Pastarųjų savaičių užsienio politikos apžvalga

Day 2,266, 16:31 • Published in Lithuania North Macedonia • by Uzsienio reikalu ministerija

Sveiki, pries jūsų akis – paskutinių poros savaičių užsienio politikos apžvalga. Bandysime apžvelgti tas aktualijas, vykstančias e-pasaulyje, kurios yra susijusios su mumis ir gali būti mums įdomios arba paveikti mus.



MPP ir draugiški ryšiai

Per paskutines savaites URM atnaujino MPP su visomis šalimis, su kuriomis Lietuva juos turėjo anksčiau. Dėl kai kurių MPP teko luktelėti, kadangi nemažai CP arba URM pries atsakydami dėl MPP arba tikrindavo su mumis susijusią informaciją, arba klausinėdavo kurį aljansą mes ketiname rinktis. Kadangi sugriuvus TWO me sesame kol kas neutralūs ir labai aiškiai deklaruodavome, kad tą klausimą pas mus spres piliečių referendumas, visoms šalims šis atsakymas buvo priimtinas, MPP buvo pratęsti.

Tačiau neapsiribojome vien tik esamų ryšių palaikymu, bandėme kurti ir naujus. Kurdami naujus ryšius pirmiausia bandėme prisiminti tas šalis, su kuriomis mus siejo ne vieno mėnesio trukmės draugystė. Todėl pradėjjome dirbtio pirmiausia su Čile ir Indonezija, kurios subyrėjus CoT liovėsi kariauti su TWO šalimis. Prieš 2 savaites įvyko istorinis įvykis – Čilė pasirašė MPP su Argentina, tuo ne tik nutraukdama ilgus metus trukusį karą, bet tapdama ir reikšmingu galios centru Pietų Amerikos žemyne, prie kurio, tikėtina, gali šlietis ir daugiau šalių. Užkalbinus tiek Čilės CP, tiek URM, abu mielai prisiminė draugystę su Lietuva ir nebuvo sunku juos įtikinti pasirašyti MPP tarp mūsų šalių. Tačiau MPP pasirašymas atidėtas kitam mėnesiui, kadangi Čilė turi MPP su Norvegija, todėl jei Norvegijai pasisektų išlaisvint Trondelagą ir mes turėtume juos pulti, netektume ir MPP su Čile, o to kol kas tikrai nesinorėtų. Todėl svarbu kad pavyko susitarti dėl bendradarbiavimo, o MPP bus galima pasirašyti ir vėliau.

Su Indonezija taipogi nesunkiai pavyko susitarti dėl bendradarbiavimo, tačiau vėliau įvyko apmaudus nesusipratimas. Kolumbijai ir Indonezijai susitarus dėl draugiško TW (turnyro tikslais), jie pamiršo informuoti mus apie savo susitarimą, ir mūsų paleistas MPP įstatymas įsigaliojo tada, kai veikė abiejų šalių paleisti NE įstatymai. Dėl to, paties pirmojo Indonezijos puolimo metu mūsų MPP “nulėkė”. Indonezijos CP ir URM atsiprašė mūsų už šį nesusipratimą ir žadėjo ateityje iš savo pusės padaryti viską, kad panašūs atvejai nebesikartotų. Kaip bebūtų, pagal pastarosiomis savaitėmis pasirašomus MPP akivaizdu, kad Indonezija krypsta link “lenkiškojo” aljanso, o Lietuvai susigrąžinti senus patikimus draugus būtų itin pravartu ir, manau URM tai padarys kai tik kitą savaitę baigsis TW tarp Kolumbijos ir Indonezijos.
Atsižvelgiant į pastarųjų savaičių įvykiu, ateityje manytume, kad būtų gerai plėtoti draugystę su Vokietija, JAV. Jei norėtume įstotį į “lenkų” aljansą, tikslinga susipažinti ir pradėti draugauti su Kroatija ir Kinija, tačiau, manau tai – jau būsimųjų kadencijų darbas



aljansų kūrimosi reikalai

Aljansų kūrimosi reikalai pastaruoju metu itin paspartėjo. Šalys pastaruoju metu stengiasi prisivilioti įvairiausius sąjungininkus, Lietuvą taipogi kalbina įvairios šalys pradedant Lenkija ir UK, baigiant aSgardu, dėl to pokalbiai chatuose užtrunka iki paryčių.

