Trolis ir Seime trolis

Day 1,164, 08:00 Published in Lithuania Lithuania by Nexrow

Labas vakaras, brangūs skaitytojai.

Atsiprašau už tai, kad straipsnis ilgas. Aš kitaip rašyt nemoku. Jei tingite skaityti viską, užmeskite akį į tuos punktus, kurie jus domina ar bent į pabaigą.

Šiandien grįžęs namo pamačiau krūvą žinučių beveik dešimtyje Skype konferencijų. Iš esmės tai yra pakankamai įprastas dalykas. Dažniausiai man pakanka valandėlei pasitraukti nuo kompiuterio ir žinučių prisikaupia mažiausiai penkiuose-šešiuose pokalbiuose. O ką jau kalbėti apie privačias žinutes. Tačiau šiandiena visgi kažkuo išsiskyrė - daugumoje tų pokalbių buvo kalbama apie tą patį dalyką - NE Latvijai. Iš pradžių pamaniau kažką panašaus į „ah, vėl koks durnas trolis nesąmones daro“, tačiau vėliau spaudoje pamačiau dar ir keletą straipsnių apie tai.

Visgi ir tai nebūtų labai baisu - dauguma jų engia tokį poelgį, tačiau vienas iš „nusikaltėlio“ partiečių, linksmas, parašė straipsnį, kuriame gynė šį poelgį (matyt, mėgina iš manęs nugvelbti advokato titulą). Supratau, kad šį kartą susidūrėme su kiek didesnio kalibro troliu, kuris sugeba pritraukti palaikymą. Tai paskatino mane prisijungti prie tų kelių veikėjų tvindančių spaudą nepasitenkinimu. Žinau, kad ta tema jau kai kuriems galbūt įgriso, tačiau aš kaip visada turiu įkišti savo trigrašį. Juolab, kad daug kur į šitą reikalą, stengiantis apsiginti, kišama ir LK, kuri realiai visiškai nėra susijusi su šia nesąmone.

Tai nėra oficiali LK, Vyriausybės ar kokios nors fiktyvios žmonių grupės nuomonė. Tai mano asmeninė, galbūt objektyvi, o gal ir ne, nuomonė, kurios Jums nereikia klausyti, jei nenorite.

Trolis

Šio skandalo iniciatorius yra visiems žinomas ir turbūt prastai pagarsėjęs rėksnys. Seime jis ne pirmą kadenciją ir ten jo pagrindinis užsiėmimas, panašu, yra įvairiausio plauko skandalų kėlimas ir nesąmonių darymas. Šis atvejis, žinoma, ne išimtis. Tačiau kad ir kaip durnai jis kartais bepasielgtų, visgi sugeba ir vėl patekti į Seimą (spėju, kad ir kitą mėnesį sugebės), nes paprasčiausiai moka parėkauti suversdamas visą atsakomybę dėl savo kvailysčių kitiems žmonėms ar organizacijomis. O mėgstamiausiais jo taikiniais tapo Vyriausybė ir LK.

Tačiau bene ironiškiausia šio skandalo dalis yra faktas, kad jis dar visai neseniai rėkė ant daniocho ir visos vadinamos „Skydinės“ (ne tos, kuri minima mano laikraščio pavadinime) dėl to, kad jie esą neinformuoja Seimo ir tautos apie svarbius dalykus. Tačiau pats šiuo atveju neinformavo ne tik tautos, bet pats praktiškai nepasitarė su Seimu (nieko neparašė forume, o Skype tikrai daug pritarimo nesulaukė), o ką jau kalbėti apie Vyriausybę ir LK, kurie greičiausiai liks patys kalčiausi po šio įvykio. Manau tai yra akivaizdus argumentas, kad šis žmogus gali lengvai paminti savo žodžius, pamiršti tai, ką taip labai stengėsi įteigti visiems dar prieš keletą dienų vien dėl to, kad pasiektų savo asmeninius tikslus ir tuo pačiu apjuodintų priešininkus.

