Ambient on/off

Sign up

 

Continue

Continue By creating an account you agree to the Terms of Service & Privacy Policy

VARPINĖ + žurnalas vyrams Nr.7

Day 1,907, 12:29 Published in Lithuania Lithuania by BlMBA





Interviu su Armani apie GW



GW padarė pareiškimą ir panorau šiuo klausimu paimti interviu iš Armani.
Pirmas GW romanas buvo tarsi skirtas tau. Ar tai tiesa?
Armani: Iš tikrųjų to klausti reikėtų romano autoriaus. Bet manau, kad man, sprendžiant pagal mano vaidmenį ten.
Paskui netikėtai palikai LS ir išėjai i LK? Kodėl?
Armani: Neneigiu, kad nebuvo ir tam tikrų konfliktų, bet išėjau, nes taip reikėjo.
Taip ir man tada sakei, kai paklausiau, bet gal dabar vis tik atskleisi paslaptį? Kodėl? Kodėl reikėjo?
Armani: spaudi visai mane į kampą, nežinau ką ir atsakyti, realiai tai buvo ištikusi jausmų krizė, buvau kryžkelėje. Pasirinkau normaliai neapgalvotą sprendimą ir staigiai palikau būrį.
Paklausiu kitaip. Ar buvai su GW susitikusi in RL?
Armani: Nebuvau. Man to užteko virtualaus bendravimo. Žinoma galvojau apie susitikimą RL. Vengiau. Mes su GW žinom vienas kitą nuo rudens, kai atėjau į būrį. Nenorėjau pulti į pasimatymus su ne itin žinomu žmogumi. Gal GW ir neatitiko mano idealo, bet nereiškia, kad nėra jis simpatiškas. Žavus jis. Dabar galėčiau.
Opa...



PIRMA DALIS

Siurelistis str. Pagalvojau, po vakar dienos komentarų ir čatų papokštausiu ir rašytojo duonos imsiuosi vis šiokia tokia atrakcija. Viskas išgalvotaJ rašau šiek tiek šaipydamasis iš savęs bei kitų priimkit tai su šypsena.


Naktis, Blankiai blyksi aprūdijusio žibinto šviesa. Kartais pūsteli vėjas ir žibintas girgždėdamas palinguoja o aplink jo blankią šviesą pradeda suktis pabaidytas mažų naktinių muselių ir jonvvabalių spiečius. Šviesa tokia blanki, kad teapšviečia vos pora metrų aplink žibinto stulpą, o toliau tesimato tik šešėlių žaismas ir akinanti nakties tyla.
Staiga kažkas balto sušmėžuoja ir nakties tylą sudrumsčia vos girdimas žmogaus oro atodūsis ir po jo sekantis tylus gargaliavimas. Kažkoks pilkas ir sunkus siluetas nudrimba ant drėgnos žemės. Už kelių metrų dar viena būtybė išleidžia panašų gargaliavimą ir nutyla amžiams. Pasigirsta batų trepsėjimas, šiugždėjimas per šlapią molį, Kažkas paslysta, atsistoja ir lyg niekur nieko toliau sparčiai žingsniuoja pirmyn.
-Regis prasmukom nepastebėti (sušnabžda kažkas tamsoje) Tie du LK sargybiniai tolumoj ties 5 valanda sau ramiausiai rūko:). CD tu su kulkosvaidžiu užimk poziciją ties tuo akmeniu šalia senų padangų krūvos.
Stambus, raumeingas,, kamufležu visą veidą išsidažęs vyras tiek, kad tesimatė balti akių obuoliai juodai žaliam veide, linktelėjo galvą ir nusėlino nurodyton vieton.
-Laimiux, tamsi figūra kreipėsi į šalia esantį kareivį, nekantriai sukiojantį pirštą aplink jo šautuvo vamzdį, tu kaip geras šaulys, užimk snaiperio poziciją ant sargybos bokštelio stogo. Pridengsi mus visus kol tuštinsim LK amunicijos sandėlį.
-Kodėl tik jis, aš irgi puikiai šaudau, galiu padėti, pasigirdo trečias balsas?
-Tada Ipsiart susirask kitą stogą, aš visai nenoriu, kad tu ten mane užgultum, nepatenkintas atšovė laimiux
-Baikit judu peštis, prakalbo juodas siluetas, jums ten vietos ant stogo abiems užteks…tik užsiimkit tuo kuo reikia, o ne… pašaliniais dalykais.


Booom! Siaubingai garsus sprogimas perskrodė nakties tylą. Tolumoje stovėję kareiviai net krūptelėjo ir instinktyviai atsitūpė, vienam iš burnos iškrtito tebesmilkstanti cigaretė. Sandėlio durys zigzagais nuskriejo apie 9metrus ir su didžiulo bildesiu nukrito netoli padangų krūvos, vos nesužeisdamos ten esančio CD.
-GW kokius ble sprogmenis naudoji!
- C4, bent jau turėtų būti. Sorry CD. Gerai vyrai - judam judam, neturim daug laiko!
Po šių žodžių penkios, kariškai apsirengusios figūros, tūnojusios atokiau, sargybos bokštelio pastato šešėlyje, pradėjo bėgti sandėlio link. Kiaurai per vis dar neišsisklaidžiusį pilką dūmų debesį, dvokiantį sudegusiu paraku ir graužiančiu akis bei burną.
Tuo tarpu tolumoje du LK sragybiniaii, po pirmo šoko atitokėjo ir prisiminę savo darbą, pradėjo bėgt sprogimo garso link.
-Tratatatata…tratatata!.Sukaleno kulkosvaidis. Pirmas sargybinis staigiai atšoko ir kaip cirko akrobatas paskridoatbulas metrą atgal. Jo kūną kiaurai pervėrė ir nusitempė 3 automato salvės kiulkos. Po sekundės krito antrasis, tačiau jis dar buvo gyvas. Kulka kliudė kelienį, sutraiškė kelio girnelę. LK Kareivisužsiėmęs už kojos aimanavo. įnirtingai voliojosi pirmyn, atgal, rėkė pagalbos savo draugų.
15sekundžių tyla ir tik vienišo kario aimanos, besikeikiant, meldžiant Dievą pagalbos, šaukiant mamą, Kurios jis niekada turbūt nebepamatys…Tada viskas staigei tarsi atgyja, kaip skruzdėlynas, kai jį pabadai šaka. Įsijungia alermas, sirenos. Dangų nušviečia signalinės raketos. Iš priekyje esančio kareivių barako išlekia 7 ar 9 kareiviai. Vieni su šalmais kiti tiesiog vienmarškiniai, pasileidžia girdėtų šūvių ir aimanuojančio draugo link.
-Tratatatatata, ištisa automato salvė! Cd nušienauja pirmą drąsuolių bangą. Tačiau atbėgantys kiti tarsi gavę komandą prigula. Jie šliaužia , pradeda šaudyti. Nebebėga stati, kaip reichstagą šturmuodami.
Prasideda didžioji karo scena. Abi pusės šaudo nesustodamos. Automatų salvės jau iš abiejų pusių varpo pastatų sienas,purena drėgną žemę. Žaižaruojančios šviesos naktyje, blyksintys žmonių veidai ir šauksmai atrodo užpildo visą erdvę- susipina į vieną neatskiriamą kraujo ir mirties simfoniją,
-GRANATA! zzzboOOOm! Atlėkęs sprgmuo sugriauna dalį sandėlio kampo, kur slėpėsi LS kariai. Aplink pasipila kibirkštys ir skeveldros.
-Čia ne granata, o minosvaidžio sprogmuo! Tu ką granatos neatskiri?!
-Darosi karšta, mes turime trauktis tuoj pat. Pasiėmėm ko reikėjo. Dabar dingstam. CD laimiux < ipsi TRAUKIAMĖS!
Kareiviai drausmingai, pasikeisdami,,atsišaudydami pradeda slinkti link LK bazės galo - link miško pusės iš kur ir buvo atėję.
-ZZbooOOm! Atlėkęs naujas sprogmuo bloškė tamsū siluetą į šalimais esantį vandens pilną apkasų griovį
-GW viskas gerai, pribėgo - netoli buvęs kareivis su automatu prie gulinčiojo ir ištiesė ranką?
-Aš sveikas tik ranką nusibrozdinau CD. Beje koks čia lavonas griovį guli? Regis mačiau LS skiriamuosius ženklus ant uniformos, kažką iš mūs pataikė?
-Regis tai theDPSlt.Praeitą mėnesį mes jį išvarėme už prasižengimus, prabėgom apžiūrėjęs lavono veidą, arba tai kas iš jo buvo likę, tarė CD. Tikriausia jis nusprendė įduoti mus, atkeršyti ir nuėjo tiesiai pas LK. O jie juo nepatikėjo ir iškankinę nušovė kaip visus kitu. Ir paliko čia gulėti.
-Kaip manai, kiek laiko jis jau čia?
_ Na manau jau kokia savaitė, nes visas pašvinkęs ir net žiaunos matosi užaugusios nuo plūduriavimo vandenyje.
-Manai reikia jį palaidoti, gi saviškis buvęs?
-Baik juokus GW. Ne tu jį čia nudrėbei, ne tu jį ir laidosi. Einam greičiau, mums reikia būrį išvest.

