Join the new world

BREAKING NEWS: Vėl veikia KAM fondas

Sveiki, brangūs skaitytojai.

Taip, labai seniai nesimatėme - jeigu tikėti eRepublik sistema, paskutinį kartą matėmės prieš du mėnesius, kas beveik atitinka tiesą, kadangi paskutinis ligi šiol straipsnis buvo išleistas dar birželio pabaigoje, dar šviesiais pirmosios versijos laikais... O vėliau manęs nebuvo dvi savaitės, kadangi išvažiavau atostogauti ne tik kad į priešo stovyklą, tačiau ir į stipriausią priešišką mums šalį - Lenkiją. (o kur gi dar man susitikinėti su PL vyriausybė ir perduoti jiems pavogtus Lietuvoje slaptus duomenis?) Vėliau mane apėmė kažkas panašaus į beviltiškumą - tai įtakojo vis dar negautas Media Mogul medalis bei antrosios versijos išleidimas. Galima sakyti, patekau į komos būseną, iš kurios išsikapstau tik dabar.

Politinis šantažas geležies vardan

Gana čia apie mane, pereikime prie pagrindinės laikraščio temos, t.y. prie Ukrainos ir įvykių joje. Kaip jau kadaise sakiau, Ukraina priklauso Antantai, kadangi tai kompromisinis sprendimas, tenkinantis tiek EDEN, tiek Phoenix šalininkus, kurių šioje šalyje yra labai daug. Tai keista, tačiau tokia padėtis garantavo kuriam laikui stabilų vystymasį ir saugumą Ukrainai, valstybei su keliais high resursais.

Tai trūko neilgai - neseniai rumunai, kai suprato kad pardavimas per donate tapo nebeįmanomas (antroji versija atima šią galimybę), panoro turėti savo geležies pilną regioną. Ilgai ieškoti rumunams nereikia - prie pat jų sienos yra Ukraina, taip, ta pati Ukraina su turtingu geležies regionu Podole. Tą rumunai ir padarė - užpuolė ir aišku, atėmė šį regioną.

Derybos su Rumunija prasmės neturi - rumunai reikalauja mainais už Podolę Ukrainoje proEDENiškos vyriausybės valstybėje, kuri nebus valdoma "rusų marionečių", kaip kad išsireiškė Rumunijos prezidentas. Atkreipkite dėmesį - tai ne vyriausybės pakeitimas, tai viso šalies kurso pakeitimas; negalima lyginti to su tarkime, hipotetiniu HeDo tapimu prezidentu, ko kai kurie labai bijo. Todėl ukrainiečiai pradėjo dėrėtis su vengrais. Štai čia ir prasideda cirkas, kurį taip visi mėgstame Makulatūros redakcijoje...

Vengrai galbūt ir padėtų Ukrainai besąlygiškai, jeigu ji būtų Phoenix sąjungos narė, tačiau kadangi taip nėra, reikia gi ir sau kažką pasiimti. Todėl Vengrija pasiūlė Ukrainai kontraktą, kuri Ukraina nedelsiant priėmė. Nesigilinsiu į "diplomatinius bla-bla-bla", išvardinsiu tik svarbiausius kontrakto punktus:


- eUkraina ir eVengrija su eAustrijos pagalba, pradeda operaciją, siekiančią, kad Podolė atitektų Vengrijai
- eVengrija apmoka visas operacijos išlaidas ir sumoka 200 auksinių Austrijai už apsikeitimą teritorijomis
- eVengrija laiko Podolę iki spalio pabaigos, nieko už tai Ukrainai nemokant; jeigu Ukraina nesutiks dėrėtis dėl regiono ateities su vengrais, regionas turi būti gražintas Ukrainai iki spalio 31 dienos
- Ukraina gali reikalauti gražinti Podolę ankščiau; Vengrijai sutikus, Ukraina turės sumokėti tam tikrą auksinių sumą (iki 2500 aukso luitų)


Deja, ši operacija nepavyko. Buvo planuota, kad vengrai su ukrainiečių pagalba puls Podolę iš Vengrijos valdomos (po apsikeitimų) Galicijos pusės. Beje, kas liečia Galiciją, yra irgi įdomus faktas - kai kurie ukrainiečiai teritorijų apsikeitimo metu kovojo prieš vengrus, kadangi pilnai palaiko Rumunijos pozicija ir sutinka su jų, kaip jie mano, švelniais reikalavimais.

