Iš epiliečio nekrologo
Kursis Kurenas
Iš epiliečio nekrologo:
Šį tylų 1800-osios dienos vakarą jaučiu kaip stingsta sąnariai ir tirpsta šikynė. Eilinį kartą prasėdėjau kovodamas už eTėvynę. Šie pojūčiai - tikrai ne jaunystės, kai nusėdėt negali prisivalgęs energetinių batonėlių, bruožai. Besiliejantis gudų kraujas ir politinė propaganda manęs jau neišjudina. Viskas sukasi ratu kol galiausiai supranti, kad nieko pakeisti negali - kad ir ką darysi, anksčiau ar vėliau dabartinė situacija vis tiek pasikartos.
Nors visus šiuos metus mūšiuose žūdavau bent po kelis kartus pats to nežinodamas, jaučiu kad šį tykų vakarą mano egyvenimo saulė jau leidžiasi. Neatsimenu, kas buvo tas, atvedęs mane į šį žiaurų pasaulį. Ir nenoriu.
Per savo gyvenimą buvau ne kartą apdovanotas SB medaliais už daugiavaikę šeimą. Nė vieno iš palikuonių taip ir neteko dorai pažinti. Dėl to, neturiu kam palikti savo turto. Visų tų fabrikų ir fermų, ginklų ir konservų.
Todėl užkalsiu langus ir ramiai paliksiu šį pasaulį.
Ir kas žino, gal besisukantis ratas vėl įtrauks mane atgal...
Comments
Pirma RL užsilenkei, o dabar ir čia miršti... o7
Lariox, (facepalm). O šiaip tai nesižudyk dar.
Gražiai parašyta(: Sekmės Kurši, kitam pasauli viskas sudėtingiau, tik abejojiu ar gražiau.
Lai lengva tau žemelė nukainuotuose kapinėse...
Tikėkimės grįši 🙂
https://www.youtube.com/watch?v=82-xbhfNR2g
Sudie, bendražygi,
bet viltis mirs paskutinė....o7
Įtrauks ratas, įtrauks, bičiuli. Pailsėsi ir įtrauks vėl. Ir man reikėtų atilsio (neamžino)...