valdžios organus. Teisė gauti visą informaciją iš valdžios. Valdžios galių apribojimas. Argi tai yra blogai? Tačiau ši Konstitucija tikrai nėra tikrosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos kopija.

9. Kodėl tiek galių tinginiams Seime?
Visų pirma, Konstitucija nesuteikia galių Seimui daugiau, nei jų duoda pats Plato politinis modulis. Žvelkime blaiviai ir vertinkim faktus pagal tai ką siūlo pats politinis žaidimo modulis: 1) tik Kongresas gali leisti įstatymus. 2) Jei Prezidentas inicijuoja bet kokį įstatymą, Kongresas jam turi pritarti, tik tada įstatymas įsigalioja; 3) Kongresas gali inicijuoti bet kokius įstatymus, Prezidentas – tik dėl karo ir užsienio politikos; 4)Tik Kongresas inicijuoja ir priima įstatymus susijusius su valstybės ekonomika ir finansais: reguliuoja mokesčius ir perveda pinigus iš valstybės iždo; 5) Pats svarbiausias – Kongresas gali nušalinti (impeach‘inti) Prezidentą, tuo tarpu nei Prezidentas, nei bet kas kitas negali nei nušalinti nei Kongreso nario, nei viso Kongreso. Išvada labai aiški – Kongresas (Lietuvos atveju – Seimas) turi daug didesnes galias nei Prezidentas, ir Kongresas sprendžia visus svarbiausius valstybės klausimus. Plato įteisina parlamentinę, o ne prezidentinę respubliką ir dėl to net nėra prasmės ginčytis. Atsakant dėl „tinginių Seimo“ - ne Konstitucija ar kiti dokumentai lemia koks yra ir bus išrinktas Seimas. Tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų – jei mes nesirūpiname kas bus išrinktas į Seimo nario ar Prezidento pareigas, dėl to neturėtume suversti visos atsakomybės dokumentams.

10. Kas jei Konstitucinis Teismas (KT) nusprendžia, kad CP "nepatikimas", ar Seimas turi jam paklust ir impeachint?
Negalima sakyti kad Seimas privalo paklusti, kadangi kiekvienas Seimo narys ir visas Seimas turi teisę savarankiškai priimti sprendimą kaip jam balsuoti ir balsuoja laisva valia - balsavimas negali būti kontroliuojamas. Seimas savo veikloje turėtų atsižvelgti į KT sprendimą, bet jei turi svarių argumentų, gali priimti ir kitokį sprendimą. Jei balsuojama kitaip be argumentų – tuomet piliečiai turės progą tą pamatyti ir įvertinti per rinkimus.

11. Kas, jei impeach nepraeina?
Jei KT nusprendžia CP įtraukti į Juoduosius sąrašus, bet CP šalininkai Seime sutrukdo surinkti reikiamus 2/3 balsų jo nušalinimui, tuomet jis lieka vadovauti šaliai ir turi visas CP teises, bet netenka galimybės gauti bet kokios valstybės paramos (CP alga, tankai ir kt.) kaip ir kandidatuoti į tuos postus, kuriuose reikšminga yra nepriekaištinga reputacija (pvz. KT).

12. Kodėl biudžetas patikėtas seimui, o ne vyriausybei?
Pagal Plato politinį modelį, Seimas, o ne Vyriausybė priima sprendimus kam pervesti ir kiek pinigų iš valstybės biudžeto ir reguliuoja mokesčių dydį. O ir pagal eLietuvos politines tradicijas, Seimas ir anksčiau tvirtindavo valstybės biudžetą ir atskirų strūktūrų (LK) finansavimą, ir paramą kariniams būriams: yra patvirtinti eLietuvos biudžeto ilgalaikiai prioritetai, kuriuose nurodyta iki kiek procentų surenkamų mokesčių gali būti skiriama atskiroms išlaidų kryptims (tankų rezervui, valstybės administravimui, investiciams projektams, kitoms išlaidoms). Atskiru įstatymu patvirtintas finansavimas Lietuvos kariuomenei ir jos būriams. Valstybės administravimo išlaidas apibrėžia Valstybės įstaigų veiklos planavimo ir valstybės įstaigų darbuotojų atlyginimų, premijų ir kitų paskatinimų įstatymas kuriame atsispindi tiek ministerijų veiklai organizuoti, tiek premijoms ir paskatinimams reikalingų lėšų poreikis. Patvirtinus biudžetą tuos pinigus jau išleidžia CP, Vyriausybė, ministerijos, kitos organizacijos.

