Join the new world

EN version below.


Buvo planuota išleisti šį interviu trimis kalbomis. Dėl techninių žaidimo galimybių („nesutelpu“😁 RU versija atskirai.

---

---

Sveiki

Šiandien pristatau interviu su garsu tarptautiniu mastu, jau tapusiu legenda eRusijos žaidėju Syrin, labiau žinomu kaip Khotko.

“Mano daliai teko trys linksmi prezidentavimo mėnesiai (2013 m. nuo gegužės 5 d. iki rugpjūčio 5 d.), pasaulinio karo pradžia ir visokie tokie reikalai. Sumuojant - pradėjau su reitingu 60 %, tokiu ir pabaigiau. Galėjau dirbti ir 4 kadenciją, bet jau jėgų nebuvo. Po to buvau mėnesį CoT generaliniu sekretoriumi, dabar pensijoje. Ypatingų iššūkių manyje nėra. Esu senas popierinis tigras. Šalies viduje man įkąsti jau per daug sunku, aljanso lygmenyje aš žaisti neplanuoju. Tai ir geras.”

Beveik 100 dienų prezidento kėdėje sunkiu laikotarpiu, gausiu įvykių ir kritinių akimirkų. Apie jus atsiliepią, kaip apie vieną iš geriausių prezidentų. Ką reiškia būti tokios šalies, kaip Rusija, prezidentu ir dar tokiu metu? Krūvio, atsakomybės, ‘fun’o” ir kitom prasmėm…

Dideli dalykai matosi iš tolo. Praėjus 100-tui dienų po prezidento įgaliojimų pabaigos, patirtį apmąstyti truputį paprasčiau. Tai, žinoma, buvo labai sunku - vadovauti tokiai įdomiai ir sudėtingai bendruomenei, kolosalių sukrėtimų ir pasaulinio karo metu.

Tiesiog buvau pirmas, po ilgo laiko, Rusijos prezidentas, kuriam likimas lėmė - kariauti kiekvieną dieną, o ne 10 kartų per mėnesį, vesti derybas užsienio politikos klausimais 12 valandų per parą, o ne 3 kartus per savaitę. Sekantys po manęs jau suprato, kas jų laukia, ir jiems, tam tikra prasme, buvo šiek tiek lengviau. Jūs, manau, matote tai, kad Rusija, nežiūrint vidinių sunkumų, stabiliai rodo okupantams dantis ir reguliariai sugrįžta į pasaulio šalių žemėlapį. Aš nemanau, kad esu geriausias prezidentas - lyginti skirtingas kadencijas iš esmės beprasmiška. Šiuo metu laikas ir žaidimas kelia prezidentui naujus iššūkius, reikalavimų kartelė šiam žmogui buvo kilstelėta aukštyn. Tačiau, greičiausiai, aš ir nemečiau žaidimo galutinai vien dėl to, kad laikau savo pareiga padėti kiekvienam sekančiam prezidentui tiek, kiek leidžia mano sveikata ir laisvas laikas.

“Drive’as” prezidento darbe yra visada. Kaip ir bet kurios šalies prezidentui, tiek žaidžiančiam silpnesnėje stovykloje, tiek ir žaidžiančiam ‘hard’ režimu.

Iš kur tiek energijos? Kad ir dabar pasižiūrėjau į jūsų “shoutus” - Jūs kada nors miegate?

Stengiuosi žaisti taip pat, kaip ir gyvenu - pilnai atiduodamas save. Energija, beje, ne begalinė ir greitai išsenka. Emocinis “sudegimas” vadovaujančiuose postuose - pastovus reiškinys netgi eRepe. Pirmaisiais mėnesius labai padėjo artimi draugai, kurių turiu čionai daug, vėliau - daugiau padėjo komanda. Bet dirbti tuo, prezidento režimu, atvirai sakant, daugiau čia nebedirbsiu. Šiuo metu gerokai rečiau čia pasirodau, iš tikrųjų - daug darbo. Tiesiog, kai kada pasitaiko įdomesnė diena, kai mano dalyvavimas gali ką nors pakeisti į geresnę pusę, o daryti tai reikia ir “shoutinant”, ir kovojant mūšio lauke, ir rašant komentarus, ir numatant ministerijų tikslus. O išsimiegoti turėsime visą amžinybę.

