Join the new world

Kadaise Žemėje karaliavo dinozaurai, o vien akmenimis ginkluoti žmonės slapstydavosi olose. Laimei, tai buvo senai ir netiesa.

Apie pirmąsias Lietuvos valstybės kūrimosi dienas ir problemas galite rasti Nacionalisto straipsninuose:
http://www.erepublik.com/en/article/lietuvos-istorija-i--1576231/1/20
http://www.erepublik.com/tr/article/lietuvos-istorija-ii--1588151/1/20

Deja, Lietuvos problemos tuo nesibaigė. Mat tais senais laikais resursai buvo pasiskirstę kitaip – kiekviename iš jų teoriškai buvo galima išgauti ir naftos, ir geležies, ir deimantų, ir užsiauginti tiek medienos, tiek - grūdų. Praktiškai – tokia gavyba visada būdavo nuostolinga, o gausiais ištekliais pasižyminčius regionus buvo galima kone atmintinai išmokti. Ir jaunos Lietuvos valstybės sudėtyje atsirado labai derlingas Sudovia regionas. Regionas, kokio neturėjo žymiai stipresnė kaimynė Lenkija. Tad natūralu, jog kaimynų akys nukrypo būtent į pasienį su Lietuva. Bet apie ten vykusias intrigas bei kovas galite pasiskaityti Hellsingo straipsnyje:
http://www.erepublik.com/en/article/lenkai-puola-sudovijos-region-istorija--1591739/1/20

O tuo metu buvo tokia sistema, jog įmonė gamina daugiau žaliavų tik tuo atveju, jei ji yra įkurta ištekliais turtingame regione. Tad natūralu, kad absoliuti Lietuvos fermų dauguma buvo būtent Sudovijoje. Ir, jei lenkai būtų sugebėją Sūduvą užimti bei ten prisikurti daug įmonių, lietuvių ateitis turbūt būtų labiau, nei niūri. Laimei, tarp pirmo bandymo užgrobti Sudovia iki jos okupacijos, geopolitinė situacija jau buvo kiek pasikeitusi – lenkai iš amerikiečių išsinuomojo kelis derlingus bei nafta gausius regionus ir ten susikūrė savo įmones.

Bet Lietuva vis dar buvo priešiško aljanso nare, aktyviai dalyvavusia visuose kariniuose konfliktuose. O ir karas jai buvo paskelbtas senų seniausiai - tai reiškė sutaupytą auksą (tuo metu tiek karo paskelbimas, tiek regiono puolimas kainavo auksą), nes “Natural enemy” sistema dar nebuvo įdiegta. Tad, atsiradus naujam kariniam moduliui - buvo atsisakyta V2 bėgiojimo po žemėlapį ir grįžta prie influence rinkimo – tik šįkart reikėjo laimėti ne vieną 24h trunkantį karą (kaip V1 laikais), o aštuonis 2h trukmės mūšius (lyginant su dabartiniu moduliu – tada kas minutę taškai nebuvo skaičiuojami, kas turi padaręs daugiau žalos po 2h kovos, tas ir laimi), Lietuva tapo išties patraukliu taikiniu naująjai sistemai išbandyti.

Ir lenkai, vos atsiradus galimybei pulti, ja pasinaudojo. Nors lietuviai ir bandė priešintis, bet, nesulaukus svaresnės pagalbos iš aljanso, tai buvo pernelyg nelygi kova, kad kažkas turėtų iliuzijų darsyk pasiekti pergalę.

Deja, Sudovia okupacija viskas nesibaigė. Vos tik gavę galimybę, lenkai pratęsė puolimą. Šįkart – į Lithuania Minor, kur buvo įkurta daugiausia gamyklų. Pagalbos ranką bandė “tiesti” vengrai (tiesa, mum susimokant pilną MPP kainą – 200 auksinių), bet tuo metu metu sulaukėme ne tik eilinės atakos (į Dainavos regioną), bet ir dūrio į nugarą iš latvių, su kuriais karo kirvis lyg ir buvo po truputį užkasamas – prieš tą puolimą buvo surengta pora pusiau finansuojamų treniruočių karų.

Taigi, buvo tokia situacija, kad reikėjo arba abu karus ištempti pakankamai ilgai, kad įsigaliotų MPP su vengrais prieš priešams užpuolant Lithuania Highland region, arba apginti bent vieną iš puolamų region, aišku - realiau – nuo latvių. Deja, lenkai sugebėjo iškovoti pergalę likus 55 minutėm (paskutiniame tos kovos mūšyje vienam, ko gero, labiausiai lietuviams iš tų dienų atmintin, įstrigusiam lenkui – LK777, tankinimui buvo pervesta 350 auksinių) iki MPP įsigaliojimo ir, užpuolę, paskutinį Lietuvos regioną, nuskubėjo padėt tuo metu į kaulus gaudinėjusiems latviams. Kol galiausiai, 2010 metų sausio 1d. Lietuvos Pasaulio žemėlapyje neliko…

O sekančią dieną Lietuvos kariuomenės vadavietėje vyravo tokios nuotaikos:


Bet kažkur tolumoj žiburėlis vilties - ta mažutė liepsnelė laisvės ugnies…