Join the new world

Paslaptis



,,Persismelkė kažkoks keistas klausimas. Ką jis reiškia tikrai nežinau, tačiau manau tikrai susijęs su šiuo nusikaltimu. “



Šiandien kaip įprastai ruošiausi į darbą, vos tik atsikėlusi nuėjau į dušą, vėliau greitai suvalgiau vieną indelį jogurto ir išgėriau šviežių sulčių stiklinę. Pakeliui į darbą kaip visada padarau trumpą penkiolikos - dvidešimt minučių mankštą, sėdu ant savo išpuoselėto dviratuko ir judu jau kelis mėnesius įprastu maršrutu- Naujokų Ministerija.

Pakeliui į Naujokų Ministeriją užsuku ir į Musų su TheUnit Yack nuomojamas patalpas, kuriose neužilgo bus tęsiamas mūsų abiejų projektas Mokyklėlė Naujokams pasiimti kelių dokumentų. Per pietų pertrauką Naujokų Ministerijoje dar peržiūrėsiu ir šį projektą, tuo labiau, kad gavom vieną pasiūlymą. Apie kurį gerokai vėliau. Žinoma mano darbas neapsiriboja vien Naujokų Ministerija, tačiau dirbu ir Kultūros ministerijos vice Ministre. Čia organizuoju kelis projektus.
Išeidama iš Kultūros ministerijos susiskambinau su viena naujoke ir mano pagrindine pagalbininke karolina.emilija24 su ja dar aptarėme kelias smulkmenas. Tada jau judėjau link pagrindinio savo šios dienos tikslo: Naujokų Ministerijos.

TAČIAU… avarija ties posūkiu link pagrindinio žiedo, iš kurio veda mažas keliukas link pagrindinio mano darbovietės ofiso. Sustojau pažiūrėti kas nutiko, policija ir greitoji jau buvo čia. Nulipusi nuo dviračio pastebėjau, kad pažinojau tą žmogų. Tai buvo mūsų partijos pirmininkas Hedas. Kas nutiko? Pastebėjau kažką keisto, šalia nusikaltimo vietos pastebėjau pėdsaką, ne kraujas, ne žemės, bet kažkas tikrai keisto. Persismelkė kažkoks keistas klausimas. Ką jis reiškia nežinau, tačiau manau tikrai susijęs su šiuo nusikaltimu. Manau, kad tai nusikaltimas, avarija įvyko nebepagrindo. Kas norėjo blogo Hedui?

Visą dieną manęs neramino šis klausimas, kreipiausi į policiją. Jie iš manęs tik pasišaipė: ,,Ko nori vyriausybinė žiurkė. Mauk iš čia ir rūpinkis savais reikalais.” Tiesiog rėkte rėkė jų iškreipti veidai ir visas atsišaudymas žodžiais bandant manęs kuo greičiau atsikratyti:,, Mes vykdome tyrimą, prašome netrukdyti tyrimui, mes žinome, jog esate sukrėsta kolegos nelaime, grįžkite namo, išgerkite karštos kavos ar arbatos, pažiūrėkite, kokią meilės muilo operą, pailsėkite, o mes dirbsime savo darbą.” Palydėjo link išėjimo ir praktiškai prie nosies uždarė duris. Man įtarimą sukėlė ir pareigūnų elgesys, be abejonės negaliu abejoti jų darbo metodais ir darbo skaidrumu, juk dirbu e-Lietuvos vyriausybėje, praktiškai pati esu pareigūnė, tačiau jų keistas elgesys man sukėlė itin nemažai įtarimų. Kodėl jie net neišklausę manęs atsikratė? Kodėl jie praleido tokį svarbų įkaltį.

Grįžau į avarijos vietą naktį, kuomet judri gatvė tampa visiškai tuščia ir geras keturias valandas, čia nepravažiuos nei vienas automobilis, o jeigu pajudės koks vienišas klajūnas, tikrai nesukelsiu nei aš jam nei jis man pavojaus. Taigi apsiginklavau prožektoriumi, pirštinėm, įkalčiams sudėti politileninius permatomus maišelius, neoninės šviesos prožektoriuką, aptikti kraujo dėmėms. Visa tai mačiau per CSI- Kriminalistų filmą. Prisižiūrėjusi detektyvinių kriminalistų serialo patraukiau atlikti savąjį tyrimą.

Grįžau į avarijos vietą, čia buvo ramu, nei gyvos dvasios. Nors jau avarijoje dalyvavusių automobilių nuolaužos jau buvo pašalintos, tačiau šis bei tas dar liko. Tad nieko nelaukusi kibau į darbą. Pirmiausia susiradau anksčiau pastebėtą bato pėdsaką. Iš tiesų neįsivaizduoju kodėl man ta pėda krito į akį, pagalvojus apie tai, kad ji tikrai galėjo būti atsitiktinė ir palikta ne prieš avariją, o po. Ir kad ir po tačiau kodėl ji buvo tokia ryški. Nusprendžiau ją patyrinėti. Pasiėmiau pagaliuką, kurio vienam gale vata, perbraukiau šiek tiek pėdsako paviršiumi ir įdėjau jį politileninį maišelį, nufotografavau, papurškiau ją plaukų laku, prispaudžiau baltą popieriaus lapą, įdėjau lapą į papkę. Surinkau šiek tiek likusiu po avarijos šukių. Nufotografavau visa avarijos vietą, pasivaikščiojau aplinkui, pastebėjau, jog vienoje vietoje yra paberta smeigtukų skirtų prisegti popierių. Surinkau juos, prieš tai nufotografavau. Surinkusi visus įkalčius, aišku tuos, kurie man atrodė, jog galima vadinti įkalčiais, patraukiau namų link.