Atkreipiau dėmesį į Jūsų, paskutinę kadenciją parašytus, žodžius:

"Prezidentas - tas, kuris patvirtinta kurso teisingumą, skatina ir baudžia, komanda - tie, kurie šį kursą įgyvendina. Tik taip ir ne kitaip.
Šalis, bendruomenė- tai pagal apibrėžtus principus veikiantis biologinis organizmas. Bet kuris organizmas turi remtis savo jėgomis ir savo ištekliais, savu imunitetu, valia, siekiais.”

Nemažai laiko prabėgo nuo tada, ar ir dabar Jūs taip pat parašytumėte?

Trys mėnesiai - tai dar ne terminas. Žinoma, taip. Kokia prasmė statyti vežimą prieš arklį - pirmiausia bet kurios šalies žaidimo bendruomenėje turi susiklostyti sveika susitarimų sistema, bendri principai, naujokų apmokymų nuostatos. Po to jau gali atsirasti gerai veikiančios institucijos. Jei jų nėra, maksimaliai įtempus valios, finansinius, žmogiškuosius išteklius, galima pasiekti taktinę sėkmę. Bet ne strateginę, ir ne ilgalaikę. Prezidentas negali savimi pakeisti komandos, komanda - šalies, o šalis negali atgimti tuščioje vietoje.

Rusijoje, kurioje nuo 2009-ųjų stabiliai krenta aktyvumas, kiekvienai naujai vadovų kartai buvo vis sunkiai dirbti - kaupėsi apatija ir entropija, prezidento veikla reikalavo vis didesnio pasiaukojimo. Ne visi susitvarkydavo su tuo, bendruomenėje ruseno vidiniai konfliktai. Manau, mano valdymo metu šis pūlinys trūko - mes visi puikiai supratome, kur esame, ir kad iš niekur nieko niekas nepasikeis. Valią reikia grūdinti, o imunitetą stiprinti. Jei iš esmės erepublikas nedegraduos, skatindamas nuolatinį vis didesnio žaidėjų skaičiaus pasitraukimą iš žaidimo, tai Rusija sustiprės.

O kaip šiuo metu? Rusija toliau žengia Jūsų pramintu taku, ar pasuko atgal?

Bendrai paėmus, žengė toliau. Vidinių konfliktų yra. Kartais jie asmeninio pobūdžio - kai kas įsižeidžia, kad negavo gražiai skambančio, bet bereikšmio posto. Kartais juose yra ir prasmės grūdas - siekis reformuoti seimo darbą, kas iš dalies gali būti teisinga, nes palaipsniui ateina nauja žaidėjų karta, pamažėl formuojasi naujos partijos. Siekiant maksimaliai panaudoti naujų žaidėjų potencialą, svarbu išlaikyti teigiamą atmosferą ir nepakreipti diskusijos destruktyviai. Kaip sėkmingai bus realizuota mano padaryta pradžia, priklausys pagrinde nuo patyrusių žaidėjų - tų, kurie vyriausybėje nedirba. Būtų gerai, jei šie žmonės dažniau pasirodytų spaudoje bei komentaruose patardami jaunimui, suteiktų grįžtamąjį ryšį ir dalintųsi patirtimi.

Išlaikytiniais šie žaidėjai dažniausiai nebūdavo - ir naujokus jie turi išmokyti to paties.

Pereikime prie jautresnių klausimų. Jūsų istorijos variantas, kai Rusija ir Lietuva perėjo į skirtingas barikadų puses. Priežastys, aplinkybių sutapimas, santykiai su Asgard aljansu. Jei būtų galima pasukti istorijos ratą atgal, ar Jūs būtumėt padarę kažką kitaip ar ne?