Tačiau EDEN irgi nepėščias - Galicijoje buvo sukeltas partizaninis karas, kurį "partizanai" laimėjo (plačiau rubrikoje: "Pakso skandalas&quot😉. Iš karto po regiono perdavimo Ukrainai, jį užpuolė ir atėmė Lenkiją. Dabar operacijos įvykdymas atitrauktas mėnesiams, galbūt amžiams.

Po šitokio, galima sakyti, kaip dabar madinga, FAIL-o, sąlygas ir vėl pradėjo diktuoti Rumunija, o jos rpezidentas nedelsiant išleido savo straipsnį Ukrainoje - atsaką į Ukrainos prezidento straipsnį, kur jis ramina žmonės. Kaip bebūtų keista, tačiau abi pusės deklaruoja, kad šis regionas priešui neturi praktiškai jokios vertės.

Štai Ukrainos prezidentas sako, jog: "Iš visų turtingų geležies regionų Podolė visada buvo mažiausiai išsivysčiusi (...) mokestinės pajamos iš Podolės šiandien yra vertinamos apie 300 auksinių lygyje (...) tačiau praradus Podolę, mes praleidome ne resursą, mes praradome nacionalinį kapitalą.". Akivaizdu, kad prezidentas nori pasakyti, jog jeigu tie 300 auksinių yra svarbūs tokiai mažytei šaliai kaip Ukraina, tai Rumunujai su savo stipria ekonomika jie yra kaip lašas jūroje, ir tas regionas rumunams tikrai nebus gyvybiškai svarbus.

Rumunijos prezidentas į tai atsakė štai šiais žodžiais: "Jeigu vengrai nori pulti Podolę, jiems tai kainuos daugiau negu 1000 auksinių, plius lėšos tankams. Kodėl vengrai turi rizikuoti, jeigu jie iš to regiono teuždirbs 500/600 auksinių per mėnesį?" - vėlgi, dedamas akcentas ant mažos regiono vertės palyginus su jo atsiėmimo kaina.

Tuo tarpu ukrainiečiai niekaip negali išsirinkti vieningos pozicijos - nors dauguma ir pritaria kontraktui su Vengrija, tačiau yra ir žmonių, kurie prįpažista, kad sąlygas diktuoja ne jie ir nori rumunams palankaus politiko prezidento poste.

Artėja rinkimai, cirkas neabejotinai tęsis. Stebime įvykius Ukrainoje.

Pakso skandalas

[img]http://litwa_on.republika.pl/litwa/paksas.jpg[/img]

Ne, kalba eina ne apie šį Paksą, kalba eina apie žaidėja "Paksa" - (buvusį) Rusijos Gynybos Ministrą. Tiesą sakant, nieko apie jį nerašyčiau, jeigu ne jo nickas 🙂

Taigi, ministras Paksa(s) pridarė Phoenix sąjungai milžiniškų bėdų, o viskas ir vėl dėl tos pačios Ukrainos. Vykstant partizaniniam karui Galicijoje, persvara buvo "okupantų" (t.y. Vengrijos) pusėje. Rusijos gynybos ministerija matant, kad ši persvara yra sunkiai išlaikoma, nutarė nusiūsti į Vengriją savo elitinius dalinius, kad kovoti už vengrus. Tačiau Gynybos Ministras viską suprato ne taip ir pasiuntė karius kovoti prieš vengrus. Tragikomiška situacija baigėsi to, kad vengrai neteko žado, žiūrėdami, kaip per likusias iki mūšio pabaigos pusantros valandos rusai nušlavė visus vengrus ir taip nulėmė viso mūšio pabaigą. Mūšio aišku, ne bet kokio...

Pakanka paminėti, kad Paksa(s) atsistatydino pats, supratęs ir suvokęs savo kaltę. Nuo redakcijos galiu tik pasakyti, kad mums jo, kaip žmogaus, labai gaila. Dėl vieno neteisingai suprasto įsakymo taip viską sukomplikuoti. Bet iš kitos pusės - tai karas, čia klaidos neatleistinos.

Myliu, bučiuoju ir iki.