Join the new world

Sveiki gerbiami Tautiečiai. Su jumis sveikinasi Vitas10, kuris bandys pratęsti įvairių vertinimų sulaukusią istoriją Pragaištingas Mūšis (Prieš skaitant už kelių eilučių prasidėsiantį tekstą siūlau neskaičiusiems persiskaityti 1-ają kūrinio dalį). Gero skaitymo.

Pragaištingas Mūšis 2

Tamsa ir nežinomybė. Vienintelė viltis – neaiškus šviesios židinys horizonte. Ar pavyks pasiekti jį? Bėgu. Vejuosi šviesą, tačiau kuo arčiau bėgu – tuo labiau ji tolsta. Vis dėlto staiga ji pradeda artėti prie manęs. Tiesiu ranką į ją ir ....
Migasss pramerkė akis. Buvo ankstyvas rytas. Nors tose vietovėse jau buvo šviesu, tačiau saulės spinduliams skverbtis į įdubą kurioje gulėjo Migasss dėl įdubą apaugusių tankių krūmų buvo sunku. Jis lėtai atsistojo, apsidairė. Vos keletas metrų nuo jo išgulėto „guolio“ tekėjo kanalas. Migasss nusipurtė žemes nuo savo uniformos ir pradėjo kopti iš įdubos. Po varginančio kopimo jis pagaliau išvydo horizontą. Atsistojo, bet išvydo kraupų vaizdą – prieš jį buvo laukymė. Laukymė tapusi ne vieno kario kapais ... Kiek tik akys aprėpė – visur mėtėsi naikintuvų nuolaužos bei netikėtos aferos aukomis tapusių karių kūnai. Migass pradėjo bėgti. Po poros minučių jis sustojo. Aplink jį buvo daugybės Lietuvių kūnai. Jis suprato, jog visi jie paaukojo savo gyvybes vardan savo šalies trispalvės.
-Jūs esat tikri didvyriai ,- tyliai sau tarė Migasss. Jo skruostu nuriedėjo ašara. Jis žvalgėsi – Pararam, Aurimaass, AragonTom, DrMonte, Merkasz .... Migasss pradėjo jaustis kaltas. Juk jis galėjo atsidurti jų vietoje. Jis nusišluostė riedančias ašaras, nusiramino ir žingsniavo toliau. Migasss stengėsi nesidairyti, nes kiekvienas veidas jam kažką primindavo, o tuomet iškart užplūsdavo emocijos. Jis praėjo Lietuvių kapais tapusį lauką. Migasss žinojo, jog ten yra galybė jo draugų, kurių jis daugiau nematys, tačiau jis stengėsi apie tai negalvoti. Jis lėtai pakėlė galvą į dangų, persižegnojo ir pabučiavo ant jo uniformos buvusį herbą. Migasss pažvelgė tolyn – prieš jį atsivėrė pasakiškas vaizdas – miškai, kalnai bei upeliai. Dangumi skrido paukščių pulkas. Nežinia kodėl, tačiau Migasss jiems pamojavo. Galbūt tikėjosi, jog jo draugų sielos iškeliauja į dangų būtent paukščių pavidalu ..
-Migai ...- Jis išgirdo tylų kažkieno balsą. Apsidairė - aplink nieko nebuvo. Migasss persigando – galbūt jam vaidenasi? O galbūt rusai bando jį įvilioti į spąstus? Jis išsitraukė ginklą ir pradėjo sukiotis dairydamasis.
-Migai... Čionais....- Šnabždesį ir vėl išgirdo Migasss. Jis ir toliau dairėsi bei pradėjo lėtai žingsniuoti nedidelio miškelio link. Jokio vėjelio, debesįs uždengė saulę, o aplink jokios gyvasties – tik įtartinas balsas. Migasss paspartino žingsnį, nes jam darėsi šiurpu. Jis kuo greičiau norėjo pasitikti savo likimą. Staiga Migasss prisiartino prieš miško.
-Migai!-sušuko neaiškus siluetas staiga išniręs iš už vieno iš medžių. Migasss nusitaikė. Siluetas vis artėjo, kol Migasss išvydo jo veidą ...
-Lurkai?- sumišo Migasss. Draugai staiga sustojo vienas prieš kitą.
-Broli!-Staiga sušuko Migasss ir pradėjo bėgti link Lurko. Draugai apsikabino.