Pasiekus miško pradžią, kareiviai lengviau atsikvėpė. Kulkos dar zvimbė pavymui. Tačiau tai tebuvo aklas šaudymas į tamsią naktį- ir tiesioginės grėsmės nekėlė. Operacija apsirūpinti ginklais ir amuncija praėjo sėkmingai. Išskyrus nubrozdintus kelius rankas, bei kelis sumušimus, grupė. išlikusi sveika ir gyva, tolo nuo kovos vietos. Triukšmas už nugaros nutilo, nutilo irpaskutinių pavienių šaudymų atgarsiai. Iš už debesų pasirodė skaisčiai baltas mėnulis, apšviesdamas vorele einančius ginkluotus žmones, ištęsdamas ir padidindamas jų šešėlius, sukurdamas iš jų tarsi antikines besikeičiančias senoves pabaisas.
Vorelės priekyje ėjęs siluetas atsisuko į gale jo einančius ir prakalbo:
-Gerai, kad šitas prakeiktas mėnulis nepasirodė operacijos pradžioje. Būtų neįmanoma taip nepastebėtam į bazę prasibraut.
-Tikra tiesa,- pamurmėjo kiti.
_Sakykit kodėl , mes nepuolam jų tiesiogiai? Juk turim žmonių, mūsų jėgos beveik nenusileidžia jiems? Pasigirdo klausimas voros gale.
_ Nes nenorim rizikuoti. Karą laimi ne žmonių skaičius o strategija, pasigirdo atsakymas voros viduryje. Todėl ir laukiam greitu metu atvykstančiu TU kovotojų. Visada gerai turėti gerų kovotojų rezervą jei kas nutiktų.
-O kaip dėl Geležinio vilko - Nenurimo galinis - jie nepasirodys?
Apie juos jau savaitė kaip nieko negirdėt, atrėžė balsas vorelės priekyje. Manot jie pasidavė ar prisijungė prie LK tironų režimo?
-Tikrai ne, netikiu. Atkirto tamsi figūra voros viduryje. Jų vadas Marzzz mano draugas, ir Zyga jo dešinioji ranka tp. Jie niekada neprisijungtų prie LK. greičiau mirtų-neišduotų. Negalėčiau tuo patikėt.
Po šio pokalbio visą likusią naktį šešėliai ėjo tylėdami ir tik brėkštanti aušra suteikė šiems šešėliams žmonių siluetus ir įpūtė gyvybės į jų veidus.

-STOT! Kas eina?
Savi.
-Kodinis žodis?
LYGIUOT.
Priešais būrį iš už tankaus lapuočių krūmo išlindo kareivis su karabinu ir plačiai šypsodamasis kreiva šypsena artėjo. plačiais rankų mostais sveikindamas savo būrio draugus.
Spręndžiant iš nešulių kiekio, operacija pavyko? Ir atrodo visi sveiki.
-Sveiki, tik GW kaip visada rimčiau apsibrozdino.
Aš sveikas, atkirto GW. Einam greičiau nestovėję, noriu pusryčių suspėt.
Būrys lyg pagal komandą sujudėjo.
Gw galiu paklaust kai ko?
Klausk aurimasss, atsisuko GW į greta eiananįjį?
Kodėl mes jau metai laiko naudojam tą patį slaptažodį lygiuot? Ar ne laikas saugumo dėlei jį pakeisti?
Todėl AU, kad aš jau per senas įsiminti naują.

Lithuanian Shadows laikina bazė buvo įrengta viduryje miško iškirtus proskyną. Pakankamą pastatams ir blindažams bei gynybiniams pylimams, bunkeriui, tačiau užtektinai paliekant medžių, kad jie savo didelėm šakom uždengtų , tarsi rūpestinga motina apglėbtų, apačioje esančius LS vaikus. Šalia bazės tekantis mažas tačiau sraunus gėlo vandens upokšnis teikė taip reikalingą geriamą vandenį visiems čia esantiems. Kartu jo smarkus ir triukšmingas čiurlenimas nustelbdavo pašalinius garsus, sklindančius iš stovyklavietės.
LS laikina bazė jau budo. Visi kėlėsi ir ėjo be jokių įsakymų prie savo darbų ar į sargybos postus. Atrodė, kad taip jie gyvena jau šimtmečius, nors iš tiesų jie čia apsistojo tik prieš gerus du mėnesius. Grįžtančius iš naktinio žygio karius pasitiko blyškiaveidis smulkus kareivėlis, apsitrynusia kepure, apiplyšuia uniforma. Jis pažvelgė į būrį pakėlė pamėlynavusius nuo nemigos paakius ir staigei atsistojęs pradėjo šūkauti:
-Jūs visi manęs nekenčiate! Taip nekenčiate nes aš geresnis. Aš visada teisus. Tai jūs man už viską turite dėkoti.Jei ne aš-jūsų čia nebūtų.(būrys stabtelėjo). ...Žinau jūs kažką rezgate visada taip. Bet aš gudresnis aš išaiškinsiu viską ir tada atsiimsite už VISką!
-Glookai raminkis. Kokia musė tau vėl įgėlė?
-AŠ ŽINAU. AŠ VISKĄ ŽINAU. JŪS NEKENČIATE…A…! Dar labiau įsikarščiavo žmogus.
--Eeime greičiau, šiandien jis vėl nekokios nuotaikos. Vėliau apsiramins.(Kareiviai pajudėjo gilyn į stovyklą).
-GW kodėl tu jį laikai? Vėl paklausė AU.
-Ką? Glooką?
-Taip jam jau senei laikas į pensiją ar tarp 4sienų.
Iš gailesčio. Jis senas kareivis, daug kartų mums gelbėjęs. Deja(atsiduso giliai) prieš porą metų vienos kovos metu, šalia jo sprogo skeveldrinė mina ir viena šukė pataikė į galvą. Nuo to laiko jis lyg nesavas…Tačiau jis puikiai stovykloje sutaria su laukiniais gyvūnais. Pantera, gyvatėm, net su mūs talismanu LS kovine Udra. Nuolat ją prižiūri. Man net kartais atrodo, kad su gyvūnais jis jaučiasi net geriau nei su žmonėmis.
-Aha, šuktelėjo ipsiart.. Jam kartą viena cobra buvo net įgėlus.
-Ir kaip baigėsi, - pasmalsavo AU?
Po…5 skausmo agonijos ir kančios dienų…cobra padvėsė.
-Kurgi ne(pamurmėjo po nose visą šį laiką tylėjęs Merkasz) kai paskutinį kart mačiau kobrą, tai jis ją valgė žalią ir dar gyvai besiraitančią…
Kažką sakei Merkasz, atsisuko GW, nepyk nenugirdau?
Sakiau tamsta vade, kad jums reikia nueit į medicines punktą apžiūrėt nubrozdintos rankos. Gali įsimesti infekcija,-.susigribo kareivis.
Gerai, būtinai nueisiu tuoj pat, Malonu turėt tokį atsidavusį karį Merkasz(paplekšnojo GW jam per petį šypsodamasis). Toliau eikit be manęs. Man į medpunktą kairėn sukt. Pasimatysime vėliau vadavietėje CD, AU.

LS medicinos punktas arba, centrinis pastatas, kaip vadino bazės gyventojai, stovėjo, pačiame bazės miško proskynos viduryje. Tai buvo nedidelis vieno aukšto pastatas, suręstas iš stambių rastų ir apdėtas smėlio maišais, kad atlaikytų tiesioginę, minosvaidžio sviedinio ataką. Stogas, apdengtas eglių šakomis, Pačiame centre nuolat dirbdavo daktaras Actekas. Acteku jis buvo pramintas todėl, kad kaip tikras “Actekas” mokėjo puikiai naudotis ir operuot vien tik peiliu. Ištobulino šiuos įgūdžius pats būdamas dar kareiviu. Kaip jis pats sakydavo:-visada noriu pamatyt savo priešo veido mimiką kai perėžiu jo vidurius. Be pačio daktaro, medpunkte darbavosi paprastai dar trys seselės.
Gw priėjo prie medinių ąžuolo gamybos, dar sakais kvepinčių durų ir pasibeldė.
-Galima užeiti?
Žinoma, prašom.Viduje pasigirdo malonus moteriškas balsas.
-Labas Armani. Vado veidą apšvietė plati meili šypsena.-Štai aš ir vėl čia. Gal galėtum apžiūrėt mano ranką?
Armani nusijuokė.
-Kas ir vėl tau nutiko? Tu pastovus mano paciaentas. Kartais pradedu manyt, kad žalojiesi tyčia. Nagi eikš parodyk ką ten turi?
Vyras prėjo, atsisėdo ant kėdės, šalia balta palaidine apsirengusios merginos ir apsidairė aplinkui.
Tu čia viena? Kur kiti?
Gi pats žinai, kad šiandien mano eilė budėti, Kiti daro apskaitą medicinos įrangai ir vaistams sandėlyje. Kai prasidės kovos, mums reikės daug binto morfijaus, kitų vaistų, o vien tau binto sunaudoju visos savaitės paskirtą davinį. Jei bus daugiau tokių kaip tum mes pabaigsime jo atsargas po 2savaičių… Jų nebus(valiūkiškai nusišypsojo) dar mažiausia porą valandų.
Judviejų akys susitiko, žvilgsniai sustojo. Kvėpavimas sutankėjo ir lūpos susiliejo į vientisą visumą. Jiedu apsivijo vienas kitą. Geltoni šilkiniai Armani plaukai išsivadavo iš segės nelaisvės ir palaidi nukrito ant nuogų jaunų merginos pečių. Viena vyriška ranka glostė jos plaukus, kita glamonėdama merginos kūną slydo švelnia jos oda žemyn ir žemyn…
-Bar bar bar. Beldimas į duris. Vade GW jūs ten? Vade GW?
Ko reik po galais! Man…ranką dabar apžiūri.
Bet tai skubu. TU pajėgos atvyko. Jus skubei kviečia į vadavietę. Jūs turite tai išvysti…

ANTRA DALIS
A)

Na kadangi buvo ten daug norinciu, sukurpiau 2daliJ jei patiko yra mygtukas donate:D, vote vis tiek jokios naudos. Puse ten pavotinusiu vote spaudzia pamate str aipsni, nick, o ne perskaite teksta J
Teksta suskirsciau I 2dalis nes atsibos skaityt…,am paciam atsibodo skaityt ji rasant.1 dalis neidomi 2 idomesne manau todel ja ir spauzdinsiu kita karta.
Beje kas nesupranta kas cia vyksta, skaitykit 1dali ir. Dekui aurimaass, kad isspauzdinai str.

