Statistikos departamentas – Regiono šalių algos bei pirkimo galia
Statistikos departamentas
Sveiki laikraščio skaitytojai,
Statistikos departamentas iš 8 regiono šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Lenkijos ir Rusijos surinko duomenys apie gyventojų perkamąją galią toje šalyje.
Visų pirmiausiai, produktų pirkimą įtakoja atlyginimas ir kainos. Palyginsime kiek Q1 batonų ir kiek Q1 tankų žmogus už vidutinį 4 ir 10 skillo atlyginimą gali nusipirkti tos šalies vietos rinkoje.
Atlyginimai:
Kiek moka 4 Skill darbuotojams vietos valiuta|gold\gyventojų skaičius bei šalies vieta pagal atlyginimą:
Lietuva: 16,65; 0,33 G; 3052; #1
Latvija: 17,2; 0,27 G; 1420; #3
Estija: 3,43; 0,07 G; 713; #8
Suomija: 14,13; 0,23 G; 875; #5-6
Švedija: 15,05; 0,23 G; 1870; #5-6
Norvegija: 8,42; 0,1 G; 371; #7
Lenkija: 10,6; 0,24 G; 20275; #4
Rusija: 15,57; 0,31 G; 9811; #2
O kiek 10 Skill darbininkams?
Lietuva: 32,6; 0,65 G; #1
Latvija: 27,31; 0,43 G; #4
Estija: 20,1; 0,4 G; #7
Suomija: 26,21; 0,42 G; #5-6
Švedija: 27,84; 0,42 G; #5-6
Norvegija: 24,45; 0,29 G; #8
Lenkija: 22,73; 0,52 G; #3
Rusija: 30; 0,6 G; #2
Algos gol😛
Jei netikite perskaitykite antra karta. Taip, teisingai! Lietuva pirma pagal atlyginimus.
Tačiau dažnas lietuvis vis tiek liks pesimistu ir pradės rėkauti, kad pas mus aukštos kainos. Užtat pateikiame statistiką kiek už šias algas galima nusipirkti Q1 batonų ir kiek Q1 tankų vietos rinkoje.:
4 skill darbininkas gali nusipirkti:
Šalis|Batonai|Tankai|Vieta
Lietuva: 17,34; 2,37; #1
Latvija: 14,8; 1,54; #3
Estija: 3,53; 0,26; #8
Suomija: 7,47; 1,37; #6
Švedija: 11,75; 1,45; #5
Norvegija: 5,73; 0; #7
Lenkija: 12,47; 1,7; #4
Rusija: 16,23; 2,18; #2
10 skill darbininkas gali nusipirkti:
Šalis|Batonai|Tankai|Vieta
Lietuva: 33,96; 4,65; #1
Latvija: 23,54; 2,4; #4
Estija: 20,72; 1,53; #6
Suomija: 13,86; 2,54; #8
Švedija: 21,75; 2,69; #5
Norvegija: 16,63; 0; #7
Lenkija: 26,74; 2,18; #3
Rusija: 30,92; 4,1; #2
Diagrama:
Galbūt kažkas galvoja „pala, pala mes ir čia pirmi??!!“, atsakymas yra taip. Tačiau noriu priminti, kad algos ir ką už jas galima nusipirkti yra neatskaičius mokesčių.
Kokie maisto importo, income bei tankų importo, income mokesčiai?
