Kam Lenkijoj gyventi gera?

Day 2,788, 10:17 • Published in Lithuania Lithuania • by Margiriso7

Sakoma, jog prie gero greit priprantama, o kas pasakys, kad eLenkijoje gyventi ne gerai?
Prisiminkime tuos laikus, kai eLietuva dar laisva buvo. Aš pamenu, kai lietuviai siūlydavo darbą Lenkijoje savo tautiečiams, siūlydavo ir naujokams įsidarbinti, mat ten algos buvo žymiai didesnės, nei kad Lietuvoje. O dabar kaip lengva, nereikia net pilietybės prašyti lenkų ponų.
O pažvelkite, kaip Lietuvoj saugu dabar, nereikia nei karo bijoti, nei kad kas okupuos, nes ir taip esame galingos valstybės įkalinti, o gal kas ir lepteltų, jog savo noru prisijungėm prie draugų ir sąjungininkų lenkų?
Tad ir vėl tas klausimas, kam Lenkijoje gyventi gera, o aš tariu savo, jog lietuviui čia patinka, lesti lenko trupinius po stalu. Išsigando mūs tautiečiai, to keisto žodžio - referendūmas, klastą įžiūrėjo, o davatkos senos, lyg šėtoną regėjusios, ėmė klykti, šaukti: "nesilenksim lenkui, neparduosim mūs tėvynės.". Išdidumas mūsų tautos nugalėjo protą ir vėl lietuvis liko stovėti neperžengęs rubikono. Tad ir vėlei tas klausimas įkirus, kam Lenkijoj gyventi gera, negi tam lietuviui, kurs taip myli Lenkiją, kad sako savo: "Ne" referendūme garsiame? Bet, regis, taip...oi nenori, oi kaip nenori lietuviai atsiskirti nuo Lenkijos didžios, net vienos pėdos žemės nenori pripažinti sava. Ir tik kvailys gali ryžtis ir atsisakyti tiek gardžių lenko trupinių, gerbūvio, apsaugos nuo priešų, kam gi ta eLietuva išvis reikalinga? Bet gi atsiranda tokių, kurie nori bėgti iš šio krašto kuo toliau, šaukia jie visiems: "Veidu į jūrą.", ragina jie lietuvius atsisukti veidu į jūra, mat ten lietuvių išsigelbėjimas, žadą jie visą tautą iškeldinti į tolimą vietą, vardu Naujoji Zelandija ir kur man tai girdėta...ah taip, gi buvo toks Pokštas su savo pokštu - Madagaskare lietuvius apgyvendinti.
Lietuviui Lenkijoje patinka, kam bėgti iš šio gražaus krašto, kam tą Lietuvą vaduoti, jeigu turime tėvynę naują ir referendūme tauta nusprendė pasilikti šioje didžioje valstybėje.
Atsimenu žodžius vieno lietuvio pasakytus Seime:" Lietuviai susivienys turėdami išorės priešą, visuomenė taps daugiau aktyvi, tik į naudą ši okupacija.",- teigė tas seimūnas ir štai atėjo ta diena, nebėra daugiau vidaus karų, partijos taikiai sugyvena, visuomenė vieninga, bet priešas liko amžiams čia, nei draugauti, nei kovoti su juo neišeina, o lietuvių vis mažėja ir mažėja, štai ir pasaka baigta.