Šio karo daigai buvo pasėti ne Rusijos ir ne Lietuvos, jos buvo sąlygotos dviejų aljansų - TWO ir CoT. Lietuva, kaip mes pamename, didėjant prieštaravimams tarp jų, prisilaikydama kai kurių savų labiausiai įtakingų partnerių iš TWO, pakeitė pusę. Rusija palaikė ir iki šiol palaiko Asgard šalis. Rusija ir Lietuva turėjo galimybes ramiam, abiem pusėm naudingam, net sąjungininkiškam gyvavimui. Tačiau TWO ir CoT priešpriešos paradigma mums nesuteikė tokio pasirinkimo.

CoT, nuo pradžių naudojamas TWO kaip ginklas prieš EDEN, įgijo savarankiškumą ir juridinio asmens statusą prieš pat pasaulinį karą. Mūsų kartos aljanso vadovybė, priešpaskutinė jo istorijoje, pradėjo vadovauti CoT jau karo metu. Mūsų pirmtakų vietoje, mes, esu tikras, nebūtume įsivėlę į mirtiną konfrontaciją su TWO. CoT šalys, iš esmė, ir buvo naudojamos TWO smūgiui prieš EDEN ir naudojosi TWO’ų serbų/lenkų daroma sąjungininkiška žala. Tuo pat metu CoT buvo apribotas savo užsienio politikos statutu. Tai priminė lasu sumedžioto laukinio žvėries kovą su gerai ginkluotais medžiotojais.

Aš nekaltinu Lietuvos už tai, kad ji pasirinko būti laiminčiųjų pusėje. Bet mes visi atsidūrėme svetimų klaidų nelaisvėje.

Kokius veiksmus Jūs pavadintumėte to meto klaidomis žvelgiant iš dabartinės perspektyvos?

Eilės CoT šalių siekis sunaikinti eilę EDEN šalių. Kerštas ir neapykanta iš esmės bloga dirva užaugti sveikiems augalams.
Amerikiečių užsienio politikos, kurią ženkliai įtakojo serbų PTO, nestabilumas.
CoT įtraukimas į konfliktus su neutraliomis šalimis - Kroatija, Turkija. Neretai išprovokuotas TWO, žinoma, nereikėjo pasiduoti provokacijom.
Kroatija šiandien- vienas iš pagrindinių ir labiausiai patikimų Rusijos sąjungininkų, ir netgi palaiko Ukrainą, su kuria mes turim dabar bendrą priešininką - Vengriją. Turkija kartoja CoT klaidas, įsiveldama į konfliktą su ne tai, kad neutraliu, bet praktiškai draugišku Iranu.

Kalbant apie Rusijos klaidas, pažymėsiu, kad Asgard šalų palaikymas buvo visiškai teisingas. O štai trumpai atėjusios į valdžia grupuotės inicijuotas karas su Iranu 2013 m. pradžioje - ne. Mano prezidentavimo metu, mes atsiprašėme Irano už šį išpuolį, bet sudužusio puodelio nebesuklijuosi. Teisti kitos pusės nesiimu. Dabartiniam momentui ji laimėjo. Kas nutiks naujajam pasaulyje - apie tai pakalbėsime po pusmečio. Tuo tarpu mes visi įgijome labai naudingą patirtį ir baigėme vertingą mokyklą.

Kai iširo CoT aljansas, dažnai kaip vienintelė priežastis pateikiama - pernelyg didelė TWO aljanso persvara. Jūs buvote CoT generaliniu sekretorium, matėte iš vidaus aljanso veiklą. Jūsų manymu, ar TWO aljanso dominavimas buvo svarbiausia ir vienintelė CoT aljanso iširimo priežastimi? Kas ateityje laukia TWO aljanso? Ar bus sukurta jam lygiavertė alternatyva, ir kokios šalys tai galėtų padaryti?

