Apie Zyzuoklę

Day 2,286, 14:42 • Published in Lithuania Lithuania • by Cezaris II


Gyveno niekingai maža, niekam nereikalinga bitelė. Kad į ją kas nors kreiptų dėmesį, ji nuolat zyzė. Tai ir praminė ją Zyzuokle. Avilyje beaugdama ji suprato, jog išgyvens tarp 118 kolegų tik apsimesdama draugiška būtybe. Pradėjo ji į dienos darbus skraidyti kartu su vos gimusiomis bitėmis. Nuolat joms padėdavo, dėka didžiulių vidinių pastangų zyzė draugėms: ,, Aš Tave zum zum zum ❤“. Kasdien kažką joms dovanodavo. Dienos bėgo, o jos draugių ratas vis plėtėsi.

Vieną dieną naiviosios draugės išrinko Zyzuoklę Avilio šeimininke. Nors iš pradžių baikšti bitelė jautėsi nedrąsiai, vėliau ji taip isidrąsino, jog nusprendė tapti viso lauko šeimininke. Todėl pradėjo ieškotis draugių ir tarp kitų Avilių. O jai sekėsi išties neblogai: dėka savo dviveidiškumo ir klastos tapo viso lauko šeimininke. Zyzuoklė pradėjo gainioti po lauką visas savo drauges, kad jos tik parneštų jai kuo daugiau saldaus nektaro. Bitelė įmito – sustorėjo, surambėjo. Balsas suskardėjo, liežuvis pailgėjo. Pradėjo zyzti ir rėkti ant draugių. Tai ir ėme visi ją vadinti ne bitele, o širše.

Kartą širšė pastebėjo, jog visos lauko bitės grožisi stebuklingai ryškia, gražia Rugiagėle. Ji liko vienintele šventa, bičių nepaliesta. O dar ir skleidė savo grožį kitiems. Lauko šeimininkė ėmė jai pavydėti: vis galvojo ir galvojo, kaip čia sumenkinus šventos Rugiagėlės spindėjimą. Zyzuoklė pradėjo kaltinti Ryškiąją lauko žemelės marinimu, žiedadulkių nuodingumu. Nei viena draugė tam nepritarė, tad širšė ėmė veikti pati: nuskrido iki Rugiagėlės, apibarė ją už tai, kad ji vienintelė tokia nuostabi: ,,Zuzu zuzu, zu zu zuzuzuzūūūūūūūū ! “ ir su visu pykčiu suleido į ją savo gėluonį. Bet Mėlynoji nėra silpna – jos šaknys giliai po žeme, tad Zyzuoklė jai nei kiek nepakenkė, o kaip tik, dar labiau ją išgarsino.

Ir toliau piktai skraidydama aplink kerinčio grožio gėlę, Zyzuoklė tik menkina pati save. O ir senoliai sako, kad vasara tuoj pasibaigs...