Nusprendžiau imtis pirmiausia tyrinėti bato pėdsako, išsiaiškinau kelintos išmeros batas, fotografiją išsisaugojau išmaniąjame telefone. Ryt planavome su partiečiais nueiti į boulingą, tai puiki proga patyrinėti partiečių batų pėdas ir tokiu būdu sumažinti įtariamųjų tarpą.

Mėginėlį su vata nunešiau į vieną valstybinę labaratoriją, kaip pasiteisinimą, kodėl atnešiau šį mėginėlį pasakiau, jog radau neaiškią dėmę savo garaže ir noriu išsiaiškinti ar tai dėmė nuo degios medžiagos, tam kad galbūt išvengti nelaimingo atsitikimo ir panašiai. Darbuotojai patikėjo ir pažadėjo kuo greičiau ištirti. Stiklo šukes kaip tirti neturėjau visiškai jokios fantazijos, tai nusprendžiau prie to sugrįžti šiek tiek vėliau. Smeigtukus pabandžiau susmaigstyti į kietą stalo paviršių. Prie paviršiaus pridėjau lipnią juostelę ją nuklijavau ir priklijavau prie balto kartono popieriaus, taip tikėjausi išgauti pirštų antspaudus, deja bergždžiai, smeigtukai buvo visiškai švarūs. garantuotai nusikaltimo vykdytojas naudojosi pirštinėmis. Na kol sugalvosiu ką išpešti iš stiklo šukių man belieka nuotraukos ir bato antspaudas, pastarąjį patikrinsiu per kelią tą dienų.

Taigi išaušo kitos dienos rytas, šeštadienis, savaitgalis, laikas ruoštis į boulingą, pasikausčiau tyrinėjimo ginklais: mobilusis telefonas kuriame įjungta jau fotografavimo funkcija ( telefonu galima nepastebimai nufotografuoti įvykius, kurie gali būti svarbūs), lipnią juostele supjaustyta gabalėliais ir iškart paruoštais mažais kartono gabaliukais ant, kurių galimai užklijuosiu rastą įkaltį, neonines spalvos prožektoriuką. Nusikaltimo vietoje buvo nemažai kraujo dėmių, tačiau radusi kraujo dėmę ant bato galesiu nustatyti ar tai Hedo kraujas.

Dar prieštai užsukau į ligoninę aplankyti Hedo, tikėjausi jei jis atsigavęs po avarijos pasikalbėti su juo ir galbūt kažką sužinoti.

Ligoninėje į Hedo palatą manęs neįleido, jis intensyvios terapijos skyriuje, nuo vakar dienos dar neatgavo sąmonės, rimtai sužeistas. Skyriaus darbuotojai pareiškė, jog jis jau parą stebimas ir jį lankyti gali tik artimieji, kurių aišku jis neturi. Vienintelis žmogus, su kuriuo jis daugiausiai palaikė bendravimą- buvau aš, tačiau manęs neįleidžia. Reikėjo kažką greitai sumąstyti, kaip patekti į skyrių ir į jo palatą. Pamelavau, jog esu tolima jo giminaitė ir beje vienintelis jam artimas žmogus. Tačiau ir tai nesuveikė. Praeidama sesutė pametė darbuotojų grafiką, nusprendžiau, jog reikia nepastebimai pasiimti grafiką ir ateiti kitą dieną apsivilkus medicinos darbuotojo chalatą.

Boulingo batų persiavimo kambarėlyje, buvau tikra pagalbininkė, padėjau visiems pasiimti ir pasidėti batus, atėjau šiek tiek anksčiau prisidengdama vakarėlio organizatore, todėl niekam nekilo abejonių kodėl esu tokia paslaugi. Ieškojau 46 batų išmeros ir su itin keistu raštu: su keistu L ex F raštu, iškart supratau, jog tai kažkieno inicialai. Mano nuostabai, radau tokius batus tačiau čia pasirodo tokia batų firma, kuri yra gyvuoja jau 60 ar 58 metus, ir tokių batų poras radau net 3. Nufotografavusi tuos batų padus išsisaugojau juos mobiliojo telefono atmintinėje. Į įtariamųjų tarpą įtraukiau du partiečius: Lariox ir Funnyte. Šiai porai kažkada buvusiems porai lyg ir tiktų firmos inicialai L ex F, tačiau yra dar ir trečiasis, kurio nespėjau užfiksuoti.

Peržiųrėti kraujo dėmes ant batų nepavyko, aplink buvo per daug žmonių, o iš įtariomųjų tarpo neatmetu nei vieno.

Pasibaigus pramogoms po baulingo ėjau link savo transporto priemonės- dviračio, tačiau pastebėjau, kad mane kažkas seka…

(Kaip klostėsi įvykiai toliau, kas sekė Akviliutte, kas norėjo pakenkti Hedui? Tai galėsite perskaityti kitame SOL detektyvo straipsnyje)