Join the new world

Sveiki visi

Pirmiausia tiems, kurie dar nežino, atsakysiu į jiems rūpintį klausimą – ar kandidatuosiu antrai kadencijai. Atsakymas tikslus ir galutinis - ne, nes be RL pagrindinio darbo atsirado papildomų darbų, kurie man užtruks minimum iki gegužės vidurio, tiems darbams atiduosiu savo laisvalaikį, ir jo neliks Erepui. Eiti vien todėl, kad rinkti medalius ar užimti postą tik tam, kad į jį nepakliūtų kiti – ne mano stiliaus sprendimai. Manau, eLietuvoje turim užtektinai gabių žmonių, galinčių sėkmingai vadovauti šaliai.



Kariniai reikalai

Mano kadencijai užsibrėžtas planas – užsiimti bent dalį Švedijos pavyko. Mes užėmėme visą Švediją ir sugebame ją išlaikyti, nepaisant švedų organizuojamų sukilimų. Praktiškai sukilimai, kuriuose tiek mes, tiek ir švedai kovoja be sąjungininkų pagalbos ir įrodo tikrąją mūsų karinę galią ir jėgų santykį. Su URM ir KAM esame diskutavę ir dėl tolesnių karinių veiksmų perspektyvos, bet čia yra keli aspektai, kodėl jų nepradedame dabar. Yra palankūs faktoriai – su sąjungininkais yra susitarta dėl tarpusavio pagalbos, jei tęstume puolimą. Lygiai taip pat pasiekti susitarimai, kad kai kurie aktyvūs karų su Asgardu dalyviai bent jau kol kas nesikiš į karo veiksmus – čia manau suprantat apie ką aš. 😉 Nelabai abejoju, kad puolimo metu mes sugebėtume nugalėti, bet puolimas yra dar ne viskas…

Yra ir nepalankūs veiksniai - visų pirma, suomiai yra stipresni už švedus. Antra, bent jau stebėdamas švedų RW įsitikinau kad bent kol kas su dabartiniu mūsų organizuotumu, smūgių koordinavimu ir kitais dalykais mes turėdami 2 RW vienu metu švedais ir suomiais ir dar tiesioginį mūšį tikrai sunkiai susitvarkytume. Net jei mums puolime/gynyboje pergalę galėtų padėti pasiekti iš esmės sąjungininkai, RW prireiktų visų mūsų jėgų, beje ko gero papildomai leidžiant ir krūvas EB, kad sėkmingai atsilaikytume. Beje, krūvas EB ir tankų reikėtų leist ne vieną, o kiekvieną kartą, todėl reikėtų sustyguoti LK ir būrių darbą – naujajai LK tai yra smarkus iššūkis. Ir kartu atviras klausimas kiekvienam iš mūsų ir šalies biudžetui – kokioms išlaidoms esame pasiryžę, įvertindami tą faktą, kad Suomijoje jokių naujų bonusų nebegausime. O mūsų Seimas neseniai gal to pats ir nenorėdamas įkišo pagalius į ratus įsibėgėjančiai LK nepritardamas pateiktam TR įstatymo pakeitimui.

Čia noriu pastebėti – esu nepatenkintas ne tuo, kad Seimas turi kitokių nuomonių nei LK vadas, o tuo kaip Seimas atsakingai žiūri į istatymų leidybą. Sukūrus temą įstatymo projekto aptarimui, LK vadą prijungus prie Seimo chato ir jam išdėsčius siūlomą pakeitimą, per kelias dienas nebuvo išsakyta kitokių nuomonių, pastabų ir pasiūlymų. Tačiau baigus aptarimą ir paleidus balsavimą, ir pasipylė balsai prieš, ir pradėti išsakyti balsavimo “prieš” motyvai – pastabos įstatymo projektui (kur jie anksčiau buvo?). Rezultatas – projektas atmestas balsų dauguma, bet Seimas bandydamas taisyti situaciją vėl svarsto jį iš naujo. Pasekmė – praradome kelias dienas, praktiškai savaitę. Jei orientuojamės į aktyvius karo veiksms tos veltui sugaištos kelios dienos yra daug.