Buvau generaliniu sekretoriumi rugpjūtyje, beje ne pačiu aktyviausiu - sveikata šlubavo. Tačiau rugpjūtyje mes pasirinkome labai tinkamą strategiją – smūgio koncentraciją prieš 1-2 šalis. Vengrija ir Serbija neatlaikė suderinto smūgio, ir CoT keliems mėnesiams įgavo antrą kvėpavimą. Pažymėsiu, kad tada pačiu laiku pasirodė National Shield įvedimas, nors ne jis buvo lemiamas veiksnys. Su dideliu tikimybe galiu prognozuoti, kad jei Determination koncepcija būtų įvesta dar egzistuojant CoT, šis aljansas dar gyvuotų. Tiesiog ateitų 2-3 mėnesiams nauji lyderiai iš prezidentų-išvaduotojų tarpo. Griuvimo priežastimi aš pavadinčiau paskutinės kartos CoT valdančiojo personalo (kadrų), kuriems sunku buvo rasti sau pamainą, nuovargį.

Vieningą alternatyvą TWO kurti aljanso forma, kaip nekeista, bent kol kas nereikia - tai pasibaigs eiliniu bipoliarinio pasaulio žaidimu. O štai stiprūs regioniniai aljansai, kurių kiekvienas tam tikra dalimi bus nukreiptas prieš TWO, pamažu išsekins jo įtaką. Pažiūrėkite, kaip Ukraina, Rusija ir Bulgarija - kurios kartu viename aljanse vargu ar kada bus - trise kamuoja Vengriją ir Rumuniją. Ir kaip serbų priešininkai iš įvairių stovyklų nuolatos kabo jiems ant uodegos.

O TWO išliks, suirs, pasidalins ar dar kažkas jam nutiks? (žodžiai atėjo galvon, lyg kalbėčiau apie amebą)

Tai jų reikalas ir jų likimas. Jei iširimas bus naudingiau - iširs. Asociacija apie amebą Jums kilo neatsitiktinai - daugialąsčiai organizmai atsiranda kaip evoliucinis atsakas į gamtinius veiksnius. Viskas priklauso nuo to, kaip ilgai biurokratija valdžioje gebės įrodinėti šalimis - dalyviams, kad jos (biurokratijos valdžioje) buvimas ir vykdomas kursas atneša kiekvienam dalyviui daugiau naudos, nei žaidimas pavieniui. Prieštaravimų kritinis taškas - SerHun (serbai vengrai) vs. SPoland (ispanai lenkai), bet aš nemanau, kad hipotetinis skilimas prasidės šios linijos konfrontacijos pasekoje. Ir vargu ar dabartinės slovėnų- serbų provokacijos prieš ispanus ir lenkus iššauks nedelsiant TWO griuvimą.

Ko aš nenorėčiau - kad Rusija po TWO iširimo pradėtų keršyti Lietuvai. Manau TWO suirimo atveju Rusija, Baltijos šalys ir Asgard gali pasiekti kokį nors regioninį susitarimą.

Prieš įstodama Į CoT aljansą, Rusija ilgą laiką žaidė nebūdama jokiame aljanse, laviravo tarp EDEN, CoT ir TWO ir tuo pačiu metu turėjo didelę kiekį regionų. Dabar kažkuo panašioje situacijoje yra Brazilija. Kaip manote, toks variantas - nesijungimas prie kurio nors aljanso ir laviravimas - priimtinas Rusijai dabartinėje situacijoje? Ir kokiame aljanse mato save Rusija, su kuriomis šalimis iš vienos pusės, ir pagal kokius principus iš kitos pusės?

Dėl įvykių raidos scenarijų. Kas gi prieš pusmetį galėjo pagalvoti, jog vieninteliai Ukrainos sąjungininkai pagal MPP bus Kroatija ir JAV, susitarti su kuriais padėjo Rusija. Ukrainos prezidentas atsakydamas į mano karinės CoT pagalbos pasiūlymus anekdotus man pasakojo. Šiandien aš anekdotus pasakoju.

Brazilija šiandien, priešingai, yra atsidūrusi labai sunkioje situacijoje - argentiniečių įtaka Pietų Amerikoje labai stipri, brazilai turi mažiau stiprių sąjungininkų europos ir azijos laiko juostoje, bei dar ir pablogėjo jų santykiai su JAV.

