Dugnas. Atsispirkime ir pramuškime lubas!

Day 1,404, 05:40 • Published in Lithuania Lithuania • by Migasss

Sveiki, mieli skaitytojai. Pastarosiomis dienomis, matau vis daugiau žinučių ,,metu eRep", ,,traukiuosi į e-padielka", ,, parduodu acc"... Manot labai malonu matyti tokias žinutes? Ypač iš žmonių, kuriuos matei čia metus ar du? Su kuriais kartu kariavai, kurie veldavosi į aršias diskusijas? Ir kyla didysis klausimas - kas mums darosi?




Viena iš daugelio girdėtų priežasčių - Platonas. Ne, ne tas garsus filosofas, o šitas mažas niekšelis, kuris įvairias aibes mums krečia (labai bijau, jog mažesni mūsų žaidėjai, įsimins ir maišys šitą gobšuolį su žymiu Atėnų filosofu). Galim sakyt ką norit, tačiau aš jį matau kaip stichinę nelaimę, savo ydingais veiksmais siaubiančią ištisus kontinentus. Žaidimas, kelios dienos po jo nesąmonių tampa chaotiškas it po stipraus viesulo. Sakykit ką norit, bet tai ne priežastis.

Sakot, jog čia nebeįdomu, nes yra visokių Romperių ir kitų žaidėjų, kurie auksą tiesiog pumpuoja iš Plato kišenių, jam atiduodami tikrus pinigus? O ką? Atsiprašant, pavydas bambą griaužia? Nejaugi taip pat nervinatės žiūrėdami į pasaulio milijardierius? Keikiate juos, niurzgate ir gyventi sopa? Nereikia verkšlenti, tokie tipai, gal ir nesąžiningai, tačiau padaro eRepublik'ą tik realistiškesnį. Gal net džiaugtis reikėtų, jog koks tikrasis pasaulio turtuolis, netyčia nepamatytų ir nesusidomėtų šiuo žaidimu. Spėkit, už kiek Plato sutiktų sukurti naują žemyną su visais bonus'ais (sukurtų kokią naują misiją Atlantidos sugrįžimas) ir pavadintų joje esančią valsybę Microsoft? Asmeniškai, cento neišleidau šiam žaidimui (tik gana daug laiko, kurio sunkiai pinigais įvertinsi), ir tuo didžiuojuosi. Nė cento neišleidęs, gana daug pasiekiau, gana didelį lygį pasiekiau. Neišleisti čia pinigų tapo vos ne principu, šiokiu tokiu iššūkiu.

Kas dar? Gal dar kokių pasiteisinimų per tiek laiko sugalvojom? A, tikrai! Sako yra geresnis žaidimas. E-padielka. Taip, smalsumo vedinas ir vienam draugui padėdamas, susikūriau ir ten žaidėją. Ne, neieškokit ten manęs, aš tiesiog ten egzistuoju net ne savo slapyvardžiu (Migas; Migasss - nuo WWII garsaus ir gražaus lėktuvo). Na o ten turi savų pliusų, pvz balsavimas yra slaptas, o tai leidžia objektyviau balsuoti. Bet kita vertus, ten trūksta gero apipavidalinimo, paprastumo (valgant ir kovojant, tikrai per daug kartų spaudinėti reikia, gaila pelės). Žaidimas neišbaiktas ir tikria konkuruot su eRep dar negali.



Reikia suprasti, jog ne viskas einas pagal mūsų planą, nes kitaip būtų nuobodu. Kaip manot, kada prasidėjo visas krachas, bėgimas iš žaidimo? Ne tada kai iš mūsų žemes atėmė, ne tada, kai buvom nuleisti iš padebesių, ne tada, kai baigėsi mūsų aukso amžius. Žmonės pradėjo trauktis, kai nugalėjome visus priešus aplinkui. Kai nebeliko ką daryti, tik sukilimus malšinti. Liaudžiai reikia duonos ir žaidimų! Suteikėm duonos auksinėje lėkštutėje, tačiau visai pamiršom duoti pramogų. Gana daug kam pasitraukus, užsienio politinė padėtis taip lėmė, jog buvome išversti iš aukso sosto ir nudrėbti į purvą, kuriame laikėme savo mužikus.