Užsienio politika

Kaip jau rašiau po nesimatoLT straipsniu, šitas įstatymas yra didelis smūgis mūsų užsienio politikai. Pastaruoju metu vyksta derybos dėl galimybės sukurti regioninį aljansą, kuriam priklausytų ir Latvija (ir, žinoma, dar kelios valstybės). Kol kas dar nelabai aišku, ar pavyks įgyvendinti tokį planą, koks yra, tačiau yra aišku, kad toks aljansas mums yra būtinas, nes priešingu atveju mes tikrai neatsilaikysime prieš lenkus, kurie, panašu, nori mūsų geležies.

Visgi, nelabai pavyksta susitarti, nes atsiranda įvairių nesutarimų dėl praeities (karų su Latvija, Suomija) dėl skirtingos užsienio politikos (vieni prijaučiantys EDEN šalims, kiti - buvusio Phoenix). O toks įstatymas šiuo metu yra ne tik kvaila trolio provokacija, nes jis gali būti traktuojamas kaip Lietuvos priešiškumo Latvijai simbolis ir dėl to derybos gali nutrūkti arba dar ilgiau užsitęsti. O užsitęsę derybos, žinoma, reikštų, kad karo dar ilgiau nebus. Todėl šis skubotas ir neapgalvotas išsišokimas ne tik nepaskatins karo veiksmų, bet gali juos nustumti ir dar toliau.

Treniruotės

Vienas iš pagrindinių (turbūt) argumentų už šį poelgį yra galimybė pradėti TW (Training War) su Latvija, taip paskatinant ekonomiką ir kartu pasinaudojant bonusais, kuriuos suteiks NE. Kiek supratau iš Seimo narių pasakojimų (pats tuo metu jau nebuvau prisijungęs), šio įstatymo autorius pats bandė kalbėti su latviais (bala žino, su kuo konkrečiai) siūlydamas treniruotes, tačiau vėliau sugalvojo, kad reikia tikro karo. Išgirdus tokius žodžius, pirmiausia į galvą ateina akivaizdi išvada: latviai nepritarė treniruotėms (nes jie jau turi karą su Estija), o dėl to nepasitenkinęs mūsų Seimo narys nusprendė, kad jo e-falas toks didelis, jog jo pasiūlymui nepritariantis žmogus yra pavojingas priešas, todėl sugalvojo, kad „geriau“ yra tikras karas.

Jau vien tokia situacija yra tokia kvaila, kad juokas ima. Ką jau kalbėti apie patį faktą, kad latviai šiuo metu jau pradėję treniruotes su estais ir antro fronto jiems tikrai nereikia - papildomos naudos jie iš to negaus, o susitvarkyti bus sunkiau. O kadangi aukščiau minėtų derybų labui mes siekiame gerų santykių su Latvija, užpulti jų negalime. Juolab, kai net ir estai su jais tariasi draugiškai.

Pavojai

Visi puikiausiai suprantate, kad lenkų provokacijos nebuvo paleistos šiaip sau. Jie mūsų nepuola tik dėl to, kad dar turi laiko apsvarstyti visus galimus variantus iki tol, kol slovakai pareikalaus grąžinti tą išnuomotą regioną. Švedų grasinimai taip pat nebuvo iš piršto laužti - jie vis dar neturi grūdų regiono ir vis dar gali mus užpulti. O mes vis dar nesame jokio aljanso dalis, vis dar neturime tiek ištikimų sąjungininkų, kad galėtume apsiginti nuo didesnės jėgos.

Taigi, užpuolę latvius, kurie galėtų būti mūsų potencialūs pagalbininkai prieš švedus ir galbūt net lenkus, mes ne tik prarasime tą galimybę sulaukti iš jų pagalbos, bet taip pat ir prarasime galimybę pasipriešinti ne tik lenkams, bet ir švedams. Tai būtų bene pati puikiausia proga šioms dviems valstybėms pasiimti iš mūsų tai, ko jie taip nori. Vadinasi padarę tokią kvailą klaidą mes greičiausiai būtume „padaryti“ jau net ne per du, o per visus tris „galus“.