ŠEŠĖLIŲ ŽAIDIMAI: ĖJIMAS ŽIRGU 1 dalis.

Saulė jau buvo aukštai pakilusi ir negailėdama spindulių, apšvietė Lithuanian Shadows karių bazę. Jos karšti spinduliai skverbėsi į LSvadavietę ir pastate darėsi tvanku. Būtent šioje vietoje ir buvo nuspręndžiami svarbiausi sprendimai, susija su karu ir žmonių gyvybėmis.Būtent čia ir laukė TU vadas Pararam ateinančio GW
Pararam buvo aukštas lieknas, jaunas vaikinas. Siauri, prancūziško kirpimo ūseliai darė jį gana panašų į žaismingą renesanco laikų don žuaną. Skrupulingai prižiūrimi plaukai ir nagai, darė jį dar labiau populiaresnį tarp moterų, ypač vyresnio amžiaus.
Žinai, saulute, jie regis užtruko. Ką tu į tai, jei mes tą laiką, kol jie sugrįš, išnaudotume pažinti vienas kitą geriau.- Pararam kreipėsi į prie rašomojo stalo esančią uniformuotą merginą, susisukusią plaukus į kuodą ir įdėmei kažką rašančią. Aš esu Pararam. Kuo tu vardu?
-Pahira, - nė nepakeldama akių šaltai atsakė mergina ir toliau kažką rašė.
Pararam priėjo prie stalo.
-Gražioje vietoje jūs čia įsikūrėtė. Net neabejoju, kad vakarais saulėlydžiai čia nuostabūs, - neatstojo TU vadas.Būtų puiku, kada kartu tų saulėlydžių pažiūrėti. Beje ar kas nors jums kada sakė, kad jūs esate labai žavinga ir tiesiog pritrenkianti mergina, - pararam paėmė Pahiros ranką nuo stalo?
-Supraskit mane teisingai sere, Aš nežvejoju komplimentų. Pagaliau pakėlusi akis taip pat šaltai atsakė Pahira ir ištraukė ranką iš Pararam delno.
Tuo tarpu į vidų įėjo 5 Lsai.(ir davė Pararam į kaulus -juokauju čia šiaip įdėjauJ )
Sveikas Pararam, kaip matau neatsisakai savo senų įpročių,- padavė jam ranką GW. Seržante Pahira, būkit gera, užkaiskit man puodelį kavos, aš vis dar nepailsėjęs po naktinio žygio.
-Klausau sere! Pahira greitai atsistojo ir nuskubėjusi link kabineto kampo pasilenkė prie ten ant žemės esančio arbatinuko.
-O jūs turite gerą skonį atsirenkant vadovybės narius,- žiūrėdamas pavymui į grakščią pasilenkusios merginos figūrą, tarstelėjo Pararam.
-Verčiau neturėk tuščių vilčių. – atsakė GW. Ji, jei tiesą kareivei kalba, jau yra susižadėjusi su eiliniu 2n2kas. Be to, skirtingai nei tavo kariai, ji šaudydama dar ir pataiko.Verčiau sakyk kiek karių atsivedei su savimi?
-Karių pasiėmiau 30, įskaitant ir mūsų pitbulį Jonasgood. Daugiau negalėjau, mums ir patiems reik savo teritoriją ginti… 2n2kas sakai…na kare ir meilėje visko būna..o ypač tokiame kare, kokiame mes kariaujame…
Gw paskutinį TU vado sakinį praleido negirdomis.
-Sakyk kokią ten staigmeną man “atnešei”?
Pažiurėk pats, Pararam parodė, į gretimo kabineto pravertas duris,- ji ten.
Visi 6suėjo į vidų ir pamatė ant kėdės sėdintį surištą žmogų. Jis buvo visas purvinas, apiplyšusiais drabužiais, apžėlęs kaip laukinis miško žmogus, tačiau iš drabužių nuoplaišų buvo galima atskirti Geležinio vilko uniformos likučius. Pats žmogysta atrodė sergantis, kažką aimanavo ir visiškai nesioriantavo aplinkoje.
-Kur jį radot, -gw atsisuko I TU vadą?
-2dienos kelio nuo čia. Jis gulėjo be sąmonės ant slapto kelio, vedančio link jūsų stovyklos.. Pamanėm, kad gal koks jusiškis ar šnipas ir nutarėm jį supakuot bei pristatyt čia.
CCfan pakviesk medikus, tegul jį apžiūri, nuskuta, nuprausia. Aš noriu jį kuo greičiau apklausti. Ir…leitenante VD,- atsisuko į arčiausia esantyjį. Nauji the Unit kareiviai reikalauja daugiau maisto mūsų sandėliuose. Mums reikės papildyti atsargas. Skiriu tau užduotį. Pasiimk porą pagalbininkų iš rezervo 3divizijos būrio ir nuvyk į Paežerių miestelį papildyti resursų. Tu žinai kur, - nusišypsojo gw.
VD atidavęs pagarbą, apsisuko ir išėjo. Jam išėjus po 5minučių atėjo daktaras Acteka su dviem seselėm ir ėmesi darbo. Čia pat vietoje apiplovė, apskuto, apkirpo miško žmogų panašų į beždžionę. Pasižiūri…
-Marzzz! čia gi marzzz!
Marzzz-buvo Geležinio vilko ilgametis vadas. Tačiau iš jo ir šio būriu jau kuris laikas nebuvo gaunama jokių žinių.
-A… aaa….a
-Marzzz ką sakai, nesuprantame, kalbino jį tiek Actekas tiek pribėgęs GW.
-AAA…a….aaaa…a.a.a.a…
-Actekai ar gali ką nors jam padaryt, kad jis prakalbėtų, nieko nesuprantu.?
Gal jei trenkčiau jam šautuvo buože per galvą, jis pradėtų sakyt “bė …bė”,- sumurmėjo kampe tylėjęs kareivis Merkasz
Ką sakei kolega? Neišgirdau? Atsisuko į Merkasz daktaras Actekas.
-Sakau, daktare, gal jei duotume jam šiek tiek laiko, jis pailsėtų ir atsigautų, - susizgribo kareivis.
-Tu teisus Merkas,- sutiko Actekas. Neškim jį į mūsų karo ligoninės patalpas. Pailsės ir po kelių dienų gal pavyks jį pakalbinti. Beje Merkasz,- vėl atsisuko daktaras,- man kaip tik reikėtų pagalbininko…gal tave domintų daktaro profesija? Esi rūpestingas žmogus, o tehcnikos išmokinčiau.
Dėkoju už pasiūlymą, pagalvosiu, - linktelėjo Merkasz ir nusišypsojo.

Tesinys in progresss atsibodo rasytiJ ryt dabaigsiu.