13. Kas yra nepriekaištinga reputacija?
Kas yra nepriekaištinga reputacija, spres Konstitucinis Teismas. Be abejo, bus atsižvelgiama į protingumo kriterijus ir už smulkias pražangas žmogus tikrai nebus laikomas nepatikimu. Bet už tuos veiksmus, dėl kurių žaidėjas gavo nuolatinį baną, yra įtariamas vagystėmis, neleistinu valstybės ar organizacijos turto pasisavinimu ir/ar naudojimu ir pan. Manau, turbūt visi nenorėtume tokiam žmogui patikėti valdyti visos Lietuvos pinigus (LT😎 arba tikrinti jų panaudojimą ir spręsti apie kitų piliečių ir valdžios pareigūnų elgesį ir veiksmus. Nepriekaištinga reputacija svarbi kandidatuojant į LTB valdytojo pareigas ir Konstitucio teismo teisėjus.

14. Kodėl LTB vadovo negali keisti KT?
KT nėra vykdomosios valdžios dalis, nepriima ir neturėtų priimti sprendimų dėl to ką skirti įstaigų ar organizacijų vadovais. Sukuriant KT buvo įgyvendintas valdžių atskyrimo principas – t.y. atskirta įstatymų leidžiamoji (CP, Seimas), vykdomoji (Vyriausybė, ministerijos, kariuomenė) ir teismų bei kontrolės (KT) institucija, kuri tikrina abiejų valdžių , o taip pat ir piliečių veiksmus ir sprendimus, elgesį ir daro išvadas dėl jų teisėtumo, pagrįstumo ar tinkamumo. Jei KT darytų išvadą, kad LTB vadovas veikia netinkamai, sprendimą dėl jo tolesnio vadovavimo turi priimti tie, kas jį paskyrė. T.y. Seimas turėtų spręsti ar remiantis KT išvadomis reikia rengti referendumą Valdytojo pareigoms užimti, ar ne.

15. Kas kurs tuos nesamus statutus, pvz. URM ir kas įpareigos tai atlikti?
Statutus turėtų būti suinteresuoti parengti pačių įstaigų vadovai, nes jei Konstitucijoje yra tokie numatyti, reiškia tai yra įpareigojimas juos turėti. Nes galų gale kalbame ne apie eilinės įstaigos, o apie strateginės svarbos – Užsieno reikalų ministerijos statutą, su kuria savo reikšme galėtų lygintis nebent Krašto apsaugos ministerija. O didelė dalis ministerijų ir kitų įstaigų savo statutus jau turi. Žinoma, jei įstaigų vadovai negali parengti statuto dėl kokių nors priežasčių, visada yra galimybė pasitelkti Seimą, KT, piliečius.

