Ar mums reikia pokyčių?

Day 1,061, 02:34 • Published in Lithuania Lithuania • by Nexrow

Laba diena, brangūs skaitytojai.

Taip, į šį klausimą Jūsų atsakymą jau žinau. Tačiau šiandieną Jums rašau, ne norėdamas ginčytis dėl problemų Lietuvos viduje, o siekdamas atlikti šiokią tokią apklausą bei sužinoti Jūsų nuomonę vienu konkrečiu ir labai aktualiu klausimu. Tačiau pirmiausia reikia pasakyti bent kelis žodžius apie susiklosčiusią situaciją.

Okupacija

Taigi, dar visai neseniai buvome visiškai okupuoti. Žinoma, pamačius lenkų karinę galią ir jų individualius karius, galinčius padaryti daugiau žalos mūšyje, nei ištisos valstybės, negalime nieko kaltinti dėl tos okupacijos. Mes patys buvome tikrai per silpni, kad apsigintume, o ir aljanso pagalbos būtų prireikę daug daugiau.

Dabar iš lenkų jau susigrąžinome visas teritorijas, liko tik latvių užimta Žemaitija, kurią atsiimti greičiausiai bus sunkiau, nei kitus regionus. O taip yra dėl to, kad lenkai buvo užsiėmę svarbesniais mūšiais aplink visą pasaulį, kad galėtų kreipti dėmesį į mūsų sukilimus (čia, beje, reikėtų padėkoti Lietuvos Kariuomenei, kad pasirinkdavo labai palankų metą kelti kiekvienam sukilimui). Tuo tarpu latviai nori karo pas save, tačiau jo neturi. O karas su mumis jiems būtų didžiulė pramoga ir jie greičiausiai stengtųsi kuo geriau tuo pasinaudoti.

Tačiau ne apie tai aš rašau šį kartą. Norėčiau paklausti, ar daug aljanso pagalbos matėte šių karų metu? Besiginant buvo matyti šiek tiek serbų ir rusų, tačiau abejoju, ar tai buvo profesionalai, kadangi žalos labai daug nepadarė. Greičiausiai tiesiog civiliai kovojantys per MPP. Na žinoma, paskutinį regioną (Aukštaitiją) ginti stengėsi labiau, nes žinojo, kad sukilimus laimėti prieš Lenkijos populiaciją be MPP pagalbos bus be galo sunku. Tačiau ir ten pakankamai pagalbos nesulaukėme.

Ir visgi tuos sukilimus sugebėjome laimėti vieni, kai lenkai triuškino rusus bei kitas mūsų aljanso tautas. Žinoma, iš mūsų pusės tai gal nebuvo labai gražus aktas – reikėjo padėti aljansui gintis. Tačiau neturėdami valstybės mes neturime tiesioginių pajamų. Ir dėl to mes pamažu tiesiog būtume iššvaistę savo santaupas gindami sąjungininkus be jokios naudos sau, ir galiausiai tiesiog bankrutuotume.

Tačiau kadangi buvo svarbesnių karų pasaulyje, didelės pagalbos mums ir nereikėjo tikėtis. Tiesa, estai labai draugiškai dalyvavo visuose sukilimuose ir mums padėjo. Tačiau jie greičiausiai ir buvo vieninteliai, neskaitant kelių pavienių karių.

Feniksas

Didingai pakilęs iš pelenų, šis didingas paukštis pamažu jau baigia savo gyvenimo ciklą ir vėl miršta. Tai pastebima jau ganėtinai ilgai ir mes tikrai ne vieninteliai, kurie tai pajuto. Pačiame aljanse irgi buvo nemažai diskusijų apie tai, kaip šiame aljanse visi ieško tik naudos sau ir yra apatiški sąjungininkų atžvilgiu. Kurį laiką buvo bandoma vykdyti reformas, tačiau iš jų buvo labai mažai naudos ir aljansas pamažu byra. Juolab, kai aljansas yra daužomas priešų ir pamažu vis praranda visas svarbiausias teritorijas.

Žinoma, visi, žinantys, kas yra feniksas (tas paukštis, o ne aljansas), pasakys, kad mirdamas jis sudega, tačiau po to vėl prisikelia iš pelenų. Ką gali žinoti, gal taip ir su šiuo aljansu galiausiai atsitiks, tačiau tai jau pamažu tampa tendencija, kai tuo tarpu EDEN aljansas išgyveno gerokai ilgiau.

Preliudija į pokyčius

Kadangi paminėjau EDEN aljansą, greičiausiai dauguma jau suprato, kuria linkme krypsta ši mano kalba. Prieš kelias dienas su manimi susisiekė Lenkijos Užsienio reikalų ministras. Jis, savaime suprantama, pradėjo nemažą propagandos tiradą kalbėdamas su manimi, pasakodamas apie tai, kaip Lenkija be didesnių sunkumų galėtų vėl mus okupuoti, tačiau to nedaro, nes nori būti draugais, kaip mūsų aljansas mums nepadeda ir nesirūpina mažesnėmis šalimis ir kaip lenkai bei visas EDEN yra daug geresni ir draugiškesni.

Baigęs visa tai, jis galiausiai pasiūlė man atsiskirti nuo Fenikso ir prisijungti prie EDEN. Iš pradžių man norėjosi juoktis iš tokios jo kalbos, tačiau susivaldžiau ir paprašiau paros laiko, pasiūlymo apsvarstymui. Tada, pasitaręs su Vyriausybe bei pats geriau pagalvojęs apie šio lenko žodžius, supratau, kad iš esmės jis yra teisus. Ir teisus beveik visais aspektais.

Žinoma, nebūtų labai garbinga palikti aljansą sunkiausiu metu ir tapti savotiškomis žiurkėmis bėgančiomis iš skęstančio laivo. Tačiau mes labai ne daug galime tam aljansui duoti su savo dabartinėmis galimybėmis, o jie, panašu, mums nieko duoti nenori.

Taigi, Vyriausybė pasiūlė man savotišką alternatyvą – pasitraukti iš Fenikso ir tapti neutraliais. Tačiau pasilikti vieną ar du MPP, kad turėtume kur kariauti. Tačiau nesiųstume karių į aljansų mūšius, nesirinktume pusės ir paprasčiausiai gintume savo pačių interesus. Na, ir, žinoma, draugų, pavyzdžiui estų, kurie mums taip daug padėjo, interesus.

Tad, sutaupytume šiek tiek pinigų, pasirašydami mažiau MPP, nemokėdami aljansui mokesčių bei neleisdami tiek daug pinigų karinėms misijoms. Be to, mums patiems grėstų mažesnis pavojus, nes lenkai mūsų nepultų, latviai taip pat (greičiausiai), o rusai, nors ir galėtų supykti, nebeturi prie mūsų priėjimo.

Didysis klausimas

Taigi, priėjome prie svarbiausios šio straipsnio dalies – Jūsų nuomonės. Tad daugiau nebepilstydamas iš tuščio į kiaurą, pristatau Jums trumpą apklausą, kuri padės man nuspręsti, ką toliau daryti. Prašau išsakyti savo nuomonę apklausoje, o jei norite ko nors paklausti, ar turite kokių nors pastabų, laukiu jų šio straipsnio komentaruose.

Pirmadienį po pietų (praėjus dviems paroms po šio straipsnio pasirodymo) paskelbsiu rezultatus ir pagal tai spręsime, ką daryti toliau.

Tiek šiam kartui.
Ačiū už dėmesį.
Pagarbiai,
Nexrow