LNP ir Solidarumas: TAIKA

Day 1,290, 15:40 • Published in Lithuania Lithuania • by Nacionalistas

Purslas paėmė interviu iš dabartinio LNP pirmininko Dariuko. Galbūt visai atsitiktinai buvo užduotas klausimas apie nesutarimus tarp partių. Čia dar prieš keleta mėnesiu vyko arši kova tarp Solidarumo, kaip ultrakairiosios ir LNP, kaip ultradešiniosios partijos, kurių ištakos siekia labai, labai senus laikus. Visgi dabartinis prezidentas teigia, jog LNP ir Sol pasirašė taiką. Panagrinėkime kaip tai galėjo nutikti.


Taigi turime dvi didžiausias partijas Lietuvoje. Solidarumas, save įvardinantis ultrakairiaisiais anarchistais, atrodo, yra visiškai nesuderinamas su Ultradešniojo autoritarizmo kryptį pasirinkusiais nacionalistais. Bet ar tikrai? Verta panagrinėti, ar tikrai ultrakairė ir ultradešinė taip ir skiriasi.

Nacionalistai Lietuvoe save įvardina dešiniaisiais dėl keletos priežasčių, iš kurių esminės būtų:
1. Tracicijų pripažinimas, vertybės
2. Antikomunizmas. Komunizmas tapatinamas su kaire, todėl antikomunizmu pasąmonėje laikoma dešnioji politinė sritis.

Retas kuris nacionalistas atvirai pasisako už dešiniąsias idėjas ekonominėje sritye. Jam dešinė – visų pirma vertybinis sektorius.
Solidarumas, mano manymu, kaire laiko daugiau požiūrį į ekonomikos reikalus. Materialieji iškekliai ėjo su Solidarumu jau nuo senų laikų. Kairė ekonominėje srityje reiškia invidido pasiaukojimą vardan valstybės ir bendruomenės.

Ekonominis sektorius

Dabartiniai mokesčių įstatymai Lietuvoje yra nusistovėję jau kokius tris mėnesius. Juos pasiūlė tuometinis EM Tctarget. Nacionalistai, pradžiai kritiškai vertinę Tctarget tapimą EM, vėliau visgi jį pripažino ir paslapčia palaikė, kaip gerai dirbantį savo darbą. Taigi, jo pasiūlyti mokesčiai po diskusijų buvo patvirtinti ir palaikyti LNP. Būtent susitarimą dėl mokesčių, manau, ir būtų galima laikyti LNP ir Solidarumo taikos pradžia ir viena iš priežasčių.

Tuo metu Solidarumas tarė: Šiame žaidime kovoja virtualios valstybės prieš valstybes, bendruomenės prieš bendruomenes. Individo pergalė bus tik tuomet, kuomet bus pasiekta valstybės pergalė. Tuo tarpu ne kartą girdėta Nacionalistų frazė skamba labai panašiai: Šiame žaidime kovoja tautos prieš tautas, valstybės prieš valstybes. Individo pergalė pasiekiama per tautos pergalę. Išvertus šias dvi frazes į erepublik mokesčių kalbą gauname, jog:

Sol: Padidinti (VAT, Income)mokesčius, siekiant surinkti daugiau pinigų į iždą, taip leidžiant išnaudoti valstybės resursus karybai ir kitoms reikmėms.
LNP: Padidinti (VAT, Income)mokesčius, siekiant surinkti daugiau pinigų į iždą, padidinti importo mokestį, siekiant apsaugoti savus verslininkus nuo užsienio kapitalo, taip leidžiant išnaudoti valstybės resursus karybai ir kitoms reikmėms.

Dabar jau nepamenu, ar po LNP pasiūlymo padidinti ir importo mokestį, jis buvo priimtas ar atmestas, tačiau faktas, jog abi partijos ekonominėje erdvėje turi nemažai bendro. Ar kada matėte, jog dešinieji pasisakytų už progresinius mokesčius? Faktas tas, jog LNP niekada nebuvo dešinieji ekonomine prasme ir su Solidarumu konfliktavo praktiškai tik dėl importo klausimo. Kaip pavyzdį tautinės kairės galima imti mūsų himno autorių – V.Kudirką, kuris buvo ir tautininkas, ir kairysis.


Vertybinis sektorius

Čia, žinoma, konfliktų būta daugiau. LNP nuo pat partijos gimimo turėjo vertybinį stuburą – aiškiai statute išreikštą ideologiją. Solidarumas iš oficialaus partijos laikraščio vengė stiprių pasisakymų vestybių tema(kas gana suprantama, kaip anarchizmui).

Abi pusės gana ilgai pjovėsi, kaip taip atsitiko, jog abi jos tapo lyderiaujančiomis Lietuvoe ir dabar pykčiai dingo? Manau, jog galima rasti kelias priežastis.


1. Abi partijos save įvardina patriotinėmis, abi jos skelbia, jog siekia gero Lietuvai.
2. Abi partijos daugiau ar mažiau sutinka, jog virtualioje Lietuvoje turėtų šeimininkauti RL Lietuvos gyventojai. Buvo iškilusi nestandartinė situacija, kuomet LNP iškeltas prezidentas Pokštasq priėmė į Lietuvą imigrantų būrį. Tuo metu LNP pasiktino, šį pasipiktinimą palaikė nemaža dalis mūsų visuomenės, tarp jų buvo ir didelis kiekis Solidarumo narių.
3. Abi partijos pripažino viena kitos egzistavimą, kaip realios ir lygiavertės jėgos, Lietuvos visuomenės dalies. Po truputi atsirado pagarbos varžovui jausmas.

Pabaiga
Taigi iš tapatumo ekonomikos sritye, ne tokio ir didelio skirtumo vertybinėje matome taiką. Tenka pastebėti, jog man, būnant dar LNP pirmininku, teko itin daug konfliktuoti su Linksmu, tačiau visada tai darydavome konstruktyviai, daugiau ar mažiau gerbdami pašnekovą. Dabar mes abu esame gana atitolę nuo erepublik’o, tačiau randame bendrą kalbą (demokratijos, antikapitalizmo, antiglobalizmo klausimais). Esu tikras, jog susitikę būsime ne kokie priešai, o kartu išgersime alaus. Tokia jau buvo mūsų politikų karta. Ir žinot, matydamas dabar politikus, kurių esminis argumentas yra trolololo – šiek tiek ilgiuosi senų laikų. Čia, manau, ir Solidarumo senieji nariai man pritartų.

Pagarbiai,
vėl laikantis save partiniu,
Nacionalistas