ANTRA DALIS
B)
ŠEŠĖLIŲ ŽAIDIMAI: ĖJIMAS ŽIRGU 2

Paežerių miestelis buvo kelios valandos kelio nuo miško, kuriame apsistojo LS būriai, galima sakyti to miško pačiame pakraštyje. Pats pavadinimas nelabai atspindėjo miestelio geograinę padėtį. Aplinkui 20 km. spinduliu nebuvo nė vieno ežero, tik pelkės. Jei čia kada ir buvo ežeras, tai jis turėjo būti labai seniai. Net patys seniausi miestelio gyventojai nebeprisimena, čia buvus ką nors daugiau nei nepražengiamas pelkes. Legenda byloja, kad būtent šiose pelkėse yra paslėptas Vytauto Didžiojo karstas, paslėptas vietinio kunigo, dar tais laikais, kai Lietuvą niokojo carinės Rusijos priešų ordos.
Leitenantas Vi Di, su dviem šalia einančiais kareiviais paryčiais pagaliau pasiekė miestelio prieeigas.
-Kur toliau eisime VD, negi į patį miestelį,- pasidomėjo stambus, barzda ir plačiais ūsais apaugęs, gal per 40metų turintis vyras.
-Nors ir į miestelį, kad tik daugiau nebereikėtų klampot per tas pelkes, - su viltimi į leitenantą pažvelgė jaunas kareivis.
-Ne Mygatuk, į miestelį iš kart neisime, nuliūdino jį VD. Negalime eiti keliu, nes rizikuotume būti pastebėti LK patrulių. Be to eiti jau netoli,- ištiesė ranką ir parodė į tolumoje boluojančių pastatų siluetus.. Ten mūsų tikslas.
Tie tolumoje boluojantys pastatai, buvo Ponios Funnytė ferma. Ji su savo vyru, vietiniu miestelio notaru, Lariox turėjo didelį ūkį. Augino grūdus, laikė kelias karves porą kiaulių. Ir turėjo didžiules arklides su arkliais. Tiesa dabar jos jau porą metų tuščios, o vietoj arklių ten apsigyveno karo našlaičiai. Pati Funnytė, jau 2metai gyveno vieniša. Jos vyras prieš du metus išvyko į komondiruotę sostinėn ir dingo be žinios. Ji įtarė, kad pakeliui į sostinę, Lariox užpuolė LK arba tuo metu siautėję visokie banditai. Nors pikti liežuviai mala, jog Funnytes vyras gyvas ir gyvena užsienyje su kažkokia Ukrainos ambasadoriaus dukra.
Nepaisant visų kalbų, Funnytė vis dar mylėjo savo vyrą ir jo laukė, o savo meilę belaukdama išreiškė rūpindamasi vaikais, tapusiais našlaičiais. Jai taip pat talkino pora senų kaimo moterėlių, apsigyvenusių kartu su ja gyvenamąjame name. Bei laiks nuo laiko ją lankydavęs Paežerių miestelio parapijos kunigas Rooo27. Pačiame Funytės ūkyje jau glaudėsi iš viso apie 50 vaikų, o vietiniai net juokais vadino šį ūkį “Akademija:.
3kareiviai įėjo į gyvenamąjį pastatą ir prieangyje vos nesusidūrė su vietine moterėle.
-Laba diena ponia,- tarė VD.- Funnytė ar kunigas Rooo namuose?
-Ponia Funnytė išvykusi į miestą, bet Kunigas Rooo dabar arklidėse pas vaikus,- atgavo žadą moteris. Prašome į vidų, aš tuoj jį pakviesiu.
Vyrai įėjo į vidų.Viduje buvo švaru. Mygatukas sustojo prie lango, stebėti galimo priešo pasirodymo, tuo tarpu Vd su kitu LS kariu patogiai įsitaisę krėsluose laukė ir stebėjo gretimam kambaryje žaidžiančius 4 vaikus.
Vaikai greitai pastebėjo, kažkokius nepažystamus dėdes ir nustoję žaisti, pradėjo smalsiom akutėm stebėti atvykėlius. Viena, gal 5metų mergaitė, pūstais žandukais ir nušiurusia, bet dar tinkama dėvėti pilka languota suknele, staiga pribėgo prie LS kario paėmė jo didelę ranką savo dviem mažais delnukais ir pradėjo kalbinti.
-Dėde dėde, einam, aš parodysiu ką turiu. Einam dėde.
-Tu man parody ką turi kai tau sueis 18metų,- grubiai atkirto kareivis ir atsistojęs, ištraukė ranką iš sutrikusios mergaitės delnų, paėjėjo metrą į šoną.
-Bimbagalvi, tu nesi šeimos žmogus ane, - nusišypsojo VD? Jis pasilenkė prie sutrikusios mergaitės pasikniso kišenėje ir ištraukęs padavė jai juodo šokolado plytelę.Mergaitė visą paraudo, nusišypsojo ir laiminga bei juokdamasi nubėgo pas savo juos stebinčius draugus.
Po kelių minučių grįžo senoji moterėlė, vedina juoda sutana apsivilkusio kunigo. Jo plaukai buvo juodi, kaip ir sutana, o jam beeinant plevėsavo jau gana ilga, kelis mėnesius neskusta tokia pat juoda kaip smala barzda. Ant akių buvo užsidėjęs tamsintus akinius. Pats kunigas labiau panašėjo į rusų popą ar sunkiojo metalo grupės būgnininką.
-Tebūnie pagarbintas aukščiausiąsis, - kunigas kreipėsi į vyrus ir peržegnojo.
Tebūnie pagarbintas, - atsakė LS kareiviai.
Ko mano brangieji tikėjimo broliai norėjote iš manęs?
Ar galime apie tai pakalbėti kur privačiau, šventasis tėve, paklausė VD?
-Žinoma mano broli. Ar mano sesė, kunigas atsisuko į moterėlę, neprieštaraus jeigu mes pasinaudosime ponios Funnytės privačiu kambariu viršuje?
Moterėlė pagarbiai linktelėjo galvą, ir kinigui parodžius ranka į laiptus visi 4 sugužėjo į antrame aukšte esantį Funnytės miegamąjį.
Vos tik įžengęs į kambarį, kunigas staigiai nusiplėšė sutaną, barzdą ir kartu su akiniais nusviedęs juos į kambario kampą ant grindų, be jėgų parkrito ant lovos, pradėjo kūkčioti:
-Viskas vyrai, daugiau nebegaliu, nebegaliu…
-Reikia Roo, reikia…, - tapšnodamas per petį ramino jį VD.
-Vyrai jūs nesuprantat. Tegul GW kitą ką informatoriumi čia paskiria. Nuo kazdienio vyno gėrimo per mišias, man jau skauda skrandį ir vidurius paleido. O dar tas celibatas.
-Tau bent nereikia per miškus ir pelkes klampot,- įsikišo į guodimą Mygatukas.
-Tikrai taip, - pritarė Bimbagalvis, o dėl celibato, yra Funnytė, ji gi viską žino. Graži moteris, tereik tik susibendrauti judviem.
-Galvoji aš nebandžiau, - pakėlė raudonas akis Rooo į vyrus, ji vis dar tą savo niekšą vyrą myli. Nors jis jau seniausiai su kitomis laisvas užsienyje duodasi arba pūva LK kalėjime. Tada jis tarsi tik dabar susivokęs, apsiramino ir paklausė.
-Vyrai kokiu reikalu atėjote?
Mums reikia papildyti maisto atsargas, tarė VD, ar galėtum suorganizuoti paramą iš žmonių?
Žinoma galiu, tik duokit man keletą valandų, kol aš per žmones subėgiosiu. Vietiniai jus labai remia.
-Jokių problemų, mes į tą laiką pasižvalgysime po miestelį.
-Tikiuosi jūs taip apsirengę su LS uniformom neisit,- jau linksmiau prakalbo Rooo? Eime į tvartą, ten jums duosiu kuo persirengti.

Tvarte buvo didžiulė drabužių krūva. Bimbagalvis pasiėme vienus marškinius, pauostė ir susiraukė.
-Iš kur tu jų tiek ištraukei?
-Iš šarvojimo salės, atsakė Rooo. Mirusiems vis tiek jų nebereikia, o šie gali vaikams praversti. Juk reikia juos kažkaip aprengti.
LS kareiviai persirengė paprastais valstietiškais drabužiais ir patraukė miestelio link. Po pusvalandžio ėjimo jie priėjo Paežerius. Paežeriai juos pasitiko slogia baimės atmosfera. Žmonių beveik nesimatė. Jei ir pasirodydavo koks vienas kitas, tai skubėdavo kuo greičiau pasišalinti nuo kelio. Gatvės buvo tuščios ir tik patrulinis LK džipas, ar kitas LK karinis transportas sudrumzdavo gatvių tylą.
Vyrai patraukė miestelio -aikštės link, tikėdamiesi nors ten išvysti daugiau gyvybės. Deja aikštė pasirodė es anti tokia pat tuščia. Gale aikštės jie išvydo tabaluojantį kažkokį pajuodavusį kūną. Jis buvo pakartas čia pat ant žibinto stulpo, o ant kaklo užmesta lentelė su užrašu “Maištininkas”. Vos už kelių metrų nuo pakaruoklio esančioje kavinėje, 3LK kareiviai net sušilę kortavo kortomis visai nekreipdami dėmesio į numirėlį.
-VD, -šnabžtelėjo Bimbagalvis, neždinamės iš čia. Be to man atrodo tas žmogus mus seka.
Ir tikrai žvilgtelėjus VD sau už nugaros, kažkokia, tamsiai apsirengusi figūra šmurkštelėjo už gatvės kampo.
Supratau Bimbagalvi, tarstelėjo VD. Eime aš kai ką sugalvojau ir parodėį netoliese esantį barą-užeigą.
Vyrai įėjo į barą. Baras kaip ir visas miestas buvo tuščias, tik vienišas barmenas nuobodžiaudamas valė dulkes nuo stalo. Vd priėjo prie jo, ir padavė pinigus ir paprašė 3alaus. Tada lyg tarp kitko paklausė:
Sakykit, kur čia pas jus toletas. Mus reikalas prispyrė vienas?
Baro gale, - parodė į duris barmenas.
Visi trys sugužėjo į tualetą.
Kas toliau VD, nesuprato vis dar Mygatukas.
-Lipam pro langą ir tiesiu taikymu judam iš čia lauk atgal į fermą, parodė pirštu VD į tualete esantį mažą langelį. Jei Dievas užtrenkia duris, atveria langą, nusišypsojo VD.

