Nacionaliniai karo ypatumai arba trenkt arkliui per galvą brangiai kainuoja

Day 1,105, 09:55 • Published in Lithuania Lithuania • by Nexrow

Labas vakaras, brangūs skaitytojai.

Nemalonu, tačiau turiu dar kartą Jus nuvilti – šiandien paskaitos nebus (nežinau, ar labai daug kas dėl to nusivils, bet vis tiek aš nemėgstu laužyt savo žodžio). Paprasčiausiai vakar visiškai nebuvo laiko, o iki šiandienos pribrendo nauja tema, apie kurią reikėtų parašyti.

Karas

Kaip žinot, Lietuva dabar turi keletą MPP ir dėl to pastoviai būna po kelis prieinamus mūšius. Tad treniruotės vyksta intensyviai, žmonės kraunasi patirties taškus, pamažu augina ir karinį rangą. Tačiau daug kam turbūt svarbiau faktas, kad šitaip suvartojami batonai (kartais ir ginklai, bet rečiau). Tai pagyvina ekonomiką, pinigai pastoviai sukasi rinkoje, vietoje to, kad pūtų kažkieno kišenėj.

Tad manau, jog visi pritarsit, jog karas yra gerai. Iš tikrųjų, pastaruoju metu beveik vien dėl pastovių karų ir yra pasirašomi MPP. Tačiau savaime suprantama, kad kai kuriems žmonėms yra neįdomu kovoti už kitas šalis, pulti ar ginti nežinomus, kitame pasaulio krašte (hiperbolė – iš tikrųjų dauguma yra Europoje) esančius regionus. Pasak tokių žmonių, daug įdomiau ir smagiau yra kovoti „savuose“ karuose, vykstančiuose pažįstamoje žemėje – Lietuvos žemėje.

Dėl to pastaruoju metu kyla vis didesnis šurmulys dėl to, kad Lietuva turėtų pradėti vykdyti agresiją vienos iš kaimyninių šalių atžvilgiu. Dėl įdomumo, jaudulio. Tačiau deja, didelio pasirinkimo mes neturim: rusai – sąjungininkai, baltarusiai taip pat daugmaž draugai (jei žiūrėsim į pačius baltarusius, o ne į lenkus jų Seime), lenkai per didelis kąsnis... Tad lieka latviai. O priežasčių juos užpulti tikrai yra.

Kaip dauguma turbūt žinote, būtent aš buvau tas blogiukas, kuris neatsiklausęs tautos, paspaudė raudoną mygtuką net du kartus, po ko pusė Latvijos atsidūrė Lietuvos sudėtyje (o kita pusė – Estijos). Tad suprantat, kad ir pats kartais pritariu tai nuomonei, jog reikia šiek tiek naujovių, šiek tiek adrenalino.

Be to, dažnai galima išgirsti, kad taip dar labiau pagyvės ekonomika, kad prisijungs daugiau naujokų, atsiras daugiau aktyvių žaidėjų ir t.t. Ir, žinoma, mes tokiu būdu padėsime savo sąjungininkams estams, kuriuos latviai pastoviai puldinėja keršydami, bei patys atkeršysime jiems už tai, kad buvo užėmę Žemaitiją lenkų okupacijos metu.

Tad kodėl gi ne?

Aš asmeniškai nepritariu šiai idėjai. Kodėl? Vėlgi, yra keletas priežasčių. Pirmiausia, kontrargumentai aukščiau paminėtoms:

1. Ekonomika ir taip pakankamai gyva. Kas dieną šalies įplaukos didėja po kelis šimtus litų. Šiuo metu ir taip klestime ir į iždą ateina tikrai daug pinigų. Abejoju, ar daugiau, nei šiaip jų ateiti ir gali, kol į rinką nepaleidžiami naujai išspausdinti litai – juk iš niekur vien dėl karo jie tikrai neatsiras.

2. Naujokų taip pat per parą ateina po šimtą ir daugiau. Tiesa, ne visi jie lieka, tačiau abejoju ar vien faktas, kad Lietuva kariauja, juos patrauktų labiau – juk jei žaidimas žmonėms neįdomus, tai jie ilgai jo nežais. Paprasčiausiai mūsų šalies galimybės nėra tokios didelės. Pažiūrėkit į tą pačią Latviją – jie pastoviai kariauja, o valstybėj gyvena tik apie pusantro tūkstančio piliečių. Manau, mes turime džiaugtis ir tuo šimtu naujokų per dieną, jei iš jų bent vienas ar du išgyvena, ir netampyti liūto už ūsų.