Kol kas aišku, kad „serbiškąjį“ aljansą sudarys Serbija, Vengrija ir Slovėnija, prie jų linksta ir iki tol sėkmingai su MPP manevravusi Portugalija. Kalbama, kad link serbų labiau linksta ir Argentina. Link serbiškojo aljanso taip pat linksta Prancūzija ir Asgardas. Kai kurios proserbiškos šalys tvirtina, kad prie serbų prisijungs Turkija, ar net Graikija, nors pastarųjų šalių MPP yra įvairių, ir „prolenkiškų“ be to Graikija šalis atmetė MPP su Vengrija. Link „serbiško“ aljanso gali judėti ir Kolumbija, Naujoji Zelandija ir Australija.

Tuo tarpu „lenkiško“ aljanso branduolį sudarys Lenkija, Ispanija, UK, Kroatija, JAV ir Kinija. Lenkai taipogi tikisi, kad prie jų jungsis Rumunija, Graikija ir Turkija, vyksta derybos su Rusija. Prie „lenkiško“ aljanso jungiasi amžini Serbijos priešai – Albanija, Bosnija ir Hercegovina, taip pat linksta ir Italija. Link Lenkijos linksta ir Indonezija.

Tačiau išlieka dar labai nemažai neapsisprendusių šalių, kurių priėmimas yra komplikuotas, nes reikėtų priimti ir kitas šalis, o šių priėmimui prieštarautų kiti nariai (pvz. su Rusija greičiausiai kartų eitų ir Bulgarija, o šios šalies nenorėtų rumunai). Kol kas neaišku kurlink suks Brazilija, Makedonija, Meksika, Ukraina ir dar gana nemažas kiekis mažesnių ar didesnių šalių, kurios bando laviruoti tarp įvairių interesų.

Kol kas yra aišku tik tiek, kad mūsų kaimynės Latvija ir Estija norėtų laikytis „lenkiško“ aljanso krypties, Baltarusija dėl to diskutuoja viduje, tačiau didesnė dalis gyventojų neseniai įvykusioje soc. apklausoje pasisakė už „lenkišką“ aljansą. Asgardo šalys rinksis Serbiją. Ką rinksis Vokietija – kol kas neaišku, greičiausiai kaip ir anksčiau – gerus santykius su Lenkija.
Kalbant apie narystę aljansuose, serbai siūlo Lietuvai pilnateisę narystę jų aljanse. Lenkai pasakė, kad jie mums deja pilnateisės narystės pasiūlyti negali, tačiau pažadėjo, kad Lietuyva bus psirūpinta visais atvejais ir mūsų interesų neišduos mainais į Rusijos ar kitų šalių narystę.

Taigi, belieka banaliai pakartoti, kad Lietuvos likimą, brangūs piliečiai, spręsite referendume. Kuris įvyks ko gero kitą CP kadenciją, nors gal ir vėliau.



Latvijos – Baltarusijos karas

Tik prasidėjus Latvijos – Baltarusijos karui CP ir URM ir ko gero visus paeiliui užgriuvo klausimų lavina – kas atsitiko? Kodėl šios šalys kariauna? Kokios karo priežastys? Ir tie klausimai užgriuvo ne tik Seime, bet to mūsų klausė visos kaimyninės šalys, pradedant Lenkija ir baigiant Asgardu, netgi tolimoji Kolumbija susirūpino dėl MPP – su kuria iš šalių reikėtų pasirašyti, nes prašė abi pusės.