Rusijos atveju aš neskubėčiau prisijungti prie aljanso. Neformalu regioniniai paktai (susitarimai), pavyzdžiui kaip kažkada veiksmingas ROLA, naudingesni. Kaip ir, žinoma, neišsižadėti dabartinių sąjungininkų. Tiesiog stebėti, kur ir kada būtų galima plėtoti mūsų užsienio politikos modelį, kurias šalis įtraukti. Manau, tokį kursą palaiko daug Rusijos piliečių, ir aš pasiryžęs jį ginti. Aš asmeniškai, beje, skirčiau daugiau dėmesio Azijai. Europoje mūsų padėtį ilgą laiką lems situacija penkiakampyje Vengrija-Bulgarija-Rumunija-Ukraina-Rusija. Šis penkiakampis man primena Makiavelio laikų Italiją.

Kaip jūs žiūrite į paskutines naujienas eRepublike: okupuotų regionų mokestį ir “Determination” veikimą sukilimuose? Jei pramodeliuot ateitį, kaip šios naujovės paveiks geopolitinę pasaulio situaciją, karines ir diplomatines šalių naudojamas strategijas?

Šalys, kurioms dėl geografinės padėties bus sunku išlaikyti siaurus koridorius link resursų, kaip Rumunijai ar Vengrijai, turės susitarti su tokiomis šalimis kaip Ukraina, Bulgarija, Rusija. Padaugės dvišalių kontaktų tarp valstybių. Tai akivaizdžiausia, kas ateina galvon. Tais atvejais, kai susitarti bus sunku ar nenaudinga, vyks dviejų mėnesių okupacijos ir po to sekančių išsivadavimo karų ciklai. Sumažės Airstrike atvejų - jie taps brangūs ir nenaudingi. Taps sunkiau išlaikyti pasaulinio mąsto imperiją.

Ekonomika išliks tokiu pat mėšlu, kaip ir anksčiau.
Kalbant apskritai apie diplomatiją geopolitiniu pjūviu, regioninis susitarimas taps svarbesnis nei globalus. Bet, manau, visa tai tik iki kitų žaidimo mechanikos pakeitimų.

Apie kitas naujoves, tam tikra prasme “blizgučius”: imperijų laipsnius, dekoracijas žaidėjų profiliuose. Gal būt jos buvo sugalvotos siekiant išlaikyti žaidėjus žaidime. Bet ar sulaikys? Ir kas būtų efektyviausia norint įtraukti žaidėjus į žaidimą, kad jie “nemirtų”.

Suteikti žaidėjams daugiau galimybių bendradarbiauti ir mažiau sunkti iš jų pinigus. Skatinti žaidėjų antplūdį, sustiprinti naujokų vaidmenį ir reikšmę žaidime. Kovoti su botais ir nesąžininga automatizacija. Pakeisti moderavimo politiką ir nustoti teikti pirmenybę mėgstamoms šalims. Žmogų žaidime sulaiko teigiamas atsakymas į bent vieną iš dviejų klausimų: reikalingas aš šiame žaidime ir ar man reikalingas šis žaidimas.

Sakėte, kad dabar esate pensijoje, bet ne panašu, kad twoklikinat - kuo dabar užsiimate?

Rusijos, o retkarčiais - ir tarptautinėje bendruomenėje stengiuosi nugludinti aštrius kampus ir laikau ranką ant avarinio stop krano.
Ir bendrauju su kai kuriais man mielais kitų Rusijos miestų ir užsienio šalių žmonėmis.

Kaip Jūsų akyse atrodome mes, lietuviai ir Lietuva? Galbūt pažįstate ką nors iš Lietuvos žaidėjų?

Gerai žinau EmuSV, kuri anksčiau buvo Jūsų prezidente ir Lietuvos grožio konkurso nugalėtoja. Prisimenu kai kuriuos senuosius žaidėjus - pavyzdžiui Gliuką. Apskritai mano požiūris į Lietuvą ramus, nors Skandinavijos šalių okupaciją, į kurių gyventojus mano požiūris labai geras ir su kuriais dažniau tenka bendrauti ne žaidime, uždeda tam tikrą antspaudą.