16. Kam reikalingas juodasis sąrašas ir kodėl KT turi teisę į jį pridėti?
Juodasis sąrašas yra tuo pačiu metu ir preventyvi ir drausminė priemonė padedanti palaikti tvarką visuomenėje ir valstybėje. Įtraukiant į Juodąjį sąrašą nuolat ar laikinai suteikiamos sankcijos nesąžiningiems arba tyčia kenkiantiems dėl įvairių priežasčių piliečiams, kurie savo elgesiu ar veiksmais daro žalą kitiems piliečiams, įstaigoms ar valstybei ir nors tai ne visada būtų Erepublik taisyklių pažeidimas, tačiau tai neabejotinai yra kenkiantys veiksmai. Į tokius veiksmus turėtų būti kaip nors reaguojama, tačiau dėl įvairių priežasčių Erepublik administracijos reakcija neatitiktų mūsų lūkesčių. Pavyzdžiai: Erepublik adminai nebaustų piliečio gavusio tankus ir nekovojusio ar sukovojusio kitame mūšyje, tačiau mes nemanytume kad tai yra tinkamas elgesys? Kažkas pasinaudotų valstybinės organizacijos acc neleistinoms operacijoms Erepublike už ką ji gautų baną. Tačiau kalta organizacija ar tuos veiksmus atlikęs žaidėjas, žaidžiantis jau kitame acc? Žmogus, būdamas įstaigos vadov ar darbuotoju pasisavina įstaigos pinigus ir jų negrąžina arba grąžina tik dalį jų. Visi šie pavyzdžiai – realiai eLietuvoje atsitikę įvykiai. Ši teisė yra atiduota KT, kaip kolektyviniam sprendimo organui todėl, kad būtų išvengta politikavimo ar bandymo bausti dėl asmeniškumų ar politinio oponavimo. Nes pvz. oponavimas bet kurio piliečio ar valdžios pareigūno mintims ar veiksmams savaime neturėtų būti traktuojamas kaip kenkėjiška veikla. Kas kita, jei oponavimas virsta šmeižimu, sąmoningai klastojama informacija ar faktai ir pan. turint tikslą apšmeižti ir pakenkti reputacijai. Visiems atvejams spręsti kas yra būtina ir Kur oponavime peržengiamos teisėtumo ar sveiko proto ribos tokius dalykus ir turėtų spręsti KT.

17. Kodėl Seimas gali keisti Konstituciją be piliečių pritarimo?
Iš esmės tokių atvejų turėtų būti mažai ir beveik visi jie turėtų būti susieti su Erepublik administracijos vykdomais žaidimo modulių pakeitimais, kurie savo ruožtu įpareigotų beveik automatiškai keisti Konstituciją. Todėl Konstitucijos pakeitimui yra numatyta labai didelė reikalinga Seimo balsų dauguma –net ¾, Seimo narių – tai yra daugiau, nei būtų reikalinga Seimo nariui ar Prezidentui nušalinti iš pareigų. Tokią daugumą bus galima surinti tik dėl akivaizdžiai reikalingų Konstitucijos pataisų. Rengti referendumą adminams pakeitus žaidimo modulius neapsimoka ir nelabai turi prasmės, nes juk neįmanoma jokiu referendumu pakeisti adminų sprendimo.

18. Kam nėra naudinga Konstitucija?
Konstitucijos buvimui labiausiai prieštaraujama dėl kelių pagrindinių motyvų. Vienas iš motyvų – turėti kuo didesnę asmeninę veiksmų laisvę valdžioje priimant sprendimus: savo veiksmų nenorima derinti, tartis, atsižvelgti į nuomones, informuoti apie juos, teigiama esą „tai kainuos marias laiko“. Dažnai tai neatrodo blogai, ypač kol sprendimai pasiteisina. Daug blogiau – kada sprendimai pasirodo buvę klaidingi, arba įgyvendinti klaidingais metodais, tada valstybė tampa 1 žmogaus arba siauros žmonių grupės sprendimų įkaitais. Nesėkmės atveju jie arba pasitraukia iš žaidimo, arba emigruoja, o ką daryti likusiai piliečių daugumai? Galbūt vis dėlto paprasčiau būtų buvę pasitarti? Dar vienas motyvas prieštarauti Konstitucijos priėmimui yra bandymas išlaikyti savo įtaką įvairių gudravimų pagalba naudojantis Erepublik taisyklių spragomis: pvz. balsų pirkimas, PTO, organizacijų perėmimai. Pagrįstai baiminamasi, kad priėmus Konstituciją to nebebus galima bent jau atvirai organizuoti. Tačiau vargu ar valstybė dėl to nukentės, o sąžinigesnis žaidimas galbūt kaip tik taps įdomesniu? Trečias motyvas – sakoma kad toks didelis dokumentas labai apsunkins žaidimą ir padarys jį neįdomų. Deja, ir jie neteisūs – Konstitucijoje nėra sukuriama beveik jokių naujų schemų ar procedūrų, įrašyta tai kas ir kaip veikia dabar. Vienitelė nauja institucija – Konstitucinis teismas, reorganizuojamas iš veikiančio Audito komiteto kaip tik išsprendžia seniai visiems rūpimą klausimą: kaip ir kas sudarinės Juoduosius sąrašus, kurių reikalingumu kol kas neteko girdėti abejonių.