[TU kovotojai n°2] Raimo iškilimas

Day 2,371, 07:17 • Published in Lithuania Hungary • by TheUnit MU





Mėnulio smailis žiebė antausį iš dangaus vis neišsiropščiančiai saulei. Jos baltos kojos plevėsavo pavėjui, taršomos šalčio šakučių.

- Judam! -sukomandavo šiurkštus TheUnit MoGoM balsas, įskėlęs kibirkštį vakaro ramybėje.

- Greičiau, greičiau! - vėl peršaukė pilką tuštumą, pamatęs abejingumą karių veiduose.

Lauke maršu sutrimitavo žingsnių paradas ir švilpavęs ledinis dangaus kūnas pasiklydo prasidėjusiame žemiškajame chaose.

Minia vyrų traiškė smulkesnius gamtos pamatus ir save pačius - pilkus it tobulybė…



- Kapitone! - sustugo veidą išsidažiusi žmogysta vardu Raima.

Kapitonas pamojo ranka ir kareivis nusčiuvo.

-Kapitone… - nedrąsiai, tarsi priekaištą kareivis išspaudė ir vėl.

-Eilini, klausyk nurodymų! - sukomandavo MoGoM.

Jo veidas niaukėsi su kiekviena sekunde, kurią delsė įsakymui priekaištaujantis Raima.

O laiko nebuvo - paskutinės jo dalelės byrėjo kaip skausmo ašaros. Jas taršė žolių miestas, saulės atokvėpy čiurlenantis žiogų choras. Visai netoli šlamėjo ir itin charakteringa upė, kurios gelmės laukė naujo svečio savo nenugalimuose spąstuose...

Tai buvo karu aplaistyta žemė, tuščia, besielė nei karto joje neišsikalusiems ir nesubrendusiems žiedams...

Po TheUnit MoGoM atėjimo į šį kraštą, viskas pasikeitė. Netrukus jis tapo vienu iš dominuojančių vadų, nes kitų aktyvumas pradėjo blėsti. Tačiau gyvenimas su žmonėmis jo labai nepakeitė. Tas griežtumas, noras daryti tai, kas jam pačiam atrodė tinkamiausia, išlaikė tą senąjį vandens valdytoją, kuriuo jis buvo…

Šie neeiliniai sugebėjimai jį skatino iš kitų reikalauti kiek tik įmanoma daugiau. Siekis sukurti nenugalima būrį, vedė prie drąstiškų sprendimų… Kaip ir dabar, keliaujant į kovą, kuri galėjo pareikalauti per daug…

Tobulybės apakintas protas nepastebėjo žybsnio danguje. Jis truko tik akimirką, tačiau jo spindesys buvo pavėluotas aliarmas į atėjusią pražutį. Paskui jį sudundėjo žemė ir vertikalūs žolių kuokštai akimirksniu prigludo prie žemės.

Kareiviai buvo nublokšti šalin. TheUnit MoGoM, Dunis, NONcom, Mogitu ir RealD nepasisekė labiausiai.
Juos nusviedė į upę, pilną gyvybei painių koridorių…
Tačiau TheUnit MoGoM tai nebuvo ta erdvė, kuri galėjo atnešti pražutį, bet jis, paveiktas stiprių žmonių ginklų, plaukė pasroviui, būdamas visai nesąmoningas… Jo likimas - palikti tai, ką jis jau spėjo pavadinti savo namais - eRepublik žemę ir išplaukti į naują pasaulį, kuris nešte nešėsi pas save…

Karo lauke likę gulėti kareiviai buvo apsvaigę. Kruvini jų kūnai trūkčiojo, kėlėsi nuo šaltai juos priėmusios valstybės žemės, bet sunkiai, vis sustodami ir vėl panirdami į prisnūdimą.

Pirmasis tai veržliausiai bandė padaryti Raima. Jo akys jau kurį laiką lydėjo į pražutį iškeliavusius vadus, o rankos gniaužė kietą žemę, matant, kaip artėja priešo kariai.

Jo žaisda po truputėlį vėrėsi. Jam niekada nebuvo skirta žūti nuo kito rankos - tik jis pats galėjo save sunaikinti… Tad netrukus jis pakilo, ištiesė ranką su ginklu į priekį. Tačiau kūnas dar jautėsi netvirtai, lingavo, it žolės kuokštas, o akyse kūrėsi trijų skirtingų versijų vaizdai.

-Kareiviai, - kreipėsi jis į visus per raciją, - artėja priešo pajėgos. Girdite? Priešas čia pat. Tuojau pat kelkitės. Bėgam į priedangą. Kartoju: bėgam į priedangą!!! - šaukė jis per raciją.

Kariai nenoriai papurtė galvas. Jų atvipusios lūpos spaudė nebylius žodžius: ką apie tai pasakys TheUnit MoGoM?

-Tai MoGoM įsakymas. Norit nepaklusti jam!? - sustugo Raima.

Kariai pakluso. Jų kūnai kilo, sunkiai, tarsi gergždžiančios durys, tačiau progresą buvo galima matyti.

Raima šyptelėjo. Jis jautėsi neapsakomai gerai, supratęs, jog savo būrio bičiulius dar gali išgelbėti…

Tačiau priešų kojos jau peržengė saugų barjerą. Jų skaičius augo it ant mielių ir paskutinė viltis pradėjo byrėti į šipulius.

Raima žvilgterėjo į savo kolegas, kruvinus ir murzinus. Jis keikė TheUnit MoGoM, tačiau suprato, jog tai nepadės laimėti. Jis turėjo pasistengti išgelbėti šiuos jaunus karius ir suteikti galimybę grįžti namo, pas šeimą ir draugus, kuriuos paliko ne visai savo noru…

Žmogiška Raimos prigimtis - apgaulinga. Po žmogaus kauke slepiasi dieviška būtybė. Jos galia - išgyjimas nuo betkokios žaisdos.

ATK - itin aukštas, tačiau, kaip DEF korta, yra itin silpna, todėl Raima yra naudingiausias puolime.
Privalumai - greitas išgyjimas, aktyvus stebėjimas ir apgalvotas veikimas.

Pagrindinis tikslas - visą save atiduoti būriui.