Perskaičiau ne tik Jūsų paskutinį interviu, bet ir jūsų laikraštį. Straipsnis “Atleiskite man” - tai ir buvo tas emocinis sudegimas?

Tai buvo asmeninis epizodas. Žaidimas kai kada giliai persipina su realiu gyvenimu ir santykiais jame, kas ne visada lemia geras pasekmes. Po to atvejo aš kažkiek apsivaliau iš vidaus ir atidirbti trečiąją prezidentavimo kadenciją tapo paprasčiau. Dėl senųjų straipsnių ištrynimo nesigailiu, bet skaitytojai skundžiasi - istorija, taip sakant… Mes visi žmonės, o ne robotai, ir visi rodome tam tikras emocijas stresinėse situacijose. Tokia jau mūsų prigimtis.

Atrodo, Jūs labai mėgstate poeziją? Kokios pačios mėgstamiausios keturios eilutės?

"Ничего нет страшнее развалин,
которые перестают казаться метафорой
и становятся тем, чем они были когда-то:
домами".
"Dark pictures, thrones, the stones that pilgrims kiss,
poems that take a thousand years to die
but ape the immortality of this
red label on a little butterfly"

Jūsų baigiamasis žodis, palinkėjimas ar…

Būkite laimingi.

Didžiulis dėkui už interviu…
Labai džiaugiuosi pokalbiu 🙂

Milžiniškas dėkui už pagalbą ZIGMANTAS SIERAKAUSKAS už tekstų kalbos, stiliaus prašukavimą ir ZygaLTU už vertimą į anglų kalbą. Ačiū

Žemai lenkiuosi skaičiusiems
Menoli, ambasadorė eRusijoje 😁

---

---

Greetings

The article presents an interview with the world-famous, already become a legendary player eRusia Syrin, more familiar as Khotko.

“I had three fun months of presidency (May 5, 2013- August 5. 2013), the beginning of a new world war and other stuff. I began with a rating of 60%, I ended with such as well. I could have gone for another term, but I did not have the strength. Later I became a SG of CoT, now I am retired. There are no special challenges for me. I am an old paper tiger. It is too hard to bite me on a state level, and I do not plan to play on a broader (alliance) scale. This is good.”

Nearly 100 days as a president during harsh times full of events and critical moments. You are believed to be one of the best presidents ever. What does it feel like to be a president of Russia during such times? In terms of load, pleasure, responsibility and others…

Great things are seen from afar. After 100 days it is easier to reflect on what has happened. Sure, it was very hard to lead such a difficult community through times of colossal shocks and world wars.

After a long time I was the first Russian president who had to fight every day instead of 10 times per month, engage into negotiations 12 hours per day instead of 3 times per week. The ones who followed understood what they were getting into, so in a sense it was easier for them. I think you can see that Russia, despite its inner conflicts, is able to show its teeth to occupants and regularly returns to the map. I do not think that I’m the best president, it is pointless to compare different terms. At the moment this game raises new challenges for presidents, the requirements have increased. I think that I have not left the game because I feel that it is my responsibility to help every future president if my time and health allows . it.

There is constant drive for presidents. It does not matter whether you are playing for the weaker camp or playing the hard mode.

Where do you get such energy? Even now, when looking at your shouts - do you sleep at all?

I try to play like I live, by giving myself fully. Energy is not limitless, it runs out rather quickly. Emotional strain is a common occurrence in leading positions, even in eRep. During the first months, I received a lot of help from my friends, later - my tem helped. But if I were honest, I would say that I will not work in such presidential regime anymore. I get here less often than I used to - I have a lot of work. I just show up when the day is more interesting, where my participation can help, whether it is through shouts, fights on the battlefield, comments or establishing ministry goals. And I will have whole eternity to sleep.

I noticed your words that you have written during your last term:

“President is a person who affirms the accuracy of the current course, motivates and punishes and the team are the people who implement the course. This can only happen only in such way.
A country, community - is a biological organism that functions according to defined principles. Any organism has to rely on its strength, resources, immune system, willpower and aims.”

A lot of time has passed since then, would you write the same now?

