Join the new world

Ši data pasirinkta neatsitiktinai ir ją galima pavadinti labai simboline. Būtent šiandien mes atsiduriame kelių ilgiausių naktų metuose akivaizdoje. Tamsiausių naktų, kurių gelmėse neišvengiamai gims naujoji Saulė, atnešianti mums daugiau šilumos, daugiau šviesos ir dvasios stiprybės.

Taip, žiema ir naktis dar anaiptol nesitraukia. Aršiausi šalčiai bei ledinės pūgos mūsų laukia dar priešaky, tačiau Saulės gimimas – tas didis ir nepakartojamas, per amžius mūsų protėvių protus žavėjęs stebuklas – įvyks. Šviesa ir diena ateis pamažu, galbūt ne tvirtai, galbūt iš pradžių neryžtingai, bet ji būtinai ateis. Kaip ateidavo daug amžių prieš mus, kaip ateis daug amžių po mūsų.

Neįmanoma nesurasti paralelių šiai žavinčiai šviesos gimimo dramai mūsų tautos istorijoje, kuomet, rodos, juodžiausioje naktyje ir didžiausioje neviltyje staiga surusendavo pirmosios šviesos užuomazgos, vėliau įsižiebusios akinamu išsivadavimo šviesos blyksniu.

Prisiminkime tragišką, porą šimtmečių rusintų ir lenkintų mūsų tautiečių padėtį, kuomet atrodė, kad lietuvių tauta tuoj tuoj peržengs visiško kultūrinio išnykimo slenkstį. Prisiminkime tamsųjį sovietmetį, kuomet didelė dalis šviesuomenės buvo naikinama ir tremiama į patį pasaulio kraštą.

Prisiminkime 1863-1864 m. sukilimo dalyvių persekiojimus ir po to sekusį spaudos draudimą, prisiminkime, atrodytų, beviltišką ir pralaimėti pasmerktą Lietuvos partizanų kovą, prisiminkime žvarbųjį 1991-ųjų sausį... Tačiau visuomet, kuomet mums grėsdavo išnykimas arba vergija, visuomet tauta surasdavo savyje jėgų gūdžiausioje nakty ne tik, kad išsaugoti tas vos vos rusenančias laisvės troškimo žarijas, bet netgi įpūsti jas naujam gyvenimui.

Šiandieną viršum Lietuvos padangės tirštėja kiek kitokios sutemos. Ne, mūsų niekas nepersekioja ir netremia
- ši kartą naktis prisėlino prie mūsų užsimaskavusi po melagingos šviesos ir tariamo „asmenybės išlaisvinimo“ lozungais, atnešdama kone visišką moralinių bei dvasinių vertybių nuosmukį, materialistinį aukso veršio kultą, masinį tautos nykimą per neįsivaizduojamų mastų emigraciją, daugybės žmonių nusivylimą ir netikėjimą savo ir savo pačių šalies ateitimi.

Visiškai tikėtina, kad tokia metaforiška tamsa daug ką pastūmėjo į tuštumą ir dvasinę neviltį. Bet net juodžiausia naktis praeina. Tereikia tuo tikėti ir nuoširdžiai trokšti įveikti jos klampinančius gniaužtus. Pažvelkime į mūsų lietuviškąją Saulę - kaip kyla ji iš tamsiausios nakties į padangę. Pažvelkim į save, savo kaimyną, kiekvieną tautietį. Paklauskim: „Ką galime dar padaryti?“

Tauta dar jauna, kol turi noro gyventi. Kol randa jėgų savyje net žvarbiausią naktį įpūsti ugnį iš naujo. Ir
tebūna Saulės pavyzdys mums kelrode žvaigžde. Kaip ji, privalome pakilt iš miego į savo naują ateitį.

Šviesos gimimas neišvengiamas, jei to panorės kiekvienas. Visus tautiečius sveikiname su Žiemos saulėgrįža.

EDIT
Tekstas priklauso patriotai.lt redakcijai. Tekstas puikiai tinkamas tiek Lietuvai, tiek eLietuvai.