Join the new world

'Vieni turi proto, o kiti neturi, ir viskas’ – Mikė Pūkuotukas.

Konstitucijos, Konstitucinio Teismo ir jo teisėjų klausimai pabarstė kibirkštis debatams straipsniuose ir komentarais po jais. Turim dvi gana radikaliai priešiškas idėjas: vieni palaiko šias naujoves, kiti – prieš. Manau, kad skaitantys eLietuvos žurnalistiką visa tai žino, spėjo tas idėjas identifikuoti ir jau pasirinko sau tinkančias barikadų puses. Vis dėlto, manau, kad debatuose dalyvaujančių straipsnių ir komentarų autoriai atkakliau pabandė išsakyti savo nuomonę, nei konstruktyviai ją argumentuoti. To priežastis – pasimetimas tarp žaidimo iliuzijų ir mechanikos. Gal aš ir klystu, bet tai jau tapo šio straipsnio tema.

Kažkada rašiau apie iliuzijas, o vėliau – ir dar kartą. Šiame straipsnyje naudoju du tuos pačius terminus – iliuzinė ir mechaninė žaidimo sistemos. Jei trumpai, iliuzijomis vadinu viską, kas nėra tiesiogiai susiję su žaidimo mechanika (ministerijos, departamentai, pokalbių kambariai, forumai ir t.t.). Žaidimo mechanika – tai eRepublik taisyklių apibrėžtos sritys (žurnalistika, karyba, ekonomika, politika) ir su jomis susiję junginiai, dariniai, ‚steiginiai‘ ir kt. (laikraščiai, MU, litas, auksas, partijos, Seimas, prezidentas).

Už.

‘Valgyti medų labai smagu, bet yra tokia akimirka, prieš pat valgant, kai būna dar smagiau, tik Pūkuotukas nežino, kaip ji vadinasi‘ – Mikė Pūkuotukas.

Turim Konstituciją. Jau turim ir Konstitucinį Teismą su penkiais teisėjais. Prieš pradedant vertinti abi šias naujoves, reikia atsižvelgti į tai, kad jos yra nauji iliuzinės sistemos dariniai. Nepaisant to, kad jos (turint omenyje Konstitucijos straipsnius, KT tikslus ir pan.) yra vienaip ar kitaip susietos su žaidimo mechanika (pvz. aprašo eLR pilietį), jų pagrindinė paskirtis išlieka susijusi su ta pačia iliuzine sistema – Konstitucija, kaip aukščiausias sistemos įstatymas, reglamentuoja ministerijų atskaitomybę ir panašius dalykus, tuo tarpu KT užtikrina, kad iliuzinė sistema laikytųsi to įstatymo ir tvarkos. Dėl šios priežasties, manau, kad vertinant abi šias naujoves yra būtina atsiriboti nuo mechaninės žaidimo sistemos.

Nesigilinant į atskirus Konstitucijos straipsnius, galima teigti, kad abi naujovės kurtos tam, kad iliuzinė žaidimo dalis taptų tvarkingesnė, labiau atskaitinga, skaidresnė. Ji taip pat labiau stengiasi kontaktuoti su mechanine dalimi informavimu ir panašiomis priemonėmis. Trumpai, žaidimo ‚mechanikas‘ galėtų teigti, kad ‚iliuzionistai susikūrė sau taisyklių rinkinį ir pasiskyrė pareigomis, kad prižiūrėti kad tų taisyklių būtų laikomasi‘. Skirtumas tarp ‚mechaniko‘ ir ‚iliuzionisto‘ turi būti aiškus, todėl štai jums tas pats sakinys su keliais svarbesniais-pabrauktais žodžiais ir jų dalimis: 'iliuzionistai susikūrė taisyklių rinkinį ir pasiskyrė pareigomis, kad prižiūrėti kad tų taisyklių būtų laikomasi‘.

Ir šiaip, blaiviai mąstant, – niekas juk nevargtų ir neskirtų laiko kurdamas kažką, kas neatneša teigiamų rezultatų.

Prieš.

‘Geriausia sužinoti, ko reikia ieškoti, o tada jau pradėti ieškoti.‘ – Mikė Pūkuotukas.

Konstitucija – bereikšmis dokumentas, negalintis turėti jokios įtakos žaidėjui. To rezultatas – nieko vertas Konstitucinis Teismas. Jo, tiesa, paskirtis išvis yra neaiški.

Ir tai yra visiškai teisinga, kai gyveni mechaniniais žaidimo dėsniais. Tačiau, ši kritika tampa bereikšmė jei sugebame įžvelgti skirtumą tarp mechanikos ir iliuzijos. Toliau viskas priklauso nuo kiekvieno eLietuvos piliečio savarankiško pasirinkimo: arba gyvename mechaninėje sistemoje, nekreipdami dėmesio į iliuzijas, arba susigyvename su ministerijomis ir tokiomis naujovėmis kaip Konstitucija ir KT.

Galiausiai, jau pasirinkus, kurioje sistemoje gyventi toliau, belieka tik gerbti kitų žaidėjų laisvą pasirinkimą. Per šią prizmę žiūrint, nekonstruktyvi (mechaniką pasirinkusio) žaidėjo kritika (iliuzinėms) naujovėms, tampa nepagarba kitokią sistemą pasirinkusiems žaidėjams. Ir atvirkščiai.

Šiaip.

Pasirinkimas tarp žaidimo mechaninėje arba iliuzinėje sistemoje gali aštrinti 'tie patys sėdi politikoje‘ temos argumentus. Mechaninėje sistemoje gyventi paprasčiau, o iliuzinėje sistemoje tenka kopti karjeros laiptais. Tokiu atveju – verta atlikti pasirinkimą būnant kuo e-jaunesniu ir neklaidžioti tarp abiejų sistemų. Tai – savotiškas eksperimentavimas, ką ir kaip gali padaryti e-žaidimo iliuzinėje sistemoje. Atsakymai glūdi, matyt, tame pačiame pasirinkime – jis turėtų atspindėti siekius ir norus. Kita vertus, tai tik žaidimas, tad kodėl nepaeksperimentuoti?