Three months is not a term. Sure, I would. At first, in any community, a healthy agreement system has to be reached, common principles, regulation of how to deal with newbies. Then well-functioning institutions can be established. If there are none, you can reach tactical goals by straining financial and human resources. But you cannot reach strategic or long-term goals. A president cannot change the team by himself, the tem cannot change the country and the country can’t regenerate in an empty space.

In Russia activity is decreasing steadily since 2009. This leads to harder terms for each president - apathy and entropy has been gathering and presidential action requires more and more self-sacrifice. Not everyone dealt with that, inner conflicts smoldered in the community. I think that this ended during my term - everyone understood where we are and that nothing will change. Will has to be hardened and immunity has to be strengthened. If eRepublik will not degrade completely, thus leading to players leaving the game, Russia will become stronger.

What about now? Is Russia following the path that you made or did you turn back?

In general, we went forward. There are inner conflicts. Sometimes they are personal - people get offended that they did not get some meaningless position, that just just sounds nice. Sometimes they have some meaning - people try to reform how congress works. That might be reasonable as new people come, new parties are formed. It is important to maintain a positive atmosphere in order to avoid it to leading to destruction and to use the potential maximally. How successfully will my beginning will be realized depends on the more experienced players - those, who are not in the government. It would be great, if those people would express themselves more in the press and comments. This would help to teach younger players and give them feedback.

These players were never freeloaders, they have to teach others to avoid it as well.

Lets move to more sensitive questions. From your perspective, when Russia and Lithuania moved to different sides. Reasons, circumstances, relationships with Asgard alliance. If it would be possible, would you turn back time and do anything differently?

This war was not started by Russia or Lithuania, it began due to TWO and CoT. As we remember, Lithuania, when conflicts began to arise between these alliances, chose to hold onto some of its influential partners from TWO and switched sides. Russia has and currently supports Asgard. Russia and Lithuania had the possibility of a relationship that would benefit us both. But confrontations between TWO and CoT left no other option.

CoT was used as a weapon against EDEN, but then it became independent and thus a liability before the next world war. Our generation of alliance leaders came into power when war was already ongoing. Unlike our predecessors, I am sure that we would not have engaged into such a mortal conflict with TWO. CoT countries were used by TEO against EDEN, at the same time they used the influence done by Poland/Serbia in its own battles. CoT was limited by its foreign affairs stature. That reminded of a battle between a hunted animal and a well-equipped hunter.

I do not blame Lithuania for choosing the winning side, but we were left in captivity of foreign mistakes.

What action would you call mistakes at that time when looking from the current perspective?

The aim of many CoT countries to destroy EDEN. Revenge, hatred led to bad soil for healthy plants to grow. American foreign affairs, destabilized by Serbian PTO. CoT’s involvement in conflict with neutral states - Croatia, Turkey. These were often provoked by TWO, there was no need to interfere there. Now Croatia is one of our best allies, they even help Ukraine, with who we have a common enemy - Hungary. Turkey is repeating CoT’s mistakes by getting involved into conflicts with their friend Iran.

Speaking about Russia’s mistakes I can mark that friendship with Asgard war right. While the war with Iran in the beginning of 2013 was not. During my presidency we apologized Iran for that, but one cannot put a broken cup together. I will not judge the other side. For now they have won. What will happen in the new world? We will speak about it in half a year. For now we have gained experience and finished a valuable school.

When CoT broke down, the only public reason was domination of TWO, You were in CoT and saw the inner affairs. In your opinion, was that the main reason? What awaits TWO? Will it get a worthy opponent? If so, what countries could do that?

I was SG on August, but I was not the most active, I had health issues. But then we chose a great tactic - strike against 1-2 countries. Hungary and Serbia were not able to take on that hit and CoT gained second breath for a few months. I will note that National Shield appeared at that time, but it was not the critical factor. If determination was brought in then, I truly believe that CoT would be still alive. As the main reason for the downfall of CoT I would state lack of personnel. We were not able to find suitable substitutes for our tired leaders.