Jau temo, kai LS vyrai pargrįžo atgal į Funnytės “Akademiją”. Juos čia pasitiko maloni staigmena. Priešais fermos gyvenamąjį pastatą ant pievelės pūpsojo žmonių suaukoti lašiniai, sūriai, kelios negyvos žąsys, dėžė kiaušinių ir visokio kitokio gėrio. Šalia viso šio gėrio stovėjo Rooo vel apsirengęs kaip kunigas ir jau laukė jų grįžtant.
Kaip praėjo žvalgyba mieste?
Ne kaip, kažkas mus sekė, paniuręs atsakė VD, tačiau tuoj pat pralinksmėjo. Kiek daug visko prinešėt, nė nesitikėjau. Ir kaip mes dabar tiek daug atgal į stovyklą nugabensime? Gal turite kokį automobilį?
Turim vežimą. Automobiliais jau seniai niekas iš vietinių pas mus nevažinėja, kai LK įsakė konfiskuot kiekvieną bendzino kanistrą savo tankams ir mašinoms. Pasikinkysit vieną iš tų 2.mūsų turimų senų kuinų ir ramiai nuvyksit kur jums reikia…su Dievo pagalba.
-Na taip…,-sutriko leitenantas, …ark as nors mokat iš jūsų vairuot arklį? Vd atsisuko į abu savo bendražygius. Aš miesto vaikis, net neįsivaizduoju kaip ant jo užlipt.
-Aš važnyčiot moku, atsakė Mygatukas. Mano senelis kilės iš kaimo, vaikystėje mokino šiek tiek.
Mygatukas pakinkė arklį į vežimą, tuo tarpu vyrai sunešė maistą: sukrovė, lašinius, dešras kiaušinių dežes, o kad nesimatytų kas vežama ir jų pačių, viską apklojo palomis ir šiaudų kuokštais. Vsiką pabaigę Vd su Bimbagalviu palindo po palomis tarp maisto, o Mygatukas sėdo į vežėjo vietą su botagu.
-O ką šitas turtas čia veikia! Vyrai palaukit. Rooo įkišo ranką tarp maišų ir ištraukė ten kaimiečių įdėtą butelį degtinės. Neee, tu lieki čia brangusis.
-Maniau Rooo, tau paleido vidurius nuo gėrimo,- nustebo Bimbagalvis, graudžiai žiūrėdamas į dingstantį butelį tarp Rooo kunigo sutanos.
-Ne nuo gėrimo, o nuo vyno. Įlašinsiu raudonų valgomųjų dažų ir bus ką per mišias gerti, - patenkintas sučepsėjo “kunigas”. Beje saugokitės patrulių. Važiuokit pietrytiniu keliu, šiauriniai keliai visi Lk postų užstatyti. Taip gal ilgiau, bet saugiau.

Dangus visiškai pajuodo. Paskutiniai kruvini saulės spinduliai dingo iš horiznto. Kareivių vežimas dardėjo per aptykusius laukus, miško link, ir tik arklio kanopos kaukšėdamos į asfaltuotą kelią kėlė šiokį tokį triukšmą.
Staiga už kalvos esančiame posukyje prie pat įvažiąvimo į mišką pasimatė šviesos.
-Patikros postas, damit! Vd nusikeikė.
- ką dabar darysime leitenante,- paklausė Mygatukas vežimo draugo?
-Jų per daug, bet jei apsisuksime, jie tikrai mus pastebės jei dar nepastebėjo, o tai sukels įtarimą...Vienintelė išeitis priartėt lyg niekur nieko prie jų ir netikėtai prasiveržt miškan.
Vežimas s artėjo link LK posto. Jau buvo galima aiškiai matyti prie kelio įrengtą kulkosvaidžio žiedą, ir šalia jo įsitempusius du LK karius. Tolėliau stovėjo dar du kariniai džipai ir kareivių būrys. Vienas iš jų lėtai priėjo prie vežimo ir sėdinčio vežiko.
-Stot! Patikrinimas! Duok šen savo dokumentus. Ką veži?
Stojo mirtina tyla. Mygatuką išmušė prakaito lašeliai.
Pykšt! Tylą perskrodžia šūvis. Kareivis susvirduliuoja ir krenta ant asfalto. Tuo tarpu arklys pasibaidęs be komandos duodasi lėkt į priekį.
Myga greičiau! Jie mus pasivys! Junk kitą pavarą! Šaukė VD.
Kokią kitą? Čia arklys, čia tik 2 pavaros! Žingsniuot ir ristele.
Tai įjunk trečią-jie jau atlekia!!!
Tolumoje pasirodė artėjančio LK džipo šviesos.
Tai pats ir junk!. Kaip aš tau perjungsiu pavarą kai jo pavarų svirtis ten tarp kojų? Šaukė užpykęs Mygatukas.
Pykšt pykšt! Kareiviai esantys džipe, atidengė ugnį į vežimą. Vd su Bimbagalviu prigulė. Viena kulka pataikė į kiaušinių dežę ir aptaškė juos kiaušinių tyre.
-O ble...nusikeikė riebiai Bimbagalvis.
_ Nagi šaudom į juos, šaudom atgal, neleidžiam priartėt, - davė komandą VD!
Tratatata. Kažkas deginančio ir skausmingo įsiskverbė į VD šlaunį. Leitenantas susigriebė už kojos.
-Koja! Tie niekšai pataikė man į koją!!!
-Ko čia spygauji! Į tavo koją pataikė ne į kiaušus…Nagi pridenk! Keičiu apkabą, sušuko ant VD piktas bimbagalvis! Tuo tarpu viena kulka prašvilpė jam pro pakaušį ir išplėšė iš kairio šono kuokštelį plaukų.
Pykšt pykšt! Vi Di paleido pora atsakomųjų šūvių į priartėjusio džipo vairuotojo pusę. Džipą sumėtė, jis stabtelėjo, tačiau paskutinę akimrką vairuotojas suvaldė automobilį ir grįžo iš mško samanų ant asfaltuoto kelio. Tuo tarpu juos pralenkė antrasis Lk džipas ir pradėjo vytis bėglius.
-Po velnių, jie vėl didina greitį ir mus atsiveja, sušuko VD! Velnias…man baigėsi kulkos.
-Ne jie atsiveja, bet mūs arklys bėgt pavargo,- įsiterpė Mygatukas.
Džipas nesustabdomai artėjo prie be amunicijos likusių LS kareivių. Buvo jau galima net įžiūrėti šautuvo vamzdžius nukreiptus į beginkliais tapusius vargšus laisvės miškų kovotojus. Mirtis žvelgė jiems į akis…
Tratatatatatata…! Prapliupo uraganinė automatų tirada.Džipas staigiai nuslydo į miško kelio kelkraštį ir apsivertė.Džipo vairuotojo, pusė korpuso išlindo pro priekinį stiklą. Vienas dar gyvas Lk kareivis šoko iš beužsidegančios mašinos, tačiau uraganinė ugnis pagavo jį dar ore ir paguldė ant žemės. Tuo tarpu 2trasis džipas važiavęs iš paskos,staigiai sustojo, ir cypiant padangoms, neatsišaudydamas apsisuko, nurūko miško išvažiavimo link.
-Kas čia!?
-Savi, atsakė VD, kai arklys sustojo prie nepažystamųjų būrio besislepiančių miško krūmų ir šakų šešėliuose.
- Kodinis žodis?
-Lygiuot.
- Šauniai linksminatės vyrai, - prakalbo vienas iš šešįlių, sakykit ką čia turit?
-Maisto atsargos stovyklai ST, atsakė VD, ir apkabino LS brolį. Jei ne jūs mums būtų ragas. Jūs net neįsivaizduojate kaip laiku pasirodėte. St nusišypsojo.
- O ką darysit su arkliu?
-Reikės jį gražint atgal...prakalbo Vd ir tuoj pat nutilo. Arkliui iš pilvo tabalavo žarnos ir jis pats muistėsi didelėje agonijoje. Susišaudymo metu bent pora kulkų perėžė jam pilvą.
-Nušausim, kad nesikankintų, - pasitaisė VD, o mėsą galim panaudot. Pasakysim, kad jautiena. Vis tiek kareiviai, tiek laiko praleidę miške neatskirs jautienos nuoarklienos.
Gerai,- sutiko ST, ...tik glookui nesakykit. Prieš kelias dienas tikrindamas postą užmyniau pelę. Tai jis mane apšaukė išdaviku, po to,kad jo nekenčiu ir dar valandą klūpėjo prie pelės žvakę degindamas.
- Nė žodžio Second Time, - linktelėjo jam VD
Pasigirdo šūvis...

TREČIA DALIS

Na dar viena dalis LS romano. Migas uzsiprase vaizdingu aprasymu, Jonasgood lavonu, Tautis erotikos, Funnyte meiles
o kaip man visatai pavyko igyvendinti pamatysite perskaite jau 3 romano dali
ŠEŠĖLIŲ ŽAIDIMAI3: LOTOSO ŽIEDAS.

