Lakštingala negali nečiulbėti (mintys apie konfliktus ir vidaus karus)...?

Day 1,950, 15:18 • Published in Lithuania Lithuania • by iPSiArt

Užvakar pagaliau gavau neguodžiantį atsakymą iš Erepublik administracijos. Deja užbanintų organizacijų mes neatgausim, nieko nepadėjo ir mano asmeninis laidavimas kad jos daugiau nebepaklius į netinkamas rankas.

Džiaugiuosi, kad kol kass dirba visos mūsų ministerijos ir dirba gerai. Nesileisiu į smulkmenas, manau daugelis galės tiesiog paskaityti VRM parengtas audito ataskaitas.

Dabar – ne apie tokius malonius dalykus.



Partijų karai
Šią dalį paskatino parašyti nuoširdus kupinas emocijų EmuSV straipsnis , kuris apnuogino dalį pas mus vykstančių partijų kovų detalių. Kaip jau sakiau- kuo kartais “žavi” broliai lietuviai, tai vidinių stabdžių trūkumu kuris kartais paasireiškia pačiomis netikėčiausiomis dergimosi formomis, nuo kurių neatgrąso net prasidėjęs karas. Ir iš tiesų –karas dalies lietuvių neatleidžia nuo švento pareigos jausmo: išmalti snukį tautiečiui – priešai palauks.

Neatsitiktinai norėjau parodyti, kad galima turėti ne ištikimą lojalių partiečių, bet įvairių partijų atstovų komandą. Kad ta komanda, gali dirbti tikrai ne mažiau sėkmingai, nei partinę ar koalicinė. Kad ji tikrai nebūtinai byrės, galbūt priešingai – kaip tik bus tvirtesnė. Parodyti, kad tam, kad duoti kažką vienam, nebūtina tai atimti iš kito – tiek valdžios postų, tiek darbų, tiek įvairių galimybių yra pilna – daug daugiau, nei kartais noro jas pamatyti ir jomis pasinaudoti. Praktiškai

Klaidų yra padaryta iš visų pusių. Iš vienos pusės – priimtus įstatymus (pvz. organizacijų administravimo taisykles) reikia vykdyti, iš kitos pusės - metodai, kuriais įstatymai vykdomi gali neatnešti jokio teisingumo, o juk įstatymais siekiama teisingumo, ar ne? Gaila, bet ne kiekvienas nori suprasti, kodėl orgos paėmimas iš TcT sukėlė ne pirmą mėnesį trunkančius partijų karus, o tokios pačios orgos paėmimas iš Rimtos partijos įvyko per vieną vakarą ir jokių problemų nesukėlė. Gaila, kad kita pusė irgi nesuprato, kad karštligiškas noras atsikirsti tuo pačiu visai partijai ar būriui, nei sugrąžins paimtos organizacijos, nei atstatys teisingumą, tik dar labiau viską supainios. Daug klausimų šiandien galima užduoti abiems pusėms, ir ne tik joms. Kad pagaliau susimąstytume ar tikrai reikėjo tiek purvadrabsčio, kuris eilinį kartą labiausiai išsekina ne daugiausia komentarų rašančius konfliktų aktyvistus, bet didžiąją dalį normalių, dirbančių ar tiesiog žaidžiančių savo ir kitų malonumui žmonių. Kurių, deja, nedaugėja ten, kur jų reikia – ministerijose, užsukančiose šio žaidimo ir visos eLT žaidėjų bendruomenės varikliuką. Be jų nebeateis nauji žaidėjai, bendruomenė stagnuos ir po truputį išsivaikščios. Ar tą supranta keliantys konfliktus? Vargu, nes didelė jų dalis tėra “laido riteriai”savo energiją išliejantys komentaruose. Ir blogiausia, kad nelabai jaučiantys kur net ir trolinant reikėtų nuspaust stabdžius.

Ar tikrai vertėjo šitam veikėjui eiti iki galo? Ką jis tuo pasiekė ar įrodė? Kokia nauda jo būriui ir eLietuvai praradus daugiau kaip 17000 stiprumo taškų turintį žaidėją?



Tačiau kaip parašyta Biblijoje yra metas mėtyti akmenis, o yra metas juos susirinkti. Jau seniai peržengta ta fazė, kada partijų karuose buvo kažkokia prasmė, nes tai galėjo kažką pakeisti. Šiandien reikia drąsos sau pripažinti, kad praeities su visomis jos klaidomis ir privalumais niekaip nebepakeisi, todėl metas braukti riebų brūkšnį ir gyventi toliau, nebebandant toliau ieškoti kaltų ir tarp visų kaltų – kaltesnių ir kalčiausių. Nes dar kartą sakau – tai vis tiek nei per plauką nepakeis praeities. Nesitikiu, kad tą supras visi, bet manau kritinė masė žmonių, kuriems užkniso purvadrabstis tikrai supras…

Ir straipsniuose, ir komentaruose mačiau nemažai prisiekinėjimų, esą partijos negali prisiimti atsakomybės už savo atskirų narių elgesį ir jų elgesys neturėtų būti tapatinamas su visa partija, nes partija negali šalinti narių. Be abejonės, tai yra teisinga mintis. Tačiau su viena išlyga. Partijos tikrai negali pašalinti niekdarių iš savo tarpo. Tokia jau žaidimo mechanika.

Tačiau kaip partijos, kelis kartus patyrusios PTO bandymą narys pasakysiu atvirai – tik nuo partijos pirmininko priklauso kokius narius jis pasodins į postus partijos viduje. Tik nuo partijos pirmininko priklauso kokius jis asmenis pasiūlys Seimo nariais.

Konkretus pavyzdys: jau trečias bandymas, atėjus iš kitos partijos ir pasikvietus draugų iš paddielkos, bandyti PTO‘inti partiją.
Kovo 6 d.



Po ~ 2 savaičių:



Didysis klausimas – ar ir trečią kartą žmogus, kuris nuolat bando PTO‘int kitas partijas ir tuo kelia konfliktus tarp jų papuls į vienos iš partijų rinkimų sarašą PP puikiai žinant apie jo darbus?

LNP kaip ir aš asmeniškai nesikišam į kitų partijų vidaus reikalus ir nereguliuojam kokie žmonės turi būti įtraukiami į sąrašus ar skiriami į pareigas partijoje. Tačiau partijos, kurių pirmininkai suteikia konfliktus keliantiems asmenims pareigas partijoje ar aukštą vietą priešrinkiniame sąraše vėliau neturėtų piktintis, kad jų partija tapatinama su to konkretaus asmens poelgiais ir yra užsipuolama. Šiaip ar taip, turėdami galimybę rinktis iš daugelio kandidatų jie kažkodėl vertina būtent „chuliganiškai“ besielgiančius. Ar tai duoda daugiau žalos ar naudos partijai? Asmeniškai aš naudos neįžiūriu.

Bet gal aš klystu? Gal asmenys viešai keliantys konfliktus yra aktyvūs ir teigiami personažai partijos viduje, todėl partiniai kolegos kartais mūru sulekia jų ginti? Padiskutuokim atvirai ir be purvadrabsčio...