Atsakyti į šiuos klausimus yra gerokai sunkiau, nei juos užduoti. Visų pirma, apie rengiamą karą latviai informavo kelias valandas prieš paleisdami MPP, todėl tai buvo netikėta ir bandėme juos perkalbėti, tikėjomės kads iki ryto jie persigalvos. Antra, reikėtų pripažinti, kad latviai sulaukė labai gero momento, kol Baltarusija, tik išsikrapščiusi iš Bulgarijos okupacijos nespėjo atkurti savo turimų MPP, įskaitant ir su mumis. Antra, latviai paskaičiavo ir toliau deklaruoja, kad Baltarusija yra proserbiška šalis, nes jų užsienio reikalų ministras yra serbas, šalyje veikia serbų grupė (nuo senų laikų veikianti ATO grupė, atsvara rusų JOKER būrio PTO grupei), o MPP pasirašytos dauguma su proserbiškomis šalimis. Ir galų gale latviams atsibodo nesibaigiantis ping-pongas su Švedija, kurio jie norėtų nusikratyti, todėl neseniai sudarė NAP su Švedija. Dabar Latviją vilioja Baltarusija – kaip lengvesnis priešas, turintis nesunkiai paimamų bonusų. Latviai deklaruoja, kad juos įžeidė neseniai pasirodę spaudoje Baltarusijos gyventojų socialioginės apklausos rezultatai pagal kuriuos beveik tiek pat gyventojų latvius laiko priešais, kaip ir draugais. Todėl, anot latvių, kodėl gi tų lūkesčių nepateisinus? Be to Latvija pasikliauja ir Rusijos draugyste, kuri turėtų užtikrinti žymiai rimtesnę karinę pagalbą nei pvz. Baltarusija ir tai galima vadinti naująja Latvijos užsienio politikos linija.

Tačiau jei būtų svarbi URM pozicija, visų pirma, latviai nėra ko nors tokio padarę Baltarusijai, dėl ko baltarusiai juos turėtų mylėti. Priklausomybė tam pačiam aljansui automatiškai nesukuria draugiško požiūrio. Lietuva į savo draugystę su Baltarusija investavo daug daugiau – pradedant įvairiais kultūriniais projektais, baigiant politine ir karine pagalba, todėl Lietuva baltarusių tarpe vertinama 2 -ąja tarp geriausių draugų, su kuria norima ir būti tame pačiame aljanse, ir išlaikyti gerus santykius bet kuriuo atveju.
Taip, yra keletas momentų, kurie Baltarusijai kelia problemų „lenkiško“ aljanso akimis – tai ir serbų grupė šalyje, jos atstovas – Baltarusijos MoFA, ir baltarusių gynybos ministro ispano nesutarimai su lenkais. Kita vertus, remiantis tais pačiais gyventojų apklausos rezultatais argi galima teigti, kad ši šalis yra proserbiška?

Vėlgi, galima žavėtis Rusijos karine jėga ar tikėti, kad jie gali būti ne tik latvių, bet ir mūsų sąjungininkai, kita vertus prisiminkime kiek kartų Rusija mums bandė kišti pagalius į ratus mums esant CoT aljanse, neturėdama tam jokių svarių priežasčių išskyryus savo draugystę su Asgardo šalimis ir interesus dėl regionų Skandinavijoje, duodančių bonusus. Nežinau , ar pastebėjote, bet ir dabar jie kaunasi už Asgardo šalis ne tik tiesioginiuose jų mūšiuose, bet ir RW.

Todėl čia URM būtų linkę prisiminti gerą patarlę, kad už vieną muštą 10 nemuštų duoda, ir geriau yra seni ištikimi laiko patikrinti sąjungininkai, nei nauji draugai su savo neaiškiais interesais ir užkulisiniais žaidimais, kurie savo patikimumą mūsų pirmiausia turėtų įrodyti praktiniais žingsniais. Bet... latvių teisė spręsti ir rinktis draugus, belieka tikėtis, kad mūsų pozicija Rusijos atžvilgiu ateityje liks ganėtinai tvirta ir nuosekli. Mes ne prieš Rusiją, tačiau po visko kas įvyko, dabar Rusijos eilė įrodinėti mums, kad ja galima pasitikėti.

Ką palaikysime? Realiai, šiuo metu, kada aljansai kuriasi ir situacija yra įtempta, vienas svarbesnių dalykų būtų neskubėti mėtytis NE kaip ir pulti kovoti už bet kurią iš pusių. Nes abi šalys yra mūsų draugai, tegu kartais ir keistai besielgiantys. O nei vieno iš draugų nesinori prarasti. Privilegiją pulti kautis turi kariai ir paprasti piliečiai, už kurių elgesį valstybė neatsako, bet ne pati valstybė. Todėl ką mes darėme ir darome – bandome tiek tarpininkauti, tiek aiškinti situaciją didžiosioms šalims, siekdami, kad šitas nesusipratimas greičiau pasibaigtų. Piliečiams tuo tarpu nedraudžiame kovoti nei už vieną iš pusių, tačiau karinių būrių paprašėme nedėti DO ant Latvijos – Baltarusijos mūšių.