Galų gale, ir pagalbos iš rusų ar vengrų greičiausiai nesulauktume. Rusai supyktų dėl kvailystės, pražudžiusios jų taip trokštamą aljansą, o vengrai juk dabar draugauja su lenkais.

URM ir CP

Nemanau, kad šių žmonių teisimas ar kabinėjimasis prie jų darbo yra mano kompetencija. Vis dėlto, priekaištų galbūt ir atsirastų. Žinoma, daniochas turėjo reikalų RL (berods remontas namuose ar kažkas panašaus), dėl to minėtose derybose prašė manęs vietoje jo atstovauti Lietuvą kartu su URM (ką aš, žinoma, ir padariau). O apie URM darbą aš, tiesą pasakius, daug nežinau. Negaliu sakyt, kad ministerija nedirba - bala žino, gal ir dirba, tiesiog dar nepasiekė tokių rezultatų, apie kuriuos reikėtų žmones informuoti. Faktas, kad prireikus su kuo nors susisiekti ar paderinti veiksmus, URM veikė taip, kaip ir turėtų. Gal tiesiog šiai ministerijai trūksta kažkokio tikslaus plano, kuriuo turėtų vadovautis.

Kad ir kaip bebūtų, prie šių institucijų galima prikibti. Tačiau tikrai ne dėl to, kad nėra karo - karo nėra dėl daugelio skirtingų aplinkybių, kurios nepriklauso nei nuo daniocho, nei nuo Raigirdo, nei nuo manęs. Tai pirmiausia švedai, kurie mus gąsdino, tačiau nepuolė. Taip pat tai lenkai, kurie provokavo, bet vėlgi patys pabijojo veiksmus pradėti greičiausiai dėl galimybės prarasti MPP su Vengrija. Ir, galiausiai, tai pats planas sukurti regioninį aljansą, kurio mums taip reikia, tačiau kurio kūrimas juda lėtai. Bet vėlgi, lėtumas šiuo atveju nėra mūsų „kaltė“. Tas judėjimas, žinant, su kokiomis šalimis ir kokiomis aplinkybėmis mes bandome užmegzti santykius, ir nebus greitesnis - visas šitas reikalas judės lėtai, tačiau svarbiausia ne eiga, o rezultatas.

Lietuvos Kariuomenė

Kai abejojimą URM ar prezidento darbu dar galiu suprasti šiuo atveju, kabinėjimasis prie LK yra arba kvailumo, arba noro numesti dalį šūdo nuo savęs ant kitų, požymis. Pirmiausia, tai ne LK darbas parūpinti karą tautai. Nors ir dalyvavau minėtose derybose, aš ten tik pavadavau prezidentą, kuris negalėjo dalyvauti. Be manęs ten buvo tik vienas kariuomenės atstovas (estas), o visi kiti veikėjai - prezidentai ir URM.

Tačiau šis faktas nereiškia, kad LK turi būti ignoruojama. Negalima pradėti karo be LK žinios. Pirmiausia dėl to, kad karo atveju LK tenka mobilizuotis, vadinasi reikia įspėti iš anksto - juk gali nebūti kokio nors žmogaus ar žmonių, gali tekti įvairiais kanalais bandyti su jais susisiekti, o skubotas karo paskelbimas be jokių įspėjimų nepalieka pakankamai laiko mobilizacijai. Viso to rezultatas yra akivaizdus - nesėkmė. O antra, visgi LK sudaro žmonės, daugiau ar mažiau nusimanantys karyboje ir žinantys Lietuvos karinį potencialą. Dėl to šių žmonių patarimai yra svarbūs planuojant bet kokią karinę kampaniją, į kurią įsitrauktų ir Lietuva.