Va tada ir prasidėjo antroji maro banga. Žmonės buvo tokie nusivylę, tokie nepatenkinti... Daug kas tiesiog spjovė ir išėjo, o geriausiu atveju suzombėjo (tapo 2-click). Pasikamavus, gerai nukraujavus, mus išgelbėjo diplomatija. Atgavome žemes, sustiprėjome, tačiau ties čia atėjo didysis maras.


Žmonėm buvo skaudu matyti, jog nieko negalime padaryti, aplink nėra realių priešų, nėra prieš ką didybės rodyti, visa šalis tapo 2-click... Ir lyg to mums neužtektų, atsirado naujas žaidimas, nauja vilioklė, kuri išsirietus piršteliu moja, kviečia, prašosi maldaudama ir pažadėdama, jog neims iš mūsų pinigų ir ten būsime stiprus. Vis daugiau perėjusių ten, kviesdavo ir mane ten ateiti, prisijungti, tačiau prisirišęs prie šio žaidimo, lyg Odisėjas iškenčiau saldžias sirenų dainas, atsilaikiau prieš spaudimą. Sveikinu ir tave, mielas skaitytojau, jog atsilaikei prieš šiuos kerus.


Ką mes turime dabar? Žaidimą, kuris kadaise buvo didelis ir puošnus V1 galeonas, tviskėdamas auksu ir prabanga, pilnas prigrūstas jūreivių. Per tiek laiko, apšaudytas, lopytas, vėl apšaudytas... Įsivaizduokit dabar jį aplipusį voratinkliais, pajuodusį, išlaužytais ornamentais, suplėšytomis burėmis, ir jūreivių keletais denyje. Tuščia, nyku... Bet gyvybės čia dar yra! Šio tylaus ir dreifuojančio milžino apačioje, vis dar yra žmonių, iš paskutiniųjų jėgų laikančių prispaudę skylę, kuri gali visus mus pražudyti. Skaudu, jog ir dabar iš tų likusių ir laikančių jūreivių, pasitaiko tokių, kurie nusispjauna ir bėga, palikdami vis didesnį spaudimą ant mūsų pečių.
Ir žinot ką, jeigu ir neatlaikysim, jeigu ir priešo vanduo apsems laivą, pasiglemždamas jį į tamsų jūros dugną, išsilaušim laivo stiebą su šventa mūsų vėliava ir toliau liksim čia. Aš nevadinu esamą situacija problema ar bėda, aš tai vadinu IŠŠŪKIU!




Kreipiuosi į Tave, žmogau, pilieti, drauge! Nebėk iš mūsų laivo, nebėk į geresnius vandenis, taip virtualiai numarindamas save, o kartu ir dalelę eLietuvos! Pasilik ir sugrąžinsim mūsų karo laivui buvusią šlovę ir didybę! Ir vėl bijos kaimynai, vėl drebinsim Europą, prislėgsime savo jungu ištisas tautas!
Sakot, mūsų laikai jau praėjo??! AŠ SAKAU, JOG MŪSŲ LAIKAI DAR NEATĖJO!!! Susiimkime visi, susirinkime į vieningą plieninį kumštį, į kurį ir vėlei su pagarba žiūrės kaimynai, stebėsis kitos šalys!!! Nes mūsų jėga ne tik kumštyje, bet ir galvoje! Mes subūrėme ištisą visuomenę, sukūrėme virtualią valstybę! Pamatai gi yra, pastatykime pilietiškumo dvarą, pilį ir visą valstybę!!! NES TU ESI SVARBUS!