Didelį Leo miestą gaubė smogas. Dūzgiančių mašinų garsai kurtino gatvės praeivius, o išmetamųjų dūmų kvapas vertė juos kosėti. Miesto šerdis buvo Hyper Pacas aikštė ir joje stūksantis grėsmingas lyg riaumojantis žvėris, masyvus pastatas-miesto rotušė.
Rotušės priekinį fasadą rėmė, tokios pat masyvios, renesanso laikais statytos, jonėninio architektūros tipo kolonos, besistiebiančios aukštai į dangų.Ant fasado buvo išraužyti Trojos didvyrių-Achilo ir Hektoro dvikovos vaizdai. Apvalus kupolas, tarsi rėmėsi į debesuotą dangų, kuriame matėsi nuolat plaukiantys debesys, tai uždengiantys tai vėl išlaisvinantys saulę nuo tamsos demonų. Milžiniškas šio pastato šešėlis, driekėsi per visą aikštę, tuo tarsi suteikdamas jam dar didesnės didybės. O gal tiesiog tenorėdamas paslėpti tamsias šio pastato paslaptis ir daugybę kalėjimo kamerų bei kankinimo kambarių, besislepiančių rotušės požemiuose. Požemiuose, kuriuose daugybė nekaltų žmonių sielų laukė savo mirties valandos.
Prie Rotušės durų privažiavo Mersedeso klasės juodas limuzinas ir sustojo. Vairuotojas skubėdamas išlipo iš mašinos ir atidarė keleivio pusės duris. Iš mašinos išlipo stambi, uniformuoto žmogaus figūrą, o saulės spinduliuose sužybsėjo daugybė kabančių medalių.
Žmogus pasiraivė ir netikėtai apsisukęs, sparčiais žingsniais patraukė rotušės durų link. Jam priartėjus, du kareiviai, blizgančiomis LK uniformomis ir ant pečių esančiomis šešiakampėmis svastikomis su viduryje išraižytu vilku, įsitempė kaip styga ir atidavė pagarbą. Tuo tarpu vairuotojas, vėl pribėgęs, atidarė duris, vedančias vidun. Uniformuoto vyro žingsnių aidas nuaidėjo per rotušės salės, grindis ir pakilo laiptais į antrą aukštą, kur buvo kapitono Money boy kabinetas.
-Generolas Magnus Dux, sušuko vairuotojas, atidarydamas generolui duris į kabinetą!
Viduje buvęs kapitonas, metė į šoną visus rašto darbus ir staigiai, tiesus kaip styga, atsistojo prie savo ąžuolinio rašomajo stalo. Visas išbalęs ir įsitempęs, žiūrėjo į generolą, tarsi pelė laukdama mirtino kobros įgėlimo.
-Kapitone Money boy,- ramiu tonu pradėjo kalbą Magnus Dux, priėjęs prie rašomajo stalo, jūs skaitėte paskutiniųjų dienų raportą iš 7 apygardos? Pastaruoju metu ten neramu. Prieš 2sav. buvo užpultas mūsų ginklų sandėlys. Žuvo 20 karių, dar 12 sunkiai sužeistų guli šio miesto ligoninėse. Prieš 2 dienas, buvo užpultas patikros postas. Nukauti dar 4. Kitiems 3 vos pavyko pabėgti. O ką mes turime, generolas vėl kreipėsi į vis tebetylintį kapitoną? Vieną žioplą nukautą LS maištininką, kuris pats atėjo pas mus ir vieną pakartą ūkininką, kurio vienintelė kaltė, kad vogė morkas iš kaimynės daržo. Centrinė valdžia mano, kad mes nebesukontroliuojame situacijos. Jiems reikia lavonų. Supranti - lavonų, šūktelėjo Magnus dux ir trenkė kumščiu į stalą taip, kad kapitonas net kruptelėjo nuo to garso!
-Taip sere! Suprantu sere! Bus padaryta sere, - kapotai sušuko Money boy.

Aušo dar vienas gražus saulėtas rytas virš Lithuanian Shadows karių stovyklos. Miške čiulbėjo vieversiai,krūmuose čirškė žiogai, o ant krumų lapelių saulės spinduliai žaidė su, dar nespėjusiais nudžiūti rasos lašeliais.
Nuo pat ryto LS vadavietėje buvo sujudimas. Visi pagrindiniai vadai laukė tik užvakar neseniai iš žvalgybos grįžusio Second time ataskaitos. Buvo čia ir CD, GW, AU ir TU vadas Pararam su Jonasgood, Vi Di su sugipsuota koja bei kiti. Vos tik visi susėdo ir Pahira uždengė vadavietės užuolaidas, kad būtų tamsiau ir matytųsi skaidrės. ST pradėjo:
-Objektas ALFA, kurio vaizdus matome šioje skaidrėje, yra vidutinio saugumo LK kalėjimas. Jame kali apie 1000daugiausia, LK neįtikusių žmonių: politiniai kaliniai, už vagystes ar laiku nesusimokėję mokesčis ikalinti piliečiai. Tiesa tarp jų yra keletas mūsų bendražygių ir TU narių. Patį kalėjimo kompleksą saugo 200 sargybinių ir kitokio kalėjimo personalo. Ginkluoti guminėmis lazdomis, savigynai išduotais glock 17 pistoletais. Sargybos bokštuose kariai turi R700 tipo snaiperio šautuvus. Dalis personalo yra lojalūs LK. Dalis, - ST šiek tiek patylėjo, yra palankūs mums ir turėtų prisidėti bei pagelbėti mums iš vidaus, vos tik puolimas prasidės.
Visgi didžiausia problema-naujai atsiūsta įgula iš mechanizuotų pėstininkų bataliono. Tai 60 vyrų, kuriems vadovauja eee..., -pasikasė tarpkojį, kažkoks leitenantas. Atleiskit užmiršau pavardę, - šyptelėjo ST. Jie ginkluoti AK 4 ir M16 tipo automatais. Be to turi savo jurizdikcijoje 4 šarvuotus visureigius HMMWV, ginkluotus M2 sunkiaisiais kulkosvaidžiais, bei 40mm.granatsvaidžiais. Taip pat jų jurizdikcijoje senas T45 tankas, įkastas į žemę šalia kalėjimo vartų. Tiesa jis nebevažiuoja, bet iš jo vis dar galima šaudyti.
-Ir kaip siulai mums pulti , ST, šturmu iš 4 pusių, - pertraukė jį GW?
-Deja tas neįmanoma,- liūdnu balsu tarė ST. Kalėjimas yra ant kalvos ir tėra vienas priėjimas prie jo iš vakarų pusės. Iš šiaurės ir rytų yra-status skardis, neužlipsim. Rytuose plynas minų laukas.Ten net mūsų Ūdra nepraeis. Vienintelė vieta saugiai patekti ten yra rytiniame skardyje esantis kanalizacijos vamzdis.
-Na jau ne,- aš į kanalizaciją nelysiu, - piktai suurzgė Jonasgood.
-Tau ir nereiks,- nuramino jį ST, tu...tavo...kaulai per stambūs pro ten pralysti. Tą turės padaryt smulkesni vyrukai ar mūsų merginos kaip Aurimaass ar Pahira. Kanalizacijos vamzdžiais galima patekt tiesiai po sargybinių dušais, o iš ten trumpas kelias iki pagrindinio kalėjimo pastato ir ginkuotės kambarius.
-Geras darbas Second time, paplojo atsistojęs GW. Dabar būrių vadai informuokit savo karius apie žygio detales, tegul susiruošia. Žygį pradėsime ryt iš ryto. Na o visus likusius, kvieču palaukti pietų. Šiandien bus kepta žąsis įdaryta obuoliais. Už tai ačių turime tarti leitenantui VD, ir tai tardamas paplojo VD per petį.
Staiga visų susirinkusiųjų dėmesį atkreipė kažkoks triukšmas, aidėjęs iš stovyklos. Visi skubiai prišoko prie langų ir praskleidė užuolaidas,
Viena liesa, suplyšusia uniforma apsivilkusi figūra bėgo pažastyje laikydama kažką baltoper stovyklą upokšnio link. Iš paskos jos bėgo pusplikis vyras, apsijuosęs prijuoste ir kažką baisei keikėsi net apsispjaudydamas save.
-Po galais Glookai!GW sušuko ir nėrė pro duris.
-Na va…ir nebėra mūsų pietų, liūdnai tarstelėjo AU.
Glookas bėgo tiesiai už stovyklos upokšnio link, rankose laikydamas pietums skirtą žąsį, o jos begalvis kaklas vis tabolavosi ir pynėsi jam tarp kojų. Pribėgęs prie upokšnio Glookas sustojo ir sviedė žasį į vandenį:
-Skrisk mano meile! Skrisk!
Srauni upokšnio tėkmė pagavo žąsį ir, kelis kartus apsivertusi, ji dingo po vandeniu…
-Ka tu padarei, - prie Glooko pribėgo paduses GW?!
Aš išgelbėjau nekaltą gyvą paukštį nuo šio niekšo,- ramiu tonu lyg niekur nieko atsakė Glookas ir parodė į atbėgantį LS virėją.
-Kaip ta žąsis galėjo būti gyva, jei ji be galvos? Glookai, po galais! Man jau gana, eik į savo baraką, - vis dar padusęs pasakė vadas. O tada atsigrežė į jau atskubančius prie jų susirinkimo dalyvius.
-Deja, su apgailestavimu pranešu, kad pietums žąsies šiandien nebus. Tačiau lauko virtuvė kariams ruošia puikų jautienos troškinį, kurį taip pat atgabeno VD, - su tais žodžiais ST ir Vd nekaltai šypsodamiesi susižvalgė vienas į kitą. Be to, norėdamas išpirkti kaltę, šiandien penktą valandą vadavietėje rengiu jums visiems bendrą vakarienę prieš žygį ir kviečiu dalyvauti.
-Tai žąsies nebus,- urzgtelėjo Jonasgood?
Penktą valandą, vadavietėje, didžiąjame kambaryje, kur vyko rytinis susitikimas, buvo sustumdyti suolai, atneštos kelios dėžės ir inscenizuotas stalas, atneštos kėdės iš kitų darbo kabinetų. Čia buvo atėjusios ir seselės, seržantė Pahira bei dar kelios merginos, pasipuošusios įvairiomis margaspalvėmis suknelėmis,vienos su iškirptėmis, kitos -be. Joms kompaniją palaikė nenuilstantis flirtuotojas Pararam, šalia jo jau linksmesnis sėdėjo ir godžiai valgė, Pararam “dešinioji koja” Jonasgood. Buvo čia ir CD, GW bei dar keli LS vadai.
-Už pergalę, - pasigirdo tostas!-UŽ LS, už TU, mirtis Lk, skambėjo tostai vienas po kito! Už gražias mergas, - vakarėlis įsisiūbavo!
- Saulute, aš norėčiau su tavimi pasikalbėti savo kabinete,- .Gw pasilenkė, prie šalia jo raudona suknele ir geltonais auksominiais palaidais plaukais sėdinčios Armani. Tada jiedu abu sutartinai pakilo ir regis niekieno nepastebėti šmurkštelėjo į vado darbo kabinetą.
Vadas prėjo prie savo darbo stalo. Pasilenkė ir iš slaptų dokumentų stalčiaus ištraukė ten gulėjusią, rausvais pailgais žiedlapiais pasipuošusią gėlę.
-Tai Nemarusis lotoso žiedas,- tarė GW. Šį rytą vaikščiodamas palei mūsų upeliuką, netikėtai pamačiau ją, ir iš kart pagalvojau apie tave. Ar tau ji patinka, meiliai šypsodamasis paklausė GW?
O taip! Labai patinka,- apsidžiaugė Armani ir apsikabino vyrą, priglaudė auksinę galvą pie šiltos jo krūtinės. Tavo širdelė, - tarė ji šypsodamasi,...ji taip greitai plaka. Tada savo švelniomis moteriškomis rankomis apsivijo jo kaklą ir prisiglaudusi savo karštomis raudonomis lūpomis, pradėjo be perstojo bučiuoti.
-Ne dabar...Armani, - sutabdė ją GW. Rytoj laukia sunkus žygis, be to svečiai greitai. pasiges kur mes dingę.
Armani sustojo, atsitraukė, o jos veidas, prieš akimirką puoštas meile šypsena, tapo nebylus. GW tarsi atspėjęs jos mintis ištarė:
-Aš grįšiu...pažadu.Tu juk mane visada sulopai, -plačiai nusišypsojo merginai GW. Be to juk ir net tamsiausią naktį šviečia žvaigždės, Armani,- tarė jis.Tada apsikabino merginą švelniai per juosmenį ir prisiglaudė prie jos nebylių lūpų. O dabar eik, nes svečiai tuo paskelbs mūsų paiešką. Aš dar porai minučių čia pasiliksiu, reikia...sutvarkyt[ porą dalykų prieš rytdienos žygį.
Mergina linktelėjo galva ir klusniai prėjusi prie durų jas atidarė. Tada staigiai apsisuko ir su vėl grįžusia šypsena sušuko:
-Einu namo, pamerksiu gėlę , kad ji nenuvystų, kol tu grįši! Tai pasakiusi ji smarkiaia uždarė duris ir nuėjo. Vadas savo kabinete liko vienas.