-Migai, tyliau, nes prisimink kur esame.
-Gerai, tačiau kaip tu likai gyvas? Ir kaip aš likau gyvas? Nieko nesuprantu ...
-Nežinau kaip tu, tačiau manau, kad tavo ir mūsų parašiutai išsiskleidė laiku, tad tai padėjo mums ramiai nutūpti, nors ir buvome be sąmonės.
-Mano ir jūsų? Tai yra d....
-Taip. Yra ir daugiau gyvų, tačiau turime paskubėti, nes čia kas porą valandų praskrenda žvalgybinis rusų naikintuvas, tad turime išlikti nepastebėti.
Lurkas pradėjo eiti pro brūzgynus, Migasss paskui jį. Praėjo maždaug ketvirtis valandos, kol jie išėjo iš jų.
-O kaip tu mane radai?-staiga nejaukią tylą nutraukė Migasss.
-Dairiausi išlikusiūjų gyvų, kai staiga pamačiau tave. Tiesiog sėkmė,- ištarė Lurkas ir pažvelgęs į draugą nusišypsojo.
-Štai ir atėjome,- po poros minučių tarė Lurkas. Jie priėjo nedidelį apleistą vienkiemį.
-Radome čia maisto ir vandens, o kolkas to užteks. Migasss palinksėjo pajutęs palengvėjimą. Jie įžengė pro nedidelius metalinius vartelius į kiemą. Jo viduryje tyvuliavo šulinys, už jo driekėsi pieva, o prie pat tvoros esančios kiemo gale – nedidelis gėlynas. Staiga Migasss pažvelgė į namą – apšiuręs medinis namukas toli gražu nespinduliavo gyvybe, tačiau atidžiai pažvelgęs Migasss pastebėjo pro langą žybsinčią šviesą. Lurkas su Migu nužingsniavo prie namo, bei įžengė pro stipriai termitų apdorotas duris.
-Lurk.. O kas čia?-staiga tarė malonaus balso mergina. Ji priėjo, tačiau nelaukė Lurko atsakymo.
-Migai!-Funnytė pribėgo prie Migo ir apkabino jį. Kad ir kaip Migui buvo malonu atitrūkti nuo nemalonios realybės prisiglaudžiant prie širdžiai mielo žmogaus, jis pastebėjo vyra žengiantį link jo, tad paleido Funnytę.
-Malonu, kad ir tu čia,- šypsodamasis tarė Swlk. Vyrai stipriai suspaudė vienas kito rankas bei paplekšnojo vienas kitam per petį. Ketveriukė persimetė žodžiais bei susėdo prie nedidelio stalo.
-Taigi, ką darom?- tarė Lurkas.
-Neturime išeities, esame per toli nuo Lietuvos, kad grįžtume, tad vienintelė išeitis yra susisiekimo prietaisas.- tarė Migasss.
-Tačiau kur jį rasime?-tarė Swlk.
-Manau, teks rizikuoti ir keliauti iešk...- Lurkas nespėjo pabaigti sakinio, kai jį staiga pertraukė Funnytė :
-Užteks. Kodėl niekas manęs neklausia kur yra iPSiArt?
-Argi jis nežuvo?- kiek susigėdino, tačiau nesutriko Lurkas.
-Tame ir reikalas, kad ne,- šypsodamasi tarė Funnytė. Vyrai kiek pasimetė.
-Tačiau kur jis?- tarė Migasss.
-Mes vedėme savo būrį, tačiau visi buvo apimti panikos, tad nenuskridus nė 50-dešimties kilometrų už mūsų nebuvo beveik nieko. Mano naikintuvas buvo stipriai apgadintas, tad teko leistis, o iPSis.... nežinau, ar jam pavyko, tačiau jo naikintuvas buvo nenukentėjęs, tad jis skrido atgal į Lietuvą.
Vyrai pralinksmėjo, tačiau staiga susimąstė.
-Nejaugi daug šansų, kad rusai ar lenkai jo nesustabdė ir jis sugebės visiems pranešti apie šitą mąsinį užpuolimą?-paklausė Migasss.
-Greitai sužinosime ,- nusišypsojo Funnytė ir išsitraukė raciją iš kišenės.
-Kaip tu ją išgelbėjai?- nustebo Swlk.
-Kaip ir sakiau, leidausi paprastai, tad išsaugojau ir nemažai daiktų.
Visi susimąstė, kai staiga ... Dun dun dun! Kažkas beldė į duris ...



Bus Tęsinys.