Todėl dėl tolesnių karo veiksmų spręs naujasis CP.


Užsienio politika

CoT reikaluose dabar pats didžiausias galvos skausmas yra pašliję santykiai tarp Brazilijos ir Indonezijos, kuriuos CoT bando sureguliuoti darydamas spaudimą Indonezijai nekariauti. Tarp Brazilijos ir Indonezijos buvo iškilę nesusipratimų, kita vertus, galbūt esminė įtampos priežastis yra ta, kad Indonezija neturi su kuo kariauti, todėl natūralu, kad ieškoma fun’o. Situacija gana delikati ir todėl, kad konfliktas yra iškilęs tarp CoT narės (Indonezija) ir valstybės, kurią dalis CoT narių labai norėtų matyti CoT aljanse (Brazilijos). Deja kaip ir Rusijos atveju, aljansas bandydamas įtraukti naujus narius ar bent išlaikyti draugiškus santykius su ne nariais galima sakyti vaikšto skustuvo ašmenimis, rizikuodamas susipjaustyti, nes dėl šalių, nesančių CoT nariais užsiima gan tvirtas pozicijas – praktiškai tokias pat, kaip ir dėl narių, rizikuodamas ir savo draugyste su TWO aljansu (Rusijos – Lenkijos karo atvejis) ir santykiais su dabartiniais nariais (Indonezijos – Brazilijos konflikto atvejis). Tai yra rizikinga pirmiausia todėl, kad statant ant kortos dabartinius gerus santykius, galima taip nieko ir nelaimėti (pvz. Tiek Rusija, tiek ir Brazilija gali taip į CoT ir neįstoti nes jos žaidžia savo žaidimus), o santykius su savo nariais ir sąjungininkais galima susigadinti. Negalima sakyti, kad ir Indonezijos elgesys būtų nepriekaištingas, tačiau…

Todėl būsimam prezidentui linkiu rasti sveiką balansą ir būti tuo, kuris galvoja pirmiausia apie savo šalies interesus. Nes galbūt geriau būti tuo, kuris susilaiko ar prieštarauja rizikingiems sprendimams, nei būti didžiausiu entuziastu, aukojančiu senus ir laiko patikrintus ryšius ir sąjungininkus dėl svetimų interesų ar tik ambicingų svajonių.

Plato iš naujo legalizavęs antskrydžius ir įvedęs laikinas aukso kasyklas gerokai pakeitė daugelio valstybių planus. TWO ir CoT pabandė užsitikrinti didžiosios dalies aukso kasyklų kontrolę. Lenkai surengė sėkmingą antskrydį į Turkiją. Tuo tapu Argentina, padariusi didelį BB, matyt sugalvojo JK atsikeršyti už RL gyvenimo “skriaudas” dėl Folklendo (Malvinų) salų ir nutarė surengti antskrydį į JK, kurioje, tiesa, nėra jokių aukso kasyklų. Sėkmingo antskrydžio ir Argentinos įsitvirtinimo atveju gali gerokai pasikeisti padėtis Šiaurės Europoje, nes iš JK teritorijų galima pulti tiek Vakarų Europą, tiek ir Skandinaviją. Taigi, šiame regione gali tapti karšta…


Ekonomika

Kovo 6 d. ižde buvo 560 tūkst.Lt , dabar yra 587 tūkst ir dar pribyrės per 2 likusias dienas kažkiek Lt, taigi per kadenciją net ir padidinus MPP skaičių iki 12, pajamų likutis gali būti didesnis, nei praeitą kadenciją, kai turėjome 11 MPP. Čia neįskaitant tų 34 tūkst.Lt, kuriuos uždirbo EM per abi jai suteiktas organizacijas. Taigi, viską susumavus, gausis visai nebloga suma, kurią būsimasis CP gali panaudoti savo nuožiūra – ar kariavimui, ar ekonomikai, ar užsienio reikalams, ar didinti lėšas, esančias LTB.

Tiek, ir linkiu sėkmės kandidatams rinkimuose.