3. Kerštas yra pats kvailiausias įmanomas pretekstas šiuo atveju. Ir tie, kas sakys kitaip, patys nesuvokia, kas yra kerštas ir yra siaubingi trumparegiai, matantys tik tai, ką nori matyti. Žinote, kodėl taip sakau? Ogi todėl, kad ta Žemaitijos okupacija būtent ir buvo latvių kerštas mums. Mes neturime už ką jiems keršyti, nes mes pradėjome agresiją ir jie tik atsilygino už tai. Žinoma, galima sakyti, kad jie „dūrė mums į nugarą“, kai mes tarėmės su jais dėl TW (treniruočių karų, angl. Training Wars) ir kai mus staiga užpuolė Lenkija. Tačiau mes jiems lygiai taip pat dūrėme į nugarą, kai šie buvo priversti pasitraukti iš Fenikso.


Na, o dabar keletas panašių, susijusių su jau minėtomis, tačiau šiek tiek kitokio pobūdžio priežasčių:

1. Savaime suprantama, karo paskelbimas ir pats puolimas kainuoja pinigus. Ir kainuoja brangiai. Tačiau šiuo metu mes aukso turime tikrai nemažai, tad čia ne tokia ir didelė problema. Bet litų paklausa šiuo metu yra didžiulė. Per keletą dienų iš banko išperkami tie naujai išspausdinti 50.000 litų. Nežinia, ar jie visi taip ir sukasi rinkoje, ar kažkur kaupiasi, tačiau faktas, kad jie išperkami. O rimto karo atveju jie būtų dar greičiau išperkami. Iš esmės tai galbūt nebūtų didelė problema – tereikia prispausdinti daug litų ir taip pasiruošti konfliktui. Tačiau taip mes rizikuojame užkimšti rinką valiuta, kurios vertė dėl to gali smarkiai kristi.

2. Mūsų rinka tam tikrai nėra paruošta. Pirmiausia, neturim batonų rezervo, rinkoje parduodami batonai gerokai pabrangę, ginklų taip pat neturime pakankamai. Tad karo atveju, ypač, jei jis neapsiribotų vienu mūšiu (o tai labai tikėtina), mums paprasčiausiai pritrūktų išteklių, tektų juos pirkti užsienyje, taip išgabenant Lietuvos kapitalą į užsienį, vietoje savos rinkos skatinimo.

3. Vienus latvius mes greičiausiai įveiktume. Jie turi stiprių karių, tačiau populiacija žymiai atsilieka. Manau, kad šiuo atveju nugalėtų „kiekybė, o ne kokybė“. Tačiau, kaip žinia, latviai ne vieni – jie turi vos ne pačių stipriausių Feniksui priešiškų šalių MPP: Lenkijos, Rumunijos ir JAV. Žinoma, mes irgi turime MPP, tačiau mūsiškiai labiau koncentruojasi į svarbesnius mūšius, kurių pasitaiko dažnai. Tuo tarpu lenkai visada sugeba atrasti papildomų išteklių ir skirti juos kokiems nors nelabai svarbiems mūšiams (ypač, kai jie susiję su mumis).

4. Visada yra tikimybė, kad paskelbę karą Latvijai, sulauksime tokio paties veiksmo iš lenkų mūsų atžvilgiu. Žinoma, galbūt taip ir nebus, galbūt jie tiesiog padės latviams mus okupuoti per MPP. Tačiau jei jie pasiryžtų mums vėl smogti iš savo pusės, tai mūsų reikalai tikrai nebūtų labai geri.

Išvados

Taip, pakariauti su latviais ir padėti estams tikrai būtų smagu, tai padarytų mūsų žaidimą įdomesniu. Tačiau realios materialios naudos iš to tikrai nebus. Daug daugiau rizikos, kad turėsime nemažų nuostolių, nei pačios naudos. Dėl to, mano nuomone, šio karo mums kol kas tikrai nereikia.

Žinoma, tai priklauso ne nuo manęs. Tai priklauso nuo šalies prezidento bei, jei jis atsiklaus, tai ir nuo visų Jūsų. Aš tik noriu pasidalinti savo nuomone ir parodyti, kad tas karas tikrai nebus vien tik gėlytėm ir drugeliais klotas.

Šiam kartui tiek. Tikiuosi, kad kitą kartą jau tikrai spausdinsiu vieną iš savo paskaitų. O dabar gero Jums vakaro.
Pagarbiai,
Nexrow