For now a united stance against TWO is unnecessary. That would just bring the game back to being bipolar. Regional alliances will bring TWO down, just look how Ukraine, Russia and Bulgaria are draining Hungary and Romania. [

Will TWO survive, split or something else will happen? (P.S. while speaking thoughts about amoeba came in mind)

This is their issue and faith. If splitting will be better - they will split. The association with amoeba came into your mind without reason. Multicore organisms appear as responses into what happens in nature. It depends on bureaucracy and how long it will be able to prove people that being there benefits everyone. The critical conflict point is SerHun (Serbia, Hungary) against SPolans (Spain, Poland), but I do not think that the hypothetical split would start here. I would doubt that the current confrontation between Serbia, Slovenia against Spain and Poland would lead to a downfall of TWO.

I would not like if Russia would start vengeance against Lithuania when TWO splits. I think that in that case Russia, Baltics and Asgard could agree on a regional deal.

Before joining CoT, Russa was neutral - it maneuvered between EDEN, CoT and TWO. Now Brazil is in a similar situation. Do you think that it would be a viable option for Russia now? And in what alliance do you see yourself - what are your enemies and friends?

This is due to development of events. Who could have thought that Ukraine would have MPP’s with Croatia, USA and Russia? Ukraine's CP told me jokes when I offered military help of CoT. Now I am the one telling jokes.

Brazil, on the other hand, is in a difficult situation. Argentinian influence is strong in South America. They have less allies in European/Asian time zones, furthermore their relationship with USA deteriorated.

In case of Russia I would be against rushing into an alliance. Informal regional pacts, like ROLA, are more effective. I would not dismiss our current allies. I just think that we have to develop our foreign affairs. I would divert more attention towards Asia. In Europe our situation will be determined by Hungary-Bulgaria-Romania-Ukraine-Russia. This pentagon reminds me of Italy during Makaveli times.

What is your opinion about the current news in eRepublik: determination, taxes for occupied regions? If you were to model a scenario for the future, how it would look like?

Countries that have narrow corridors to their resources, such as Romania and Hungary will have to make deals with countries like Ukraine, Bulgaria, Russia. There will be more two-sided conflicts. This is what comes to mind at first. In cases where it will be hard to get a deal cycles of occupations will follow. There will be less airstrikes - they will become more expensive and useless. It will be harder to maintain a worldwide empire.

Economy will stay a shitty as it was. Speaking about diplomacy, regional agreements will become more important than global ones. But, anyway, this is just till the next changes in game mechanics.

Speaking about innovation, in a sense “gew gaws”: empire statuses, decorations on profiles. Maybe they were meant to keep people in the game. But will they? What would be the most effective way to keep new players from “dying”?

More ways of communication and less money drain. One should build upon many new players and giving them an important role. Change the mechanics and stop preferring some countries towards others. People stay if they can answer “Does this game need me and do I need it?”

You said that you were retired, but it does not seem that way, what are you currently up to?

I try to maintain positive relationships in Russia and sometimes abroad. If something were to happen, I have my hand on a “full stop” crane. I keep on speaking with people from Russia and abroad.

How do you see us, Lithuanians and Lithuania? Maybe you know some Lithuanian players?

I know EmuSV pretty well, she was your president and a winner at a miss contest. I remember some of the older players, like Gliookas. I do not have any harsh feelings towards you, even though the occupation of Scandinavia has left its mark.

I have read not only your last interview, but also an article called “Sorry”. Was it your emotional breakdown?

It was a personal episode. When a game has strings attached with real life, this happens/. After I cleansed myself it became easier to go through my third term. I do not regret deleting my old articles, but my readers do - history… We are not robots, we show emotions in critical situations. This is our nature.

It seems you like poetry, what are your favorite four lines?

"Ничего нет страшнее развалин,
которые перестают казаться метафорой
и становятся тем, чем они были когда-то:
домами". "Dark pictures, thrones, the stones that pilgrims kiss,
poems that take a thousand years to die
but ape the immortality of this
red label on a little butterfly"

Your final word…
Be happy.

Thank you very much for the interview…
I am very happy with our talk 🙂

Huge thanks ZygaLTU for the translation into English. Thank you.

Regards,