Buvo jau gana vėlu, kai svečiai išsiskirstė. Žydrą dangų jau pradėjo gaubti tamsūs, artėjančios audros debesys. Vadas atsisveikino su vadavietėje likusiu budėti LS sargybiniu ir išėjo į lauką. Vos išėjus, lauke jį pasitiko lieso kareivio figūrą.
-Vade turiu labia svarbios informacijos apie priešą, mums reikia pasikalbėti, - žerdamas lyg žirnius į sieną, išbėrė žodžius Glookas.
-Kalbėk, atkirto GW.
- Ne čia,- bailiai apsidairė Glookas, einame kur atokiau. Einam prie upokšnio ten saugiau.
-Na einam….vadas kiek pamastes sutiko su Glooku. Bet tikiuosi čia dar ne viena tavo išdaiga ir tu negelbsti dar vienos begalvės žąsies? Ir paskubam, nes jau niaukiasi ir nenoriu sušlapt, - skubiai tarė GW ,pažvelgęs į vis grėsmingiau atrodantį dangų.
Žinoma, eime eime, - skubino vadą ir pats Glookas.
Jiedu skubiais žingsniais nuėjo prie upokšnio. Pasidarė dar tamsiau. Krūmai pynėsi jiems tarp kojų, o juodos medžių šakos ir šešėliai žaidė jų vaizduote-tai susipindami tai vėl išsipindami į įvairiausių formų pabaisas ir demonus. Srauni upokšnio srovė rodės dar labiau pasmarkėjo nešdama juodą vandenį.
Vis einant palei upokšnį žemyn, vadą aplankė bloga nuojauta. Jis sustojo ir jau norėjo griebtis savo revolverio, kurį nuolat nešiojosi dešinėje savo uniformos švarko kišenėje.
Ne nemėgink, - išgirdo Glooko šūksnį GW, ir atitraukęs ranką nuo kišenėsir atsigręžė atgal! Priešais jį stovėjo Glookas su nukreiptu į jį glock19 pistoletu.
Glookai, ką po galais visa tai reiškia!
Laukiau šios akimirkos du metus. Laukiau progos, atkeršyti už save ir savo brolį, sušuko Glookas! Tai tu kaltas dėl jo mirties.
-Tavo broils žuvo, pridengdamas mus, visą LS būrį, , kol tave sužeistą į galvą nešėmė iš to pragaro!
-Netiesa. Jis ten buvo, nes tu jam taip įsakei! Kareivis atsako, tik už save. Vadas už visą būrį. Tu atsakingas už mano brolio mirtį, - sušuko Glookas! Tu kvailys vade. Naivus kvailys, tikintis žmonių gerumu ir ištikimybe. Tavo kvailas pasitikėjimas net leido tave čia be palydos vieną atvilioti. Ir žinai ką, šyptoelėjo maniakiška šypsena Glookas, - šiąnakt tavo brangiojo būrio nebeliks. Aš perdaviau LK jūsų stovyklos koordinates ir už valandos jie bus čia...
-Glookai...tu beprotis...
-Galbūt, vėl šyptelėjo glookas savo keista šypsena, gal aš beprotis...bet tu-lavonas!
Staigus griaustinio garsas perskrodė juodą dangų. Tada stojo mirtina tyla, viskas staiga aptilo. Nebuvo girdėti nei šlamančių medžių, pranyko upokšnio srovės šniokštimas. Juodas sunkus žmogaus siluetas lėtai parkrito ant kelių. Aplink jį pražydo ir juodą žemę raudonai nudažė, lyg raudoni aguonų žiedai, kraujo dėmės. Tačiau akyse dar rusena ugnelė, dar paskutiniai šviesos spinduliai iš paskutiniųjų stengiasi prasiskverbti, ištrūkti pro beužsimerkiančius, lyg švino pripildytus akių vokus.
Dangų apšviečia melsva žaibo šviesa ir po sekundės dar vienas griaustinio kūjo trenksmas pasiekia žemę. Žmogaus siluetas susvyruoja ir lėtai be garso krenta ant žemės. Veidas pajaučia drėgnos žemės alsavimą…
Staigus, pakilusio vėjo gūsis, netikėtai pakelia užuolaidą ir numeta nuo lango ten stovėjusią vazą su gėle. Vaza su trenksmu atsimuša į grindis ir sudužta. Jauna, auksiniais plaukais mergina, pakelia akis nuo skaitytos lovoje knygos “Altorių šešėlį” ir atsisėdusi ima dairytis po kambarį.
-Ar kas nors atsitiko,Armani netikėtai atidariusi duris paklausė seselė Akviliutė, girdėjau triukšmą.
-Ne nieko,- tyliai atsakė Armani, tiesiog vėjas vazą nuo lango numetė.
-Na jei tik tiek, tai aš tau paieškosiu kitos vazos,- nusišypsojo Akviliutė. Luktelk tuoj atnešiu, o tu geriau užsidaryk langą. Artinasi didelė audra.
Armani pasidėjo knygą ant lovos, atsistojo ir priėjusi prie sudužusios vazos pasilenkė pakelti gulinčio lotoso. Gėlė buvo sveika. Ji pakėlė ją nuo grindų, tik vienas mažas žiedelis nulūžo ir lėtai be garso nusileido ant vazos šukių. Armani žvilgsnis sustingo ties juo. Kažkas skaidrus ir blizgantis pasirodęs ant jos skruosto palengva tekėjo žemyn Ir tarsi sunkus akmuo tikštelėjo ant grindų. Po to dar vienas…ir dar vienas...Lauke pradėjo lyti.

