Join the new world

Eilinį sykį laisvą pavakarę išėjau pasivaikščioti po mūsų visų taip pamėgtą e-Laisvės alėją. Nekartą mačiau besibūriuojantį jaunimą, šūkaliojančius „plikius“ ar skanduojančius kairiuosius su maikutėm „Solidarnosc“. Paprastai į tai nekreipiu dėmesio, nes tai lyg natūralus visa ko įvairumo fonas šioje laisvalaikio alėjoje, tik štai jau kelintą savaitę už akių užkliūva negausus preciziškai tvarkingo jaunimo būrelis. Būrelio centre stovi trejetas keistai atrodančių žmogystų. Syki turėjau laiko prieiti ir pasiklausyti kokią gi šventą tiesą jie išpažįsta, tuo labiau, kad iš tolo švietė intriguojantis užrašas „Indulgencijų Nepardavinėjam“. Pagalvojau: „Visgi kažką pardavinėja, gal kokių Q5 ginklų papigiai duoda, jeigu žmonės čia tyliai ir kantriai stovi, lyg kažko laukia“.

Priėjęs arčiau, pamačiau, kad renginiui vadovauja švelniai tariant keistai apsirengęs veikėjas. Veidas lyg ir matytas, smakras apžėlęs smailia barzdele, ant gana didokos galvos - užmaukšlinta kailinė kepurė. Dėvėjo jis drabužį, labai panašų į sutaną, tik ji buvo ne ilgesnė kaip iki kelių ir lyg dažyta, nes buvo išmarginta pilkomis dėmėmis. Žodžiu nei karinė uniforma, nei sutana, greičiau pižama su labai ilgomis rankovėmis. O visų keisčiausi - prie nugaros prisegti sparnai, tokie metalinio blizgesio, į galą smailėjantys, papuošti penkiakampėmis ryškiai raudonomis žvaigždėmis. Dar šitam šventikui ant krūtinės puikavosi medalis, išleistas Žalgirio 600-ųjų metinių minėjimui.

„Hm..., keistas kostiumo derinys...“ pagalvojau sau, tačiau netrukus dar labiau nustebino prasidėjęs renginys:

Šventikas su dviem panašias pižamas vilkinčiais bendrais užgiedojo: „Prašykit atleidimo nusidėjėliai, tuoj prieš jus stos DANGAUS VARTAI!“.
Pora jaunuolių nudelbę akis greitomis spruko į šalį, o likusieji (gal koks 10) užmerkė akis ir susibūrė prieš pakylą, ant kurios stovėjo keistasis šventikas - „ ... plius vienas, minus vienas, plius...“ - skaitė į ritinį suvyniotą raštą, kurį laikė jo bendrai.
Baigus jam skaityti, minia sušuko: „Pasigailėk mūsų šventasis Akimirksni, neatiduok teisti angelams ganytojams.“
„Tylos, ir dar kartą tylos, mano išrinktieji...“ – sušuko šventikas, - „...prieikite po vieną prie dangaus vartų ir pabučiuokite jų spyną, tada jūsų nuodėmės pranyks“.

Deja, gavau žinutę apie naują DO, todėl nebeturėjau laiko toliau stebėti keistų apeigų. Nedelsiant patraukiau į stotį, kur jau ūkavo ešelonas, traukiantis į rytų frontą. Tik nueidamas, pro petį pastebėjau, kaip šventiko bendrai pirmą jaunuolį paklupdė prieš šventiko nugarą, o šis kilstelėjęs savo sutaną nuo pasturgalio sušuko: „Gailėkis ir tau bus atleista!“.

„Hm..., kokie gi tie dangaus varteliai, kad telpa ant šventiko subinės“ – nuvijau padrikas mintis apie žmogaus anatomiją ir nuėjau nesupratęs dar vienos religinės apraiškos e-Laisvės alėjoje.

Su visa nederama pagarba,
konas