Join the new world

Karta, labai seniai, vienoje tolimoje karalystėje...

Lėtai lėtai ant žemės leidžiasi snaigės.
Kažkur toli, miško gilumoje, girdisi vienišo vilko kaukimas. Gaujos vadas kviečia visus, savo grupės, vilkus draugėn. Nusimato medžioklė. Kraujo troškimo tvaikas sklinda ore. Kartas nuo karto nakties tylą perskrodžia atsakomasis gaujos vilkų staugimas. Vilkai renkasi į būrį ir kruvinos puotos pradžia neišvengiamai artėja …





Ne per toliausiai, aikštingos princesės išsiųstas į ledinį nakties šaltį, medkirtys nukerta eglę ir paskubomis kelia ją į trim arkliais pakinkytas roges - vilkų staugimas ne juokais jį išgąsdina...

Tuo pat metu, vieniša mergina žengia per gilų sniegą ieškodama žibučių, kurių parnešti ją išsiuntė piktoji pamotė…





Gera pradžia pusė darbo

Per šias Kalėdas linksmasis LTS kolektyvas nusprendė atšvęsti šią šventę visi drauge kur nors gamtoje. Po paskutinio baliaus, Zender tėvų sode, jau prabėgo geras laiko tarpas, tad chebrytė nusprendė ir vėl trinktelt. Šį kartą pas Zender į sodą nebepavyko pakliūti, nes po paskutinio baliaus tėvai Zender uždraudė vestis draugus, o vienam Zender nesinorėjo baliavoti, tad teko ieškoti kitos alternatyvos ir ji greitai buvo surasta.
Menoli tėvai turėjo sodybą šalia miško, tad ji ir pasiūlė nuvaryti į mišką šalia jos tėvų sodybos, kur Menoli žinojo vieną poilsiautojams įrengtą pavėsinę. Kompanija pasiskirstė, kas už ką atsakingas ir pradėjo ruoštis, kaip dažniausiai būdavo, Kakarūzas buvo paskirtas atsakingu už šnapsą, Zender už muzoną, Zigmantui atiteko Kalėdų senelio vaidmuo o Menoli laimėjo snieguolės vaidmenį ir t.t.
Taigi suvažiavo visi į mišką, nusikasė aplink pavėsinę sniegą, iš sniego pasistatė užuovėją nuo vėjo, užsidegė didžiulį laužą, išlupo iš Mindžiaus mašinos akumą, prijungė prie jo magę ir vakarėlis prasidėjo…
Kartas nuo karto tolumoje pasigirsdavo tolimas vilkų staugimas, bet niekas į tai neatkreipė dėmesio...

Įdomybės prasideda

Vakarėlis įsisiūbavo ir pačiame jo įkarštyje, Kakarūzas visasgirtas, kaip pėdas, nuėjo giliau į mišką nusilengvinti. Padaręs savo darbą, kiek tolėliau už eglių grupelės išgirdo kažką šnarant. Smalsumas nugalėjo ir Kakarūzas iš lėto, atsargiai žengė garso link.
Lėtai slinko Kakarūzo šešėlis mėnesienoje, sunkiai jis brovėsi per tankius krūmus. Pagaliau prasiyręs iki atviros vietos, pro tas nelemtas egles, Kakarūzas pamatė lyg kokio žvėries siluetą, kažkokia neaiški būtybė visu kūnu buvo prigludusi prie sniego ir be perstojo, lyg konvulsinių traukulių apimta, judėjo. Kakarūzas ryžtingai žingsnis po žingsnio sėlino prie paslaptingosios būtybės, kol nakties mėnesienoje, jis sugebėjo įžiūrėti kraują, trykštantį ant balto sniego. Tarsi žaibo nutrenktas, Kakarūzas, negalėjo pajudėti, jo kūnas sustingo ir išmušė šaltas prakaitas, lyg sunkus akmuo jo krūtinę suspaudė baimė. Nejučiomis jam iš krūtinės išsiveržė paniškas riksmas. Jis ėmė rėkti tarsi skerdžiamas, kiek turėjo jėgos, iš visos gerklės.
Bejėgiško Kakarūzo šauksmo, išgąsdinta būtybė, akimirksniu atsistojo ant dviejų kojų ir neatsigręždama nuskuodė per girią, dantyse nusinešdama nutrauktą žmogaus galvą. Greitai tamsus butybės siluetas išnyko iš akių, pragaro gyvis pranyko miško glūdumoje. Kakarūzas priėjo arčiau įvykio vietos ir pamatė lavoną be galvos. Iš rūbų Kakarūzas atpažino Sharas kūną. Jis žengė atatupstas ir užkliuvęs už medžio šaknies pargriuvo. Greitai vėl pašoko ant kojų ir nulėkė ton pusėn, kurioje, kaip jis galvojo, turėjo būti jo draugai...





Mergaitė tamsoje


Kakarūzas lėkė nenusakomu greičiu, galvoje beprotiškai sukosi mintys, akla baimė pamažu ėmė viršų. Pamatytas vaizdas, kaip mat išvarė alkoholio likučius lauk iš organizmo. O blaivus mastymas sukėlė netikėtą baimės jausmą. Bėgo jis ilgiau nei tikėjosi, o laužo šviesos ir draugų nematyt.
Ne ton pusėn bėgų, blin. - Pagalvojo ir, kaip tik tuo metu, atsitrenkęs į kažką, pargriuvo.
Kas tu blin tokia? - Rėkte išrėkė, kasydamas sumuštą kaktą, Kakarūzas. Prieš jį parkritusi į sniegą gulėjo jaunutė, kokių 14 metų mergina, šalia jos nuriedėjęs į sniegą mėtėsi tuščias iš medžio nupintas krepšys.
- Ką čia veiki naktį viena? - Paklausė bėgikas.
- Ieškau žibučių. - Į vyro užduotą klausimą nedrąsiai atsakė mergina.
- Ko bl… . A tu savam prote? Žiema žibučių? Tu gal durna? A tu čia pati sugalvojai a tave kas primokino? Tfu tu. - Užriko Kakarūzas ir nusispjovęs atsistojo.
Tuo tarpu, mergina, po tokių Kakarūzo žodžių, pradėjo gailiai verkti. Verkiančios merginos vaizdas truputi sušildė akmeninę vyro širdį. Jis paėmė merginą už rankos ir padėjo jai atsistoti ant kojų, bei padėjo jai nuvalyti sniegą, kuriame mergina išsivoliojo, kai Kakarūzastaip netikėtai į ją įsirėžė. Beje ant merginos kaktos taip pat mėlynavo didžiulė mėlynė.
Kakarūzas paėmė į ranką sniego, padarė iš jo gniūžtę ir pridėjo merginai prie kaktos. Mergina dėkingai pažvelgė vyrui į jo gilias žydras akis ir dėkingai, su atodusiu ištarė:
- Dėkoju tau mano kilnusis prince….






Bus daugiau…


Laimingų švenčių jums linki,
LTS ŽK Vadovas Zigmantas ir visas LTS ŽK kolektyvas.