Be to, LK vis dėlto yra jėga, ginanti Lietuvą. Gynyba yra prioritetas ir ji visada bus vykdoma, nesvarbu, kokios susiklostytų aplinkybės. Tačiau norint šią jėgą naudoti puolimui, reikia atsižvelgti į faktą, kad LK irgi yra žmonės. Tai LK turės lenkti nugaras, budėti per naktis ir naudoti savo asmeninį laiką dėl pergalės. Dėl to reikia atsižvelgti į šį faktą ir nepamiršti, kad jei Seimo atstovai gali sau leisti tokius kvailus poelgius ir tokią savivalę, tai lygiai taip pat savivaliauti gali ir LK, paprasčiausiai atsisakydama kovoti dėl tokio kvailo tikslo ir nedalyvaudama puolime.

Tiesa, viso šio skandalo iniciatorius kažkur rašė, jog treniruočių karas nėra LK jurisdikcija - tokio karo metu nėra rimto jėgos naudojimo ir kovojama grynai pagal draugiškus sutarimus. Tačiau juk su latviais niekas nieko nesutarė. Kur pasakyta, kad jie sutinka tas treniruotes daryti? Būtų labai gražu, jei šis žmogus ne tik įgyvendintų tokį įstatymą, bet dar ir apgautų visą valstybę sakydamas, jog tai tik treniruotė, kai realiai tai rimtas karas. Juolab, jei tokiose „treniruotėse“ LK nekovotų ir tai baigtųsi karo pralaimėjimu. Ir tada, žinoma, kaltinama būtų LK, o kad šis veikėjas sakė, jog tai ne LK jurisdikcija, būtų labai greitai pamiršta.


Pabaigos žodis

Gerai, kad bent dauguma Seimo narių dar kažkiek susivokia ir balsuoja prieš šį įstatymą. Akivaizdu, kad jis nebus priimtas. Tačiau vis dėlto, nors mums ir akivaizdu, kad tai tiesiog trolio išsidirbinėjimas, kitiems žmonėms tai gali atrodyti kaip provokacija, priešiškumas ar net priežastis užpulti mus.

Vis dėlto, Jūs galite apie šio įstatymo autorių galvoti, ką tik norite, tačiau mano manymu jis pasirodė esąs visiškas trolis, negalvojantis apie tai, ką daro, siekiantis savo asmeninių tikslų ir opozicijos apjuodinimo bet kokia kaina ir toli gražu nesirūpinantis Lietuvos gerove. Aš asmeniškai jį laikau visišku troliu, kuris negerbia ne tik savo žodžių, bet ir visų aplinkinių, nes įsivaizduoja galįs pūsti tokią miglą į akis ir išsisukti švarus.

Galų gale, netikiu, kad tas poelgis paskatins kažką naudingo. Tai kas vyksta, vyks ir toliau. Ir toliau mėginsime derėtis su užsieniu, ir toliau stebėsime lenkus su švedais, ir toliau nepulsime latvių, kol nepaaiškės, kad draugiškai susitarti su jais negalima. Taigi, vienintelis reiškinys, kurį tas įstatymas paskatino, tai žmonių nepasitenkinimas jo autoriumi ir beprasmių straipsnių (tokių kaip šitas) potvynis spaudoje.

Tiesa, aš jokiu būdu neteigiu, kad karo mums nereikia. Karo mums tikrai reikia, tačiau ne tokio, kurį per kažkieno kvailumą pralaimėsime „sausai“. Juk tokiu atveju ir jokio linksmumo nebūna. O pagrindinis karo pliusas būtent ir yra linksmybės bei žmonių aktyvumas, ar ne?


Žodžiu, atsiprašau už pernelyg ilgą straipsnį, už minčių šuolius ar klaidas. Galbūt straipsnis ir nelabai vykęs, galbūt beprasmiškas, tačiau spauda juk laisva, tad noriu ir aš kartais pasakyti savo nuomonę.
Ačiū Jums už dėmesį ir gero Jums vakaro.
Pagarbiai,
Nexrow