KETVIRTA DALIS

Na ką gi, dar viena romano dalis. Neplanavau rašyti daugiau, bet kadangi pažadėjau . Be to daug kam nepatiko liūdna pabaiga ir neatskleistos kai kurios paslaptys. Gero skaitymo
Ps: tie kas pasigedo pabaigoje veiksmo-šį kart veiksmo bus daug/
ŠEŠĖLIŲ ŽAIDIMAI 4: ŽVAIGŽDĖS NAKTYJE.

Juoda naktis gaubia mišką. Vieversiai nutilę, žiogai nebečirškia, upelis ramiai čiurlena savo tyru. skaidriu vandeniu gaivindamas, girdydamas visa kas gyva…Sidabrinės žvaigždės žaidžia juodam dangaus fone: sukasi valso ratu aplink ir aplink. Jas palydi krentančios kometos auksinė uodega, sutrikdo jų šėlsmą. Šiltas vėjalis, švelniai glostydamas lapelius plaukia per medžių viršūnes, o su juo keli lapeliai sklendžia jam pavymui, o tada lėtai nusileidžia ant skaidraus, mėnulio sidabru tviskančio, upelio vandens. Vandenyje mėnesienos apšviesti, du atvaizdai, du šešėliai sidabriniam fone, tai susilieja tai vėl išsiskiria. Judėdami lėtai pirmyn atgal regis jie tarsi glamoneja vienas kitą, apsikabina, susipina ir vėl paleidžia…
-Ak, Gw, norėčiau, kad šitas sapnas niekada nesibaigtų, švelniai ranka glostydama jo veidą atsiduso Armani.Nenoriu niekada pabusti.
-Bet tu turi pabusti mano saulute, meili šypsena užliejo, vaikino veidą, tada jis ištyso ir pradėjo nykti, kaip dūmas neblaškomas vėjo., Pabusk, Armani…pabusk…
-Pabusk, Armani! Pabusk!...šaukė seselė Akviliute, smarkiai purtydama merginą. Pabusk mus puola, reikia skubėti!
Armani lėtai pramerkė akis. Kažkur pranyko žvaigždės, ta tyla ir palaiminga būsena.- Negi tai tik sapnas? Tai tebuvo sapnas? Bet kodėl. Taip šviesu, kas per šviesos naktį? Ar aš dar vis sapnuoju…oi koks garsus griaustinis, bet juk nebelyja,- sutrikusi mastė Armani. Staiga susivokė kur yra ir netikėtai pašokusi iš lovos, vos nepargriaudama Akviliutės ant žemės, pažvelgė pro langą…Lithuanian Shadows stovykla visa skendėjo liepsnose.

-Lietuva tėvyne mūsų..., -Pasigirsta šūvis ir kulka, išlėkusi iš vamzdžio, garsiai zvimdama pralekia pro LK kareivio siluetą, pataiko į šaką.
-Tu didvyrių žeme...,- Šūvis. Kulka pralekia palei kito priešo pakaušį. Karys pritupia, bet toliau juda pirmyn šaudydamas.
-Iš praeities tavo sūnūs..., -Šūvis. Kulka lėkdama atsitrenkia į gulintį akmenį ir rikošetu pataiko į netoliesia kovojančio LS kareivio koją, Kareivis parklumpa.
-Te stiprybę…
-Ar tu Migai pagaliau liausiesi deklamavęs tą chimną ir pradėsi šaudyt, sušuko ant jo Bimbagalvis ir taip kirto ranka per Migo šalmą, kad tas net nulėkė nuo galvos! Čia M16 automatas, ne muškieta-šaudyk serijom! Tai pasakęs Bimbagalvis pats atsistojo ir iš už smėlio maišų pakėlęs savo automatą paleido seriją šūvių, nukaudamas prie suklupusio LS kario skubantį priešą.
Migas, pagaliau atsitokėjęs, tarsi pabudęs padarė tą patį ir nukovė dar vieną skubantį link jų. Tačiau už šių dviejų pasirodė dar viena 100-120 karių banga ir paleido ugnį į LS karių pozicijas ištisai visu frontu. Kulkos raižė LS gynybinius pylimus lyg kruša, neleisdama susigūžusiems kariams net pajudėti. Keli netikėtai atskrieję granatos sviediniai sunaikino, pralaužė du priekinius pylimus, o ten esantys LS kariai negyvi sukrito po smėlio maišais.
-Traukiamės! Jie pralaužė liniją! Visi traukiamės ties 3 linija, - mojo kariams kapitonas iskroviklis!
Kareiviai su lig šia komanda pakilo, tačiau du jų iškart pakirto LK priešo kulkos. Dar trys sužeisti krito jiems bėgant iš apleidžiamų pozicijų ir liko už savo draugų nugarų laukti neišvengiamos mirties. Netrukus, likę gyvi 2osios gynybinės linijos LS kareiviai užėmė 3 gynybinės linijos pozicijas šalia vadavietės. Naujas, persigrupavęs LS rezervas paleido gynybinę ugnį į beatsivejančius priešo karius. Jie sustojo ir atsišaudydami grįžo ties antrąja linija persigrupuoti. Jiems už nugarų pasigirdo 3 šūviai. LK belaisvių neima.
CD pribėgo prie degančios vadavietės, kur Second time karštligiškai stengėsi suvaldyti padėtį ir dalino kiekvienam būrio lyderiui vis naujus nurodymus. Second time atisuko į suprakaitavusį D..C. veidą.
-Vado neradai? Po velnių, kur jis pradingo, negi jį nukovė, retoriškai klausinėjo ST? Tada pažvelgė į liepsnų apimtą vadavietės pastatą, Didžiulės liepsnos iš kibirkščiuojančių sienų ir langų kilo aukštai į nakties dangų. -LK kaunasi taip nuožmiai , tarsi juos pats šėtonas su botagu čia varytų,,,tiek nukovėm o jie vis puola ir puola…
-Gal ir pats velnias juos čia uja, kas žino ST, - tarė CD… Pora kareivių sakėsi matę Gw einant su kažkokiu LS kariu link upokšnio, gal jo ten paieškot?
Upokšnis, pliaukštelėjo sau per veidą delnu ST! Aš pamiršau upokšnį! Aurimaass, Aurimaass,-kreipėsi į netoliese esantį jauną karininką smulkaus kūno sudėjimo, bet jo veidas rodė, kad šis jaunuolis jau daug ko gyvenime matęs ir patyręs. Aurimaass paimk kelis LS iš 4divizijos rezervo ir skubiai judėkit link upokšnio brastos link. LK tikrai bandys mus apsupti iš užnugario., tada apsisuko.
- Pararam, mes pasikliaujam jumis eikit kartu su Aurimu ir pridenkit musų užnugarį.
-Būk ramus ST,- išdidžiai tarė TU vadas Pararam, 1 mano karys atsoja 10 tų LK šunų. Nagi duok “penkis”!

 

Comments

Rolandas_M
Rolandas_M Day 1,907, 12:33

OMG!!!
Tikrai neskaičiau, bet tiek to - V.

Giedre Armani
Giedre Armani Day 1,907, 12:35

oj trūksta.

Vilkas Pilkas Day 1,907, 14:11

Comment deleted

Ex Nihilo
Ex Nihilo Day 1,907, 14:24

)))

DrMonte
DrMonte Day 1,907, 15:32

O tai kur pabaiga?

BlMBA
BlMBA Day 1,908, 00:06

teksto kiekis yra apribotas, deja...

Arius Nesakysiu
Arius Nesakysiu Day 1,908, 01:14

Tratatatata…tratatata!

Akviliutte
Akviliutte Day 1,908, 04:10

07

Povilas1989
Povilas1989 Day 1,908, 04:51

Vote. Bet aš būčiau biški kitaip padares, daugiau pakalbines merginą - čia idomioji, intriguojanti dalis.

O dėl šešėliu žaidimu, tai mes visi jau perskaite juos senai ir ivertine. Užtektu tik nuorodas sumesti:)

BlMBA
BlMBA Day 1,908, 04:56

nuorodos jau buvo ne vieną kartą, o mergina pasakė daugiau nei reikia.

Povilas1989
Povilas1989 Day 1,908, 05:10

Na taip, ta tema apie gw, pasakė nemažai((: bet norėtusi ir bendresniu klausimų, kaip tam interviu su EmuSV(:

LS HQ
LS HQ Day 1,908, 05:11

jau ta mano vargsa romana parasyta visur jau tempiat:). Keista rasiau spali , o jis dar is spaudos neiseina vis. Matyt tikrai bent kai kam patiko.

Mindziuss
Mindziuss Day 1,908, 05:12

Šį kartą tikrai silpnas numeris... :]

BlMBA
BlMBA Day 1,908, 08:24

mindžiau - trūksta "'bobų", gaila...

Raraz
Raraz Day 1,908, 23:57

galejai nesumalt visko y viena numery... nes perskaicius pirma daly, kitos jau nesinori skaityt... geriau jau butu seksiu daugiau...

Giedre Armani
Giedre Armani Day 1,909, 01:22

Bernai, jūs esat mergos. Vienas nori seksių, kitas nenori. Apsispręskit. Jūsų nuomonės ir norai keičiasi su Mėnulio fazėm...

 
Post your comment

What is this?

You are reading an article written by a citizen of eRepublik, an immersive multiplayer strategy game based on real life countries. Create your own character and help your country achieve its glory while establishing yourself as a war hero, renowned publisher or finance guru.