Šalis|Maisto import|Maisto income|Tanko import|Tanko income|Vieta
Lietuva; 20; 10; 1; 10; #2
Latvija; 25; 15; 25; 15; #8
Estija; 25; 12; 1; 12; #4
Suomija; 35; 15; 10; 14; #7
Švedija; 15 ; 20; 15; 20; #5-6
Norvegija; 20; 15; 20; 15 #5-6
Lenkija; 7; 13; 7; 13; #1
Rusija; 19; 5; 1; 19; #3
Diagrama:
Neesam pirmi 1 procento skirtumu... Bet kaip matome, Lietuva turi mažiausius income mokesčius, o tai reiškia, kad tik 10 procentų nuo algos nueina į valstybės iždą (jums lieka daugiau pinigų). Tačiau pas mus sudarytos sunkesnės sąlygos užsienio verslininkams – maisto pardavėjams. Ką galime diagnozuoti? Su žemu income, mes tik dar labiau užsitikrinam pirmą vieta algose ir pirkimo galios tope! : )
Pagarbiai,
Statistikos departamento vadovas samanaslt
Comments
Na, lydere gal nereikėtų vadinti, nes trūksta rinkos įgyvendinimo. Žmonių perkamoji galia didelė, tačiau pačių žmonių mažai, palyginus su tokiomis šalimis, kaip Lenkija, ar Rusija.
Tai gal su tokia statistika reiktų rinkti daugiau žmonių, ne tik lietuvių į eLietuvą ; )
žmonių nedaug, darbo jėga labai vertinama, todėl jai mokama labai dideli pinigai (mano galva, tikrai per dideli) o perkamąją galią didina botų firmos (ačiū jiems už tai : D (mane katik pasmerkė sąžiningi verslininkai)
Statistikos yra gerai ir tikrai naudinga.
Bet čia su ta perkamąja galia tai eilinį kartą šposai, ne veltui statistika vadinama antruoju melu.
Neparodei svarbiausio, kiek ginklų pagaminama ir kiek jų apskritai parduodama Lietuvoje ir kitose šalyse.
Kitas dalykas, Lietuvoje gamindamas ir parduodamas būtent su tokiomis algomis ir kainomis eitum į minusą.
Paaiškinimai čia keli, pateiksiu "nekaltą" – verslininkai užkaupė atsargų, ir "nešvarų" – daugelis verslininkų naudojasi multikais.
iš dalies pritariu pokstasq, statistika gal ir ne meLas, bet meNas tikrai
1) norint žinoti tikslią perkamąją galią, kainos ir atlyginimai turėtų būti stabilūs bent 24h (tokio įvykio nepamenu)
2) jei kas prisėstų ir racionaliai paskaičiuotų produkto savikainą dabartinės rinkos atlyginimais ir materialų kaina, pamatytų, kad produkcija parduodama nuostolingai. Čia tinka pokstasq paaiškinimai, na gal išskyrus tą "nekaltą", vargu ar kuri įmonė turi tiek atsargų, kad gebėtų konkuruoti tikrąja ta žodžio prasme, gal tik valstybinės įmonės mokančios savo darbuotojams minimalų atlygtį.
taip visa produkcija yra parduodama i minusa, todel ji kaupiama. o savo produkcija, dabar parduoda tik multikai , nes jiem produkto savikaina kainoja tik laika.
musu verslininkai(NE multikai) sedi ant laiko uzdelstos bombos, kaip jiem pagelbet?
Jei neklystu, yra priimtas įstatymas dėl minimalaus atlygio, bet jei gerai suprantu jis nelabai gelbsti.
Atlyginimų statistika rinkta 2010.12.03. 22-24 valanda, čia nurodyti atlyginimų vidurkiai. Kaip matote mes turim ir ne mažiausiai žmonių, bet vistiek pas mus algos didesnės nei ten kur mažai darbo galios.
Tai pat mažesnė maisto kainą gali įtakoti grūdų kompanijos, nes ne paslaptis, kad dažna maisto kompanija turi ir Grain kompaniją. Dar vienas galimas kriterijus, kad darbdaviai nepakelia atlyginimo ir moka žymiai mažesnes algas nei rinkoje vyraujančios algos. Tai pat gali būti ir tie patys "mulčiai", kuriems mokamas minimalūs atlyginimas.
11 ct kainuoja 1 grudus gaminant grudu imoneje
Siulymas i statistika itraukti-pasiskaiciuoti realia savikaina pagal realias algas pasinaudojant labai paprastu irankiu: http://erepublik-market.cz.cc/companySimulator.html
Cia askiai pamatysit prie esamu algu kokia produktu savikaina ir kokios